73-ejų čempionas Algirdas Šakalys

Technikos mokslų daktarui Algirdui Šakaliui – 75 metai. Jis per dieną sportiniu ėjimu įveikia apie 8 km. „Aš nemanau, kad dabar būčiau toks darbingas, koks esu, jeigu nesportuočiau“, – sako buvęs ėjimo profesionalas, dabar vadovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centrui.

Sportiniu ėjimu A.Šakalys susidomėjo būdamas 15-os. Įvairiose distancijose (1 val., 20 km, 30 km, 50 km ir 70 km ėjime) jis 17 kartų yra pagerinęs Lietuvos rekordus, 20 kartų tapęs Lietuvos ėjimo čempionu ir kartą – Sovietų Sąjungos vicečempionu 50 km ėjimo distancijoje.

„Per treniruotes esu nuėjęs daugiau nei 80 000 km. Gydytojai, kurie kasmet profilaktiškai tikrina mano sveikatą, rekomenduoja nesustoti ir sako, jog esu pasmerktas judėti, – pasakojo VGTU mokslininkas A.Šakalys. – Jaučiu poreikį judėti ne vien dėl šios priežasties. Judėdamas aš žymiai geriau jaučiuosi. Vargu, jei nebūčiau fiziškai aktyvus, ar galėčiau išlikti konkurencingas darbo rinkoje, ypatingai mokslinėje srityje.“

A.Šakalys šiemet buvo paskirtas Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono Strategijos transporto politikos koordinatoriumi, tad technikos mokslų daktarui dažnai tenka dalyvauti konferencijose svečiose šalyse, tarp jų ir tolimojoje Kinijoje.

Mokslininkas pasakoja, kad tokių kelionių metu paprastai iš Europos išskrenda vakarop, o apie 10 valandų trunkančių skrydžių metu dažniausiai jis negali užmigti. Pasak A.Šakalio, aklimatizacija jį veikia taip, kad ir kitą naktį nepavyksta užmigti, o vos tik atvykus į Kiniją, garbaus amžiaus vyrui tenka skaityti pranešimus ir dalyvauti diskusijose.

„Jei nesportuočiau, jei nebūčiau fiziškai stiprus, aš neįsivaizduoju, kaip dabar galėčiau atlaikyti tokį krūvį“, – atviravo A.Šakalys.

73-ejų vyras prisipažino, kad ėjimas jam padeda atsipalaiduoti: „Dažniausiai sportuoju vakare, po darbo, ypatingai tada, kai susikaupia daug įtampos. Kitą dieną būnu šviežias ir vėl galiu dirbti. Kai treniruotės metu pasijaučia nuovargis, ir miegu geriau, ir jėgos taip atsistato.“

Nors profesionalo karjerą A.Šakalys baigė 1983-iaisiais, dabar jis dalyvauja tarptautinėse senjorų ėjimo varžybose, vykstančiose Druskininkuose. Pernai technikos mokslų daktaras buvo antras, šiemet – pirmas.

Buvęs ėjimo profesionalas jau daug metų sportuoja Vilniaus Vingio parke, tačiau čia pasigenda senjorų. „Dabar madinga eiti su šiaurietiškomis lazdomis, tad keletą senjorų sutinku. Malonu juos matyti sportuojančius, tačiau norėtųsi, kad jų būtų daugiau,“ – pasakojo A.Šakalys.

Buvęs sportininkas sako, kad vyresniam žmogui sportinio ėjimo technikos išmokti nėra lengva. Jo nuomone, senjorams vertėtų pasiimti šiaurietiško ėjimo lazdas ir pasimokyti šios ėjimo technikos. Jaunesniems, norintiems imtis greitojo ėjimo, A.Šakalys išskiria dvi pagrindines taisykles: pirma, sportinio ėjimo metu abi kojos negali būti pakeltos nuo žemės vienu metu; antra, keičiant koją (statant ant žemės), ji turi būti tiesi.

A.Šakalys visiems pataria kuo mažiau laiko praleisti prie televizoriaus, o vietoje to – judėti: „Tai būtų sveikatai naudingiau, žmonės daug geriau jaustųsi. Tuomet gal ir visuomenėje būtų mažiau pykčio, pesimizmo.“ Buvęs sportininkas ypač ragina vaikščioti, nes ėjimas – pigiausia ir prieinamiausia sporto šaka.