Kodėl reikalingi kraujo tyrimai?

Kodėl yra svarbūs kraujo tyrimai?

Kiekvienas žmogaus organas, atliekantis tam tikrą organizmo funkciją, į kraują išskiria tam tikras medžiagas. Pavyzdžiui, skydliaukė išskiria keturis hormonus. Jei norime patikrinti skydliaukės veiklą, turime atlikti hormonų tyrimus iš kraujo ir žiūrėti, kiek hormonų skydliaukė išskiria. Šiuo atveju svarbu atlikti ne tik vieno hormono tyrimą, nes gali būti, kad vieno išskiriama kiek reikia, bet kitų – ne. Padarius visų skydliaukės išskiriamų hormonų tyrimus, gauname rezultatą, kiek šių medžiagų yra mūsų kraujyje. Jei per mažai ar per daug, vadinasi, yra problema ir žmogus gydosi.

Tą patį galima pasakyti apie kiekvieną organą – kepenis, inkstus, kasą ir t.t. Atlikę profilaktinius tyrimus galime tiksliau sužinoti apie savo sveikatos būklę, anksti diagnozuoti ligos pradžią ir laiku paskirti gydymą. Didžiausia problema – kai liga diagnozuojama pavėlavus ir kai jau yra ryškūs simptomai. Tokiais atvejais kyla daugiau komplikacijų, o neretai – grėsmė gyvybei.

Nuolat skubėdami dažnai pamirštame sveikatą. Kol jaučiamės gerai, net nepastebime iš pasalų prislinkusios klastingos ligos, kuri apie save net neįspėja jokiais blogos savijautos simptomais. Apie tai, kodėl svarbūs profilaktiniai kraujo tyrimai ir kokias ligas jais galima aptikti, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidente, laboratorinės medicinos gydytoja Dangira Babenskienė.

Kiekvienas turime savo šeimos gydytoją. Ar, norint pasirūpinti savo sveikata, vien jo užtenka?

Šeimos gydytojo galios yra labai ribotos. Paprastai šeimos klinikose nemokamai atliekama keletas kraujo tyrimų, kurie kompleksiškai bendros organizmo būklės neparodo. Pavyzdžiui, vienas bendrojo cholesterolio tyrimas yra visiškai neinformatyvus. Reikia atlikti lipidogramos tyrimą, kuris susideda iš keturių cholesterolio frakcijų, todėl konstatavimas, jog padidėjęs bendrasis cholesterolis, dar nereiškia, kad yra kažkas blogai, nes gali būti padidėjusi geroji frakcija, o tai yra labai gerai. Vadinasi, šeimos gydytojo skiriamų tyrimų visiškai nepakanka išsamiam sveikatos ištyrimui.

Ar laboratoriniai tyrimai yra naujas dalykas? Daugelis žmonių nežino, kad iš kraujo galima pasitikrinti sveikatą.

 Laboratorinėje diagnostikoje labai sparčiai pažengė technologijos, išsiplėtė laboratorinės diagnostikos galimybės. Apie tai labai trūksta informacijos. Ne tik pacientai, bet ir gydytojai nežino dabartinės laboratorinės diagnostikos galimybių. Jei lyginsime su automobiliu, tai reikia tiksliai žinoti, kurią detalę reikia keisti, norint išspręsti problemą. Aišku, galima eksperimentuoti, iš pradžių pakeisti bet kurią vieną detalę, jei dar barška, keisti kitą ir t.t. Lygiai tas pats ir su gydymu. Jei netiksliai diagnozuoji susirgimą, tu eksperimentuoji, skiri brangius ir nepadedančius vaistus, tai užima laiko, blogėja paciento sveikata, kainuoja daug pinigų.

Kiek netiksli diagnozė yra lemtinga?

 Manau, kad nemažą mirčių nuo ligų atvejų skaičių sudaro netiksli diagnozė. Gal reikėtų to klausti patologų? Laiku neatlikti tyrimai – per greitos pacientų mirtys.

Kokia situacija Lietuvoje su profilaktiniais tyrimais?

 Tokių tyrimų atliekama labai mažai, o ankstyvos mirtys viršija Europos sąjungos vidurkį. Valstybė sistemingai jų nevykdo, jie nėra privalomi, viskas palikta savieigai. Dažnai profilaktiniai tyrimai atliekami tik pagal sanitarines knygeles, pagal rizikos grupes. Mano manymu, toks profilaktinis patikrinimas – per menkas. Žmogui, besirūpinančiam savo sveikata, reikėtų pasidaryti išsamius ir platesnius kraujo tyrimus.

Populiarėja sveiko gyvenimo būdo idėjos visuomenėje. Ar tai padidins norą profilaktiškai tirtis?

 Jau dabar tai vyksta, žmonės supranta sveiko gyvenimo svarbą. Pacientai prašo medikų skirti tyrimus profilaktiškai, daug grįžusių iš užsienio ieško tokių paslaugų. Paprastai norinčiųjų profilaktiškai pasitikrinti sveikatą amžius svyruoja nuo 30 iki 80 metų. Vyresnio amžiaus žmonės tikrinasi dar dažniau, nes vyresniame amžiuje ligos – dažnesnės.

Kokius kraujo tyrimus rekomenduotumėte atlikti pirmiausiai ir kokie yra patys svarbiausi?

 Pirmiausiai reikėtu atlikti tuos tyrimus, kurie padeda diagnozuoti didelį mirtingumą Lietuvoje sukeliančius susirgimus, t. y. pasitikrinti nuo to, nuo ko dažniausiai miršta žmonės. Kaip žinia, turime dvi dideles rykštes – širdies ir kraujagyslių ligas bei onkolginius susirgimus. Tad cholesterolio ir jo frakcijų tyrimas, vyrų prostatos ir moterų kiaušidžių vėžio žymenys, mikroelementų kiekis bei bendraklinikiniai kraujo tyrimai, manyčiau, yra patys svarbiausi. Kaip rodo duomenys, reguliariai atliekantys tyrimus ir prisižiūrintys sveikatą, serga rečiau.