Gydytojas pataria: ką svarbu žinoti apie kraujo spaudimą

Sušilus orams, gera pabūti gamtoje, pasimėgauti saulės voniomis. Tačiau dėl karščių paūmėja kai kurie sveikatos sutrikimai. Vienas jų – aukštas kraujospūdis. Ką svarbu žinoti apie kraujospūdį, pasakoja „InMedica“ klinikos šeimos gydytojas Tomas Gudas.

Padidėjusį kraujospūdį jaučia ne kiekvienas

Mūsų širdis dirba tarsi siurblys. Ji nuolat pumpuoja kraują ir taip kraujagyslėse sukuria slėgį. Šis natūralus slėgis ir vadinamas kraujospūdžiu. Gydytojas kraujospūdį prilygina iš gręžinio atitekančio vandens slėgiui žarnoje: „Padidėjęs kraujospūdis – tai padidėjęs kraujo slėgis kraujagyslėse, kai dėl daugybės veiksnių pablogėja kraujo tekėjimas. Jei palygintume su laistymo žarna, joje slėgis taip pat padidėja, kai jos galą užspaudžiame pirštu ar užminame.“

Pakitus kraujospūdžiui, organizmas įvairias būdais stengiasi išlaikyti pusiausvyrą: jeigu kraujo spaudimas didėja, kūnas bando jį sumažinti, o jeigu mažėja – padidinti. „Bet ne visada paties organizmo išteklių pakanka kraujo spaudimui susireguliuoti. Tada pradeda rastis įvairių organizmo funkcijų sutrikimų. Bene svarbiausi pakitimai vyksta dėl įvairių organų kraujotakos pablogėjimų“, – priduria gydytojas.

Padidėjusį kraujospūdį kiekvienas jaučiame skirtingai. Dažniausiai juntamas galvos skausmas, padažnėjęs pulsas. Žmogus gali jausti, kad širdis plaka labai stipriai. Liaudyje populiaru tai įvardyti pasakymu „širdis daužosi“. Esant aukštam kraujospūdžiui, nereti atvejai, kai krūtinėje juntamas spaudimas, pradeda mirgėti akyse, aptirpsta įvairios kūno vietos, ima svaigti galva, gali pradėti mušti karštis, ošti ausyse.

Tačiau nemažai žmonių yra taip įpratę prie padidėjusio kraujospūdžio, kad apskritai nebejaučia jokių simptomų. „O tai yra blogiausia situacija. Kraujospūdis kartais būna net pavojingai didelis, o žmogus nieko nejaučia. Tuomet jis yra vos per plauką nuo smegenų insulto ar infarkto. Ir nepaisant to, kad pacientas nieko nejaučia, būtina pradėti gydymą“, – pabrėžia T. Gudas. Vienu iš pavojingos būklės signalų tokiems žmonėms turėtų būti įraudęs veidas.

Kraujospūdį matuokite tinkamu laiku

Gydytojas nuramina, kad neverta kiekvienam vyresnio amžiaus žmogui skubėti įsigyti kraujo spaudimo matuoklį. „Tenka gydyti senjorų, kurių kraujo spaudimas tikrai visada būna puikus, o ir jų gyvenimo būdas toks, kad kaži ar kas nors pablogės labai staiga, – džiaugiasi T. Gudas. – Tačiau jei pasitaiko dienų, kai kraujo spaudimas didesnis, ar dažnai jaučiate nemalonius pojūčius, tikrai verta susimąstyti apie reguliarų kraujospūdžio matavimą.“

Kraujo spaudimo matuoklį medikas rekomenduoja įsigyti tada, kai žmogui skiriamas gydymas dėl kraujospūdžio padidėjimo. „Tai padės geriau pažinti savo savijautą, o taip pat ir įvertinti gydymo efektyvumą“, – paaiškina T. Gudas. Be to, jeigu ketinate kraujo spaudimą matuoti reguliariai, rekomenduojama užsivesti kraujospūdžio dienoraštį, kuriame surašytumėte kiekvienos dienos rodmenis.

Kraujo spaudimo nereikėtų matuotis kada tik sugalvojus. Rodmenys bus verti dėmesio tik laikantis aiškios schemos. „Pirmas ir bene svarbiausias matavimas turi būti atliekamas pailsėjus po nakties. Kartais sakoma, kad dar neatsikėlus iš lovos. Šis matavimas vadinamas baziniu. Antrasis gana svarbus matavimas galėtų būti vakare, prieš einant miegoti.“ – pataria gydytojas.

Dienos metu kraujo spaudimo matavimas yra prasmingas tik jei norite patikrinti, kaip veikia kraujo spaudimą reguliuojantys vaistai. Be abejo, jeigu pajutote padidėjusio kraujo spaudimo požymių, jį taip pat galite pasimatuoti.

„Nereikėtų kraujo spaudimo matuotis tik pavalgius, nes tuo metu kraujotaka organizme persiskirsto ir negausime tikslaus rezultato. Geriau luktelėt valandėlę. Visada prieš matuodamiesi kraujo spaudimą ramiai pasėdėkite, atsipalaiduokite bent penkiolika minučių.“ – sako T. Gudas.

Ką galima sužinoti pasimatavus kraujo spaudimą

Paprastai kraujospūdžio matuokliai išmatuoja tris rodiklius. Pirmasis – pats didžiausias – yra sistolinis kraujo spaudimas. Jis parodo, kaip stipriai širdis pumpuoja kraują. Šis rodiklis yra pats svarbiausias. Optimalus sveiko žmogaus sistolinis kraujo spaudimas yra 120 mmHg. „Tačiau normalus sistolinis kraujo spaudimas yra tarp 110 ir 130 mmHg. Prie normalių priskiriamas ir 130–140 mmHg intervalas, vadinamasis normalus aukštas kraujo spaudimas. Jei kartas nuo karto pasimatuodami vis pastebite tokį kraujo spaudimą – jau reikėtų pagalvoti apie pastovesnį kraujospūdžio stebėjimą“, – aiškina T. Gudas.

Antrasis kraujospūdžio matuoklio rodmuo – diastolinis kraujo spaudimas. Jis padeda įvertinti, kaip lengvai kraujas teka kraujagyslėmis. Optimalus diastolinio kraujo spaudimo dydis yra 80 mmHg, tačiau normaliu laikomas ir 60–90 mmHg rodiklis.

Šiuolaikiniai kraujospūdžio matuokliai išmatuoja ir pulsą. Medikai jį vadina širdies ritmu. Pulsas parodo, kaip tankiai plaka širdis. Normaliu pulsu laikomas rodiklis nuo 50 iki 70 kartų per minutę. Jeigu širdis plaka dažniau nei 90 kartų per minutę, toks pulsas laikomas padažnėjusiu, o virš 90 kartų – dažnu. Retas pulsas taip pat nėra gerai. Reikėtų susirūpinti, jei pulsas retesnis nei 50 kartų per minutę.

Padidėjus kraujo spaudimui, neskubėkite gerti vaistų

Jeigu pastebėjote, kad jūsų kraujospūdis padidėjęs, nereikia pulti į paniką, nes stresas tik dar labiau jį padidins. Gydytojas pataria pirmiausia įvertinti galimas kraujospūdžio padidėjimo priežastis: „Gal persitempėte darbe ir reikia tik pailsėti, gal pabuvote saulėje ir reikėtų atvėsti pavėsyje, išgerti skysčių, geriausia – vandens. Gal dėl kažko nerimaujate ar pykstate – pamėginkite nusiraminti.“ Vaistų patariama griebtis tada, jei ne tik padidėjo kraujospūdis, bet ir jaučiate kitus simptomus.

Į gydytoją vertėtų kreiptis, jeigu pastebite, kad kraujospūdis pakyla be jokios aiškios priežasties, arba jeigu kraujospūdis nuolat padidėjęs – net ir ramybės metu. Jūsų šeimos gydytojas paskirs reikalingus tyrimus ir nustatys padidėjusio kraujospūdžio priežastis.

Nedelsiant kreiptis į gydytoją ar išsikviesti greitąją medicininę pagalbą patariama tuomet, jei atsiranda mirgėjimas akyse, galvos svaigimas, sutrinka pusiausvyra, pajuntate tirpimus. T. Gudas taip pat pabrėžia, kad skubios medicininės pagalbos jums gali reikėti, jei sutrinka kalba, sąmonė. Tai gali būti insulto požymiai.

Svarbiausia sveikas gyvenimo būdas

Aukštą kraujospūdį, kaip ir nemažai kitų ligų, labiausiai lemia gyvenimo būdas. T. Gudas išskiria aštuonis didžiausius „priešus“:

Žalingi įpročiai. Žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas ir nesaikingas alkoholio vartojimas, didina kraujospūdį. Dažnas įsitikinęs, kad rūkymas kenkia tik kvėpavimo takams. T. Gudas paneigia šį mitą: „Rūkymas laikomas vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių širdies ir kraujagyslių sistemos ligas“.

Nuo tabako neatsilieka ir alkoholis. „Alkoholis ne tik nuodija įvairius organus, bet turi reikšmės ir kraujospūdžiui: pastebėta, kad nedidelis kiekis alkoholio trumpą laiką išplečia kraujagysles, todėl dažnam po pirmo stikliuko sumažėja kraujo spaudimas. Tačiau vėliau organizmas šį atsipalaidavimą kompensuoja visai į priešingą pusę, ir kraujo spaudimas gali padidėti labai stipriai.“

Antsvoris. „Pastebėtas akivaizdus ryšys tarp per didelio kūno svorio ir kraujospūdžio – dažnam ligoniui numetus svorio, palengvėja ir kraujospūdžio reguliavimas, prireikia mažiau vaistų“, – patirtimi dalijasi T. Gudas.

Druska. Druska yra naudinga mūsų organizmui, tačiau per didelis jos kiekis gali pakenkti. „Druska – tai natrio šaltinis organizmui, o šis cheminis elementas turi bene ryškiausios įtakos reguliuojant kraujo spaudimą,“ – druskos reikšmę paaiškina gydytojas.

Riebus maistas. Riebus maistas, be abejo, veda link antsvorio. Tačiau tokio pasirinkimo patariama vengti ir neturint papildomų kilogramų. „Gausus riebalų maistas reikšmingas cholesterolio apykaitai, o cholesterolis, drauge su kitais veiksniais, gali pažeisti kraujagyslių sieneles. Vystosi aterosklerozė – kraujagyslių sienelės sukietėjimas, o per sukietėjusias, neelastingas kraujagysles tekant kraujui taip pat didėja spaudimas,“ – perspėja T. Gudas.

Cukrus. Norėdami išvengti padidėjusio kraujospūdžio, stenkitės cukraus ir saldumynų vartoti kuo mažiau. „Angliavandeniai (cukrai) – greitos energijos šaltinis, tačiau nesunaudoti angliavandeniai paverčiami į riebalus ir kaupiami.“

Mažas fizinis aktyvumas. Sulėtėjus gyvenimo tempui, natūraliai judame mažiau. Tačiau norint sureguliuoti kraujo spaudimą, patartina reguliariai sportuoti. „Fizinis aktyvumas svarbus savo įtaka ne tik todėl, kad numetama svorio, bet ir todėl, kad judesio metu dirbantiems organams reikia daugiau kraujo, išsiplečia smulkios kraujagyslės ir taip pagerėja kraujo tekėjimas kraujagyslių tinklu.“

Daugelis pastebite, kad pasportavus, sparčiau paėjus, padidėja kraujo spaudimas. Tačiau tai nėra pavojinga. „Viskam turi būti saikas, – sako gydytojas. – Normalu, kad po fizinio aktyvumo padažnėja pulsas, pakyla spaudimas – tai net naudinga, nes pagerėja kraujotaka „tinginiavusiuose“ organuose. Tačiau kraujo spaudimo padidėjimas neturi sukelti nemalonių simptomų: galvos skausmo ar skausmo krūtinėje, juo labiau galvos svaigimo ar sąmonės sutrikimų. Taip pat kraujo spaudimas neturi pakilti itin aukštai ar labai staiga, nuėjus vos keliasdešimt metrų. Po krūvio sustojus pailsėti, kraujospūdis ir širdies darbas per neilgą laiką turi mažėti, susinormalizuoti.“

Stresas. Gydytojas tvirtina, kad geras poilsis niekada nepamaišys. „Labai populiaru teigti, kad kraujospūdį didina stresas. Tai vis dar nagrinėjama sveikatos mokslų sritis, bet jau žinoma, kad ilgalaikė įtampa, nerimas sukelia tokius organizmo pakitimus, dėl kurių pradeda varginti aukštas kraujospūdis.“

Skysčių trūkumas. Labai svarbu gerti pakankamai skysčių, ypatingai – vandens. Trūkstant skysčių, kraujas gali tapti klampesnis, o jį stumdama širdis turi stipriau susitraukti, tad padidėja spaudimas.

T.Gudas pastebi, kad aukštas kraujospūdis yra žmogaus gyvenimo būdo pasekmė. Todėl jis pataria ne tik keisti savo įpročius, bet ir paraginti gyventi sveikiau vaikus bei anūkus, kad metams bėgant pavyktų išvengti tokių sveikatos sutrikimų.