AKTYVUS GYVENIMAS: širdie, širdele mano…

„Širdele mano“, – taip meiliai kreipiamės į sau brangų žmogų, leisdami suprasti, koks jis mums svarbus. Gražus kreipinys, poetiškas, ir tuomet net nepagalvojame,  kaip ta mūsų pačių tikroji širdelė laikosi? Ar randame laiko pasikalbėti su ja, padėkoti darbštuolei už neilstamą darbą, ar palepiname ją, ar leidžiame pailsėti? Teko girdėti palyginant širdies darbą  su mašinos varikliu. Tačiau kuris gi geras vairuotas varys mašiną visu greičiu po variklio remonto, išgirdęs neaiškų bildėjimą, arba sės už vairo nepatikrinęs tepalų? Deja, sutrikus širdies veiklai, dažniausiai numojame ranka: „Ech, praeis, vėliau pasirūpinsiu, nėra laiko…“

O statistika negailestinga – širdies ir kraujagyslių ligos, jų komplikacijos pagal bendrąjį mirtingumą užima pirmą vietą. Šios ligos – ir viena pagrindinių darbingo amžiaus žmonių neįgalumo priežasčių. Lietuvoje sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra vienas didžiausių Europoje. Higienos instituto paskelbti duomenys baugina: vien praėjusiais metais šios ligos sudarė 58 proc. mirčių.

Anot mokslų daktarės, kardiologės Ados Azarevičienės,  visas gyvenimo negeroves kaupiame širdyje. Nuo begalinių rūpesčių, vis pasikartojančios įtampos širdis, dirbanti dieną ir naktį, pavargsta. Gydytoja pasakoja, kad atėjęs pas širdies ligų specialistą žmogus dažniausiai  „atveria“ širdį ir pradeda pasakoti apie savo bėdas, susikaupusias šeimoje įtampas.  Neigiamą įtaką  daro ir normalų širdies darbą apsunkina, sutrikdo padidėjęs fizinis krūvis, o kartais – ir gyvenimo tempas. Liūdna, kad šiomis ligomis suserga vis jaunesni žmonės, ypač vyrai. Ir kokios bebūtų ligos priežastys, specialistai vienbalsiai sutaria – visuomenė skiria per mažai dėmesio savo sveikatai.

Rugsėjo pabaigoje visame pasaulyje minima Pasaulinė širdies diena. Lietuvos širdies asociacija taip pat paragino kiekvieną  atsakingai pradėti rūpintis savo bei artimųjų širdies ir kraujagyslių būkle. Ir neatidėlioti to vėlesniam laikui, o nuo šiandien pradėti valgyti sveikiau, būti aktyvesniems fiziškai, nerūkyti, mažinti padidėjusį kraujospūdį ir t. t. Tikrai yra daug galimybių atitolinti nebyliąsias mirtinas ligas ir išgelbėti gyvybę.

Šias ligas dažniausiai atsinešame dar iš jaunystės, jeigu turėjome žalingų įpročių, maitinomės nesveikai, vengėme aktyvios fizinės veiklos. Laiko neatsuksime atgal, tačiau pradėti rūpintis savo sveikata, o ypač širdele, reikia tuojau pat. Ir pradėti galima nuo mažų dalykų, nors ir tiems mažiems kartais reikia sutelkti visas savo valios pastangas. Pirmiausia – mityba. „Reikia atsisakyti riebaus, labai kaloringo maisto. Antsvoris sudaro palankias sąlygas daugeliui ligų, todėl stenkimės išlaikyti normalų kūno svorį, – ragina gydytoja A. Azarevičienė. – Kūno masės indeksas turi būti ne didesnis nei 25, o jį apskaičiuojame savo svorį kilogramais padalinę iš ūgio metrais kvadratu.“

Apkūnumas visuomet įspėja apie stiprius organizmo pažeidimus, netinkamą gyvenseną. Užteršta kraujotakos sistema lemia susilpnėjusias svarbiausių organų funkcijas, neigiamai veikia ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą.  Klaidinga manyti, kad senstant organizmas nori nenori pradeda kaupti riebalų atsargas – tai tik tinginių pasiteisinimai. Kasdien būtina bent vieną ar dvi valandas skirti aktyviai veiklai. Pati paprasčiausia ir didelių pastangų nereikalaujanti fizinė veikla yra greitas ėjimas. Patartina kasdien nueiti bent keletą kilometrų. Buvimas lauke bet kokiu metų laiku stiprina ir dvasinę, ir fizinę būsenas, padeda atsikratyti susikaupusių neigiamų minčių. Kiti pratimai, itin tinkantys širdies veiklai stiprinti, kuriuos siūlo ir sveiko gyvenimo būdo propaguotojas Polis Bregas – tai kopimas į kalnus, bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukiojimas, įvairūs žaidimai. Svarbiausias žmogaus raumuo – širdis. Nuo jo priklauso ir 600 kitų raumenų darbas. Vaikščiojimas, kiti fiziniai pratimai gerina kraujo apykaitą, saugo nuo kraujagyslių kalkėjimo. Širdis – tai pagrindinis kraujotakos sistemos organas, ląsteles aprūpinantis energija ir padedantis pašalinti visas nereikalingas atliekas.

Štai dar keletas skaitytų ir įsimintų P. Brego patarimų, kuriuos verta taikyti savo gyvenime.

Nesėdėkime koja ant kojos ar sukryžiuotomis kojomis.

Griežtą NE – tabakui, alkoholiui, kavai, druskai ir riebalams. Jie stimuliuoja širdies veiklą, jai tenka pernelyg didelis krūvis, galintis greitai nualinti visą kraujotakos sistemą.

Vakare derėtų vengti sunkaus maisto. Laikas jam – dienos vidurys, o vakarienę geriau rinktis vegetarišką.

Jei norite turėti sveiką širdį, racione vengtini tokie produktai: nešviežias, pašildytas maistas; sriubos iš pakelių; gaminiai iš baltų miltų; rūkyta žuvis ir mėsa; margarinas; kava; alkoholiniai gėrimai; sūdyti produktai (bulvių traškučiai ir pan.); kepti patiekalai; baltieji ryžiai; produktai, kuriuose gausu riebalų, aliejų, druskos, cukraus, konservantų; kečupas, actas, aštrūs padažai; rafinuotas cukrus ir jo produktai.

Norėdami palengvinti gyvenimą savo širdžiai, STENKIMĖS:

cukrų keisti medumi;

jei tik įmanoma, kiekvieną savaitę parą papasninkauti (žodis badauti čia netiktų), išvalyti organizmą;

stengtis, kad vaisiai ir daržovės sudarytų 50 proc. kasdienio maisto;

negerti ir nerūkyti;

nevartoti per daug pieno produktų;

valgyti neskubant, gerai sukramtyti maistą;

niekada nepersivalgyti;

vengti įtampos, streso, nemalonių situacijų;

reguliariai plėtoti aktyvią fizinę veiklą;

visada skirti pakankamai laiko miegui.

Nesenstančios, sveikos širdies paslaptis – natūrali mityba ir aktyvi fizinė veikla. Priminkime tą nuolat ir savo jaunimui. Laikantis šių dviejų principų, įmanoma gyventi visavertį gyvenimą tiek žmogui, gimusiam su nesveika širdimi, tiek tam, kuris pats ydinga gyvensena susigadino savo brangiausią turtą – sveikatą. Savaime suprantama, medi­kai taip pat visuomet pasirengę ateiti mums į pagalbą. Nelaukime ilgai, laiku kreipkimės į juos, padėkime savo širdžiai ir ji, atsidėkodama mums, tarnaus ilgai ir ištikimai.