Jūratė Norvaišienė: judėti būtina bet kokiame amžiuje

Kaune, visoje Lietuvoje ir už šalies ribų puikiai žinoma Jūratės Elenos ir Česlovo Norvaišų pora. Medikai, o laisvalaikiu – atsidavę šokėjai, per savo gyvenimą sukaupė daugybę medalių, diplomų ir kitokių jų aukštus pasiekimus liudijančių apdovanojimų. Nepaisant to, nestokodami optimizmo, ir toliau dalina save judesio besimokančioms poroms bei Kauno miestui. Žurnalo „60+“ skaitytojams J. E. Norvaišienė užtikrintai tvirtina – žmogus sukurtas judėti. Kad ir kokio amžiaus bebūtų.

Medicina ir šokis vienas kitam netrukdė

Turbūt daugelis pažįsta Jūratės ir Česlovo Norvaišų porą iš televizijos ekranų, žurnalų puslapių. Išsilavinę medikai, pamėgę šokį, kuriems savo nuoširdžiu ir atkakliu darbu pavyko pelnyti įvairiausius reikšmingus apdovanojimus. Tarptautinio pripažinimo sulaukė ir jų daugybę metų organizuojamas konkursas „Gintarinė pora“, šį pavasarį surengtas jau 53-ąjį kartą. Šio konkurso dėka lietuvaičiai turi unikalią galimybę išvysti pasaulio ir Europos čempionų titulus pelniusių šokėjų unikalius pasirodymus.

Žurnalas „60+“ teiravosi žinomos moters, kaip pavyko laviruoti tarp medicinos ir šokių, atrodo, tokių skirtingų dalykų. Tačiau J. Norvaišienė patikino, jog rinktis taip niekada ir neteko. Įdomu tai, jog šias dvi sritis kalbinta moteris laiko net panašiomis.

„Medicina – irgi menas. Į ją turi ateiti žmonės, kurie turi širdį, jautriai reaguoja į aplink vykstančius reiškinius. Kaip aš sakau, „nestovi po medžiu pasislėpę“. Šokyje reikia reaguoti: į muziką, į partnerį. Ir visada reikalingas optimistiškas požiūris. Lygiai taip pat ir medicinoje – pacientus reikia gerai nuteikti, suteikti viltį, jog pavyks greitai atsikratyti negalavimų. Niūrūs žmonės nesukelia teigiamų emocijų: nei šokių aikštelėje, nei gydytojo kabinete.

Šokis mums su vyru visada buvo kaip hobis, laisvalaikio praleidimas. Ir mes šokiuose iki šiol likome, tik darbą medicinos srityje nutraukėme. Į šokių pasaulį daugiau ir pasinėrėme atėjus laikui, kai teko pristabdyti medicininę veiklą. Aš dėsčiau medicinos institute – anksčiau taip vadinosi. Išdirbau ten 32 metus. Česlovas iš pradžių buvo chirurgas, vėliau dirbo vyriausiuoju gydytoju. Dėstytojaujant nereikėjo būti su ligoniais – turbūt tai mums ir padėjo. Nes su ligoniais dirbančio gydytojo darbą derinti su šokių turnyrais būtų buvę gerokai sunkiau. Juk prie sunkaus ligonio tenka kartais užsukti ir savaitgaliais. Tad mums su vyru tiesiog pasisekė, kad medicininis darbas šokiams netrukdė“, – kalbėjo pašnekovė.

Skiria laiko ir politikai

  1. Norvaišienė, išgirdusi klausimą apie savo dienos rutiną, tik nusijuokia – tikrai neleidžia visos dienos šokių aikštelėje. To neleidžia ne tik įvairovės poreikis, bet ir aktyvi politinė veikla, kuria užsiimdama žinoma kaunietė dirba visų miesto gyventojų labui nuo 2011 metų.

Švietimo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotoja, Etikos komisijos narė, Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupės vadovė, Gyvūnų globos ir priežiūros tarybos, taip pat Senjorų tarybos narė. Nenuilstanti žurnalo „60+“ pašnekovė užtikrina – tokia įvairi veikla jai patinka.

„Aktyviai dalyvauju miesto gyvenime. XXI amžiuje tiek daug galimybių viską pasiekti, sužinoti, kad tikrai nesinori sėdėti vietoje. Man tai įdomu, negalėčiau to vadinti darbu“, – tikino žinoma asmenybė.

Vengia negatyvo

Apžvelgiant rodytas televizijos laidas, spaudos puslapius, ten pasirodę Jūratės ir Česlovo Norvaišų veidai visada malonūs ir su šypsena. Kaip pavyksta tai pasiekti? Ponia Jūratė atskleidė savo paslaptį: jų šeima sąmoningai atsiriboja nuo negatyvių dalykų.

„Mes vengiame situacijų ir žmonių, kurie yra niurzgūs, pesimistai, burbantys ir viskuo nepatenkinti. Stengiamės nuo tokių atsiriboti. Taip pat atsisakome negatyvių radijo ir televizijos laidų žiūrėjimo. Tiesa, mano vyras su anūku eina į kovinius, veiksmo filmus. Bet aš asmeniškai smurtinių filmų taip pat nemėgstu ir vengiu.

Negatyvios emocijos trikdo žmogaus organų veiklą, pradedant nuo psichikos. O būtent nuo mūsų centrinio organo – smegenų, priklauso ir viso organizmo veikla“, – tikino žinoma moteris, nestokojanti šilumos ir optimizmo.

Seka naujienas

Pokalbio metu J. E. Norvaišienė atskleidė, kad niekada nenustojo domėtis savo profesine sritimi. Anot jos, medicina nuolat vystosi, kinta ir kiekviena diena atneša ką nors naujo. Žinoma pora, net palikusi medicininį darbą nuošalyje, nesišalina naujovių.

„Jei nenori likti užribyje, turi sekti naujienas. Mes tą ir darome: sekame užsienio literatūrą, domimės naujais atradimais. Panašu, kad laikui bėgant keičiasi požiūris į daug ką. Pastebime, kad mūsų laikais buvo vienokie teiginiai, dabar mokslas įrodė priešingai. Norint „išlaikyti pulsą“, privalu sekti naujienas“, – užtikrintai kalbėjo  medikė.

Nors aktyvią veiklą medicinos srityje J. ir Č. Norvaišos nutraukė, tačiau gyvenimas tikrai netapo nei lėtesnis, nei ramesnis. Šokių kolektyvą „Sūkurys“ vedanti į priekį pora visose amžiaus grupėse ugdo daugybę žingsnelius „šlifuojančių“ porų. J. ir Č. Norvaišų vadovaujamame klube išugdyti trijų amžiaus grupių planetos čempionai, kurių pavardės iki šiol puikiai žinomos: jaunių – Andrius Ivašauskas ir Karolina Skorupskaitė (1997 m.), jaunimo – Donatas Vėželis ir Lina Chatkevičiūtė (1998 m.), suaugusiųjų – Arūnas Bižokas ir Edita Daniūtė (2006 m.). J. E. ir Č. Norvaišos Lietuvos čempionų titulą iškovojo net 11 kartų. Šį įspūdingą rezultatą pakartoti sugebėjo tik jų auklėtiniai E. Daniūtė ir A. Bižokas, kurie vėliau iškovojo ir Europos bei pasaulio čempionų titulus. O D. Vėželis ir L. Chatkevičiūtė iškovojo pasaulio čempionų titulą ir tarp profesionalių porų.

Per visą šokių karjerą žinoma pora pelnė įvairių apdovanojimų už vykdomą veiklą, tačiau J. E. Norvaišienė patikino mėgstamiausio ir reikšmingiausio neišskirianti. Visi turi savo svarbą ir vertę. Vienas paskutiniųjų įvertinimų – šiemet suteiktas Kauno miesto garbės piliečių vardas.

Jaunatviškumo receptas – judesys

Šokėjų poras su vyru ugdanti J. E. Norvaišienė teigia, jog žmogaus kūnas sukurtas judėjimui. Tad net ir vyresnio amžiaus šokėjai visada laukiami klube.

„Mokome šokti labai skirtingo amžiaus žmones. Ir tikrai galime patarti kiekvienam – judėti būtina. Tai puikus šansas bendrauti, susitikti, sužinoti ir išmokti ko nors naujo. Juk sueina įvairių profesijų, skirtingų interesų asmenybės. Susibendrauja ir, žiūrėk, naujų porų atsiranda – kuria šeimas. Turime tokių džiugių pavyzdžių savo klube. Akivaizdu, šokiai – visapusiškai geras dalykas.

Pradėti judėti niekada nevėlu. Šokis yra judesys, pagrįstas natūralia stovėsena. Viskas labai natūralu ir amžiaus ribų nėra. Tik mūsų šalyje labai anksti žmonės „nusirašo“. Gal tai lemia per mažas saulės, serotonino kiekis. Net nežinau, kas dėl to kaltas. Visuomenėje taip pat gausu nepilnavertiškumo kompleksų, kurie ne laiku susendina. Gamta žmogų suformavo taip, kad nenaudojant smegenų, organizmas aptingsta ir smegenys ima mažėti. Yra įrodytas labai aiškus ryšys tarp raumenų ir smegenų. Tyrimai rodo, kad jei po insulto paralyžiuotas žmogus, mechaniškai prisiverčia judinti rankas ir kojas, jos siunčia signalą į smegenis. O tada smegenų veikla greičiau atsistato. Tam tikros smegenų zonos turi savybes atsistatyti, jei yra dirginamos. Žinoma, tai nėra greitas procesas. Tad jei fiziškai nejudama, tada ir smegenys palaipsniui silpsta.

Vyresnio amžiaus žmonės sunkiai juda, nes nesportuoja. Vis galvoja, jog jau suėjo 70–80 metų ir to nebereikia. Bet norint likti jaunatviškam, judėti būtina“, – patikino J. Norvaišienė.