Kataraktos atsiradimą lemia ir
gyvenimo būdas

Palaipsniui regėjimą atimanti liga – katarakta – vis dar neramina daugelį vyresnio amžiaus žmonių. Pablogėjus regėjimui, šie ima nerimauti, baiminasi, ar nepraras regėjimo apskritai. Tačiau savalaikis kreipimasis į gydytojus lemia sėkmingą šios ligos gydymą. Nustačius kataraktą, sudrumstėjęs lęšiukas chirurginiu būdu pakeičiamas ir pacientai vėl džiaugiasi spalvomis bei ryškesniu vaizdu. Žurnalo „60+“ pašnekovė, akių ligų gydytoja Loreta Kuzmienė, atskleidžia kataraktos atsiradimo priežastis, gydymo metodus, mediko ir paciento bendravimo svarbą.

Sakoma, kad katarakta – dažna vyresnio amžiaus žmonių liga. Tačiau ji gali būti ir įgimta, pradėti vystytis jaunesniame amžiuje. Tokia katarakta būna susijusi su kitomis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, trumparegyste. Vystantis šiai ligai, sutrinka regėjimas, o dėl to prastėja ir gyvenimo kokybė – darosi sunku atpažinti draugus ir pažįstamus gatvėje, nebe taip smagu grožėtis peizažu ar žiūrėti mėgstamas televizijos laidas.

Žurnalo „60+“ kalbinta gydytoja dr. L. Kuzmienė paaiškino, jog galimos net kelios ligos priežastys. Pasak medikės, didelę įtaką daro ir gyvenimo būdas.

„Katarakta vystosi dėl medžiagų apykaitos ypatumų – nutukusiems, sergantiems diabetu – dėl angliavandenių apykaitos pokyčių, kurie skatina lęšiuko drumstėjimą. Taip pat įtakos gali turėti įpročiai – dėl padidėjusio laisvųjų radikalų poveikio katarakta dažniau vystosi rūkantiems bei gausiai vartojantiems alkoholį, taip pat ilgą laiką būnantiems aplinkoje su padidintu ultravioletinių spindulių poveikiu be apsauginių akinių, dėl radiacinio spinduliavimo.

Kataraktos vystymosi rizika didėja ir ilgą laiką vartojant kortikosteroidus bendriniam gydymui arba kortikosteroidų lašus akims bei inhaliuojamus kortikosteroidus, kuriuos dažnai naudoja bronchine astma sergantys  pacientai“, – aiškino akių klinikoje „Lirema“ dirbanti akių ligų gydytoja-mikrochirurgė.

Pasak medikės, ši liga gali vystytis ir dėl akies sumušimų ar kiaurinių sužeidimų, dėl nudegimų šarmais. O kartais lęšiuko drumstėjimą vėlyvesniame amžiuje gali pagreitinti ir patirta akies trauma.

Kaip teigia dr. L. Kuzmienė, dažniausiai pacientai pastebi palaipsniui blogėjantį regėjimą. Dažnai žmonės apibūdina, kad vaizdus mato lyg pro rūką. Ima akinti šviesos šaltiniai, pablogėja matymas prieblandoje, kartais žiūrint viena arba abiem akimis vaizdai dvejinasi. Tačiau tiksliai ligą nustatyti gali tik medikai po apžiūros.

„Ne vienas pacientas teigia pastebėjęs, kad staiga, be jokios priežasties, pablogėja matymas iš arti arba nebetinka seni akiniai ir juos tenka dažnai keisti. Pačiam pacientui nustatyti, dėl ko pablogėjo matymas, yra sunku. Todėl rekomenduojama kreiptis į akių gydytoją, kad būtų išsiaiškinta tiksli priežastis.

Kartais pacientai ilgą laiką nepastebi palaipsniui pablogėjusio matymo viena akimi, ypač, jei kita akimi mato gerai. Užmerkus vieną akį, netikėtai pastebima, kad kita akimi nebematoma.

Pacientai teigia, kad matymas pablogėjo staiga, tačiau gydytojas, apžiūrėdamas pacientą, pastebi jau pilnai susidrumstusį lęšiuką. Taigi šis procesas yra palaipsniui progresuojantis ir nesukelia staigaus matymo pablogėjimo“, – tikino akių ligų gydytoja.

Nors nemaža dalis pacientų į medikus kreipiasi ligai jau įsigalėjus, medikės teigimu, – bet kuris akių ligų gydytojas diagnozuotų problemą įprastais ir neskausmingais tyrimais. Tereikia tik nelaukti paskutinės minutės ir, vos pajutus pokyčius, užsiregistruoti vizitui.

„Katarakta nustatoma tiriant regėjimo aštrumą. Išplėtus vyzdį, specialiu prietaisu apžiūrima  priekinė akies dalis ir įvertinama, ar lęšiukas skaidrus, ar jau drumstėjantis. Paprastai apžiūros metu įvertinamas ir akies dugnas – regos nervo diskas, geltonoji dėmė, tinklainės periferija. Šie tyrimai yra įprasti ir visiškai neskausmingi. Jei visgi nustatoma katarakta, nereikia baimintis, nes ji yra sėkmingai gydoma chirurginiu būdu“, – paaiškino dr. L. Kuzmienė.

Pasak gydytojos, nesudėtingos operacijos metu, per mažą pjūvį ragenoje, ultragarso pagalba drumstas lęšiukas susmulkinamas ir pašalinamas iš akies, paliekant lęšiuko kapsules. O į vadinamąjį kapsulės maišelį implantuojamas dirbtinis lęšis.

Regėjimas po kataraktos pašalinimo atkuriamas keletu būdų. Įprastinė procedūra – kai implantuojamas taip vadinamas vieno židinio intraokulinis lęšis, atkuriantis regėjimą pasirinktu atstumu. Dažniausiai po tokios operacijos pacientai gerai mato į tolį, o užtikrinti geram regėjimui artimu nuotoliu yra reikalingi akiniai. Tokie lęšiai gali būti implantuojami nemokamai, nes juos kompensuoja Valstybinės ligonių kasos. Šie lęšiai yra pagaminti iš pigesnės medžiagos. Kiek geresnėmis savybėmis pasižymi intraokuliniai lęšiai, pagaminti iš hidrofobinės medžiagos, kuri akyje yra stabilesnė, rečiau siejasi su antrinės kataraktos – užpakalinės lęšiuko kapsulės drumstėjimu pooperaciniu laikotarpiu. Tačiau tokie lęšiai ligonių kasų nekompensuojami.

Katarakta 2

Pasitaiko ir sudėtingesnės formos katarakta. Žurnalo „60+“ kalbintos medikės teigimu, jei gydytojai nustato sudėtingesnę spindulių laužimo ragenoje ydą, pavyzdžiui, astigmatizmą, tuomet reikalinga korekcija cilindru. Pacientui pageidaujant, astigmatizmo korekcijai galima implantuoti šią ydą ištaisantį lęšį. Taip pat dažniausiai pacientai pageidauja gerai matyti be akinių įvairiu atstumu. Tokiais atvejais galima implantuoti daugiažidinį intraokulinį lęšį, kuris atkuria gerą matymą į tolį, artimu ir vidutiniu nuotoliu – tai labai svarbu dirbant kompiuteriu. Tačiau šie lęšiai implantuojami, jei pacientas juos įsigyja savo lėšomis.

Turbūt daugeliui kyla klausimas, ar įmanoma ligos išvengti? Gydytojos teigimu, vargu ar tai pavyks, mat medikamentų, apsaugančių nuo lęšiuko drumstėjimo, tiesiog nėra. Vis dėlto, profilaktinės priemonės – sveika gyvensena (rūkymo atsisakymas, sveika mityba, antsvorio nebuvimas), apsauga nuo saulės ar radiacinių spindulių – gali pagelbėti.

Dr. L. Kuzmienė atskleidė, kad kataraktos chirurgija – dažniausiai pasaulyje atliekama operacija, kuri yra saugi ir efektyvi, atstatant pablogėjusį regėjimą. O geras regėjimas užtikrina geresnę gyvenimo kokybę. Atlikta nemažai studijų, kurios tyrė, ar pacientai patenkinti operacijų rezultatais, po kurių paaiškėjo, jog rezultatai žmones išties džiugina. Tačiau akių ligų gydytoja-mikrochirurgė taip pat mano, jog bendravimas su pacientu yra itin svarbus: būtina paaiškinti, kokia yra operuojamos akies būklė, kokios galimybės atstatyti regėjimą. Priešingu atveju perdėti pacientų lūkesčiai gali nepasiteisinti, mat gretutinės akių ligos – glaukoma, geltonosios dėmės degeneracija ir kt. – gali turėti įtakos nepilnai atsistačiusiam regėjimui po operacijos. Turbūt dauguma pacientų viliasi, kad lęšiuko pakeitimas išspręs visas su regėjimu susijusias problemas. Deja, taip būna ne visada, ir gydytojas prieš operaciją su pacientu tai būtinai turi aptarti.

Kataraktos simptomai:

  • anksčiau buvęs geras regėjimas pradeda palaipsniui blogėti,
  • vaizdas tampa lyg pro rūką,
  • nebetinka senieji akiniai ar tenka juos dažnai keisti,
  • akina ryški šviesa,
  • sunku vairuoti tamsiu paros metu,
  • atsiranda dvejinimasis, žiūrint viena akimi,
  • spalvos tampa gelsvesnės.

Jei pastebite nors vieną iš šių simptomų, vertėtų nedelsti ir pasitikrinti akis pas oftalmologą. „Kartais pacientams atrodo, kad katarakta atsiranda staiga, o iš tikrųjų – tai palaipsniui besivystantis lęšiuko drumstėjimas“, – sako akių ligų gydytoja-mikrochirurgė L. Kuzmienė.

Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Išreikškite savo nuomonę ir taip padėkite mums tobulėti!
Patiko
Nepatiko