Kaip žiemą pasirūpinti savo bei artimųjų saugumu tamsiuoju paros metu?

Žiema dienos trumpos, o tamsusis paros metas – ilgas. Labai svarbu, kad keliaujančius tamsiuoju paros metu, vairuotojai pastebėtų. Todėl pėstieji privalo segėti kitiems eismo dalyviams matomą atšvaitą arba dėvėti drabužius ar ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Pėstieji, einantys tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui (kai lyja, sninga, yra apniukę ar tvyro rūkas), prastai matomi ne tik sutemus, bet net ir dieną. Pačios pavojingiausios situacijos pėsčiajam yra tamsoje, kuomet automobiliai, įjungę trumpąsias šviesas, prasilenkia. Jei pėsčiasis be atšvaito, jį automobilio vairuotojas pastebės tik prieš keletą dešimčių metrų. Jeigu automobilio greitis 80 km/val., vairuotojui suspėti sustabdyti automobilį labai sunku. Tačiau, jei pėsčiasis su atšvaitu, net ir tokiose situacijose vairuotojas jį pastebės mažiausiai prieš 100 metrų. Važiuojant su tolimosiomis šviesomis, su atšvaitu pėsčiasis matomas jau iš kelių šimtų metrų. Tuo tarpu pėsčiasis, judantis be atšvaito, pastebimas tik maždaug prieš šimtą metrų.

Kiek atšvaitų privalo turėti pėsčiasis, kad vairuotojas jį tikrai pastebėtų?

Kuo daugiau atšvaitų, tuo labiau tikėtina, kad pėsčiasis bus pastebėtas. Norint būti matomu, eismo dalyviams iš visų pusių reikėtų segėti bent du teisingai prisegtus atšvaitus.

Kaip taisyklingai prisisegti atšvaitus, kad vairuotojai mus pastebėtų?

Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, eidami neapšviestu kelkraščiu atšvaitą-juostelę tvirkinkite ant dešinės rankos, aukščiau riešo ar ant kojų blauzdos srityje. Pakabinamas atšvaitas (atšvaitas su virvele) žiogeliu segamas prie viršutinio drabužio dešinės kišenės. Jei kišenės nėra – juosmens aukštyje. Atšvaitas turi kabėti žmogaus kelių aukštyje arba automobilio žibintų aukštyje, t. y., 50–70 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus. Einant tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, atšvaitas išimamas iš kišenės. Švytruodamas (iš abiejų pusių) atspindi keliu važiuojančių automobilių žibintų šviesą. Turint du atšvaitus, antrasis tokiu pat būdu tvirtinamas kairėje pusėje. Kuo daugiau atšvaitų, tuo pėsčiasis geriau matomas ir yra saugesnis.

Užmiesčio keliu arba vietose, kur nėra šaligatvių (miesteliai, sodo bendrijų teritorijos ir kt.), reikia eiti kairiuoju kelio kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu, priešais artėjančias transporto priemones.

Kokios dažniausiai pasitaikančios klaidos, tvirtinant atšvaitus?

Dažnas atvejis, kai keliaujant tamsoje vienintelis turimas atšvaitas tvirtinamas ant  rankinės ar kuprinės. Rankinė uždengiama ranka, tuo pačiu atšvaitas ,,paslepiamas“. Kitas atvejis –  pėsčiasis eina, kaip nustatyta taisyklėse, prieš transporto važiavimo kryptį, t.y., kairiuoju  kelio kelkraščiu, kuprinė su pritvirtintu atšvaitu ant nugaros, automobilio žibintai apšviečia pėsčiąjį iš priekio, tačiau atšvaito, kuris atspindėtų šviesą ir pėsčiais būtų matomas, taip ir neaptinka.

Todėl ant rankinės ar kuprinės kabindami atšvaitą, leiskite jam laisvai kabėti (pasirinkite atšvaitą su virvele), kad jis švytruotų, o automobilio žibintų šviesos jį apšviestų.

Ar skiriamos baudos, kuomet pėstysis nusižengia kelių eismo taisyklėms? Pavyzdžiui, tamsiu paros metu eina be atšvaito, pereina važiuojamąją kelio dalį arba eina ja ten, kur draudžiama?

Kelių eismo taisyklėse nustatytos pareigos ne tik vairuotojams, bet ir pėstiesiems eismo dalyviams. Tamsus paros metas – blogas matomumas iš visų eismo dalyvių: tiek iš vairuotojų, tiek iš pėsčiųjų, reikalauja ypatingo atidumo, supratingumo ir kelių eismo taisyklių nuostatų paisymo. Todėl būtina įsidėmėti, kad kelių eismo taisyklės ne rekomenduoja, o reika­lauja kaip turi elgtis eismo dalyviai. Vienas iš reikalavimų – pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.

Taip pat kelių eismo taisyklės reikalauja, kad kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys pėstieji turi eiti prieš transporto važiavimo kryptį, t.y., kairiąja kelio puse, kad matytų artėjančius automobilius ir, esant reikalui, suspėtų pasitraukti į šalį.

Už minėtų reikalavimų nepaisymą yra skiriama nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų bauda.

Ar šie reikalavimai skiriasi kaimo ir miesto vietovėse?

Kelių eismo taisyklių reikalavimai ir mieste, ir kaimo vietovėse tie patys.

Ką patartumėte įsigyti važiuojant dviračiu tamsiuoju paros metu?

Visų pirma – dviratis turi būti techniškai tvarkingas. Dviratis privalo turėti tvarkingus stabdžius, garso signalą, o iš abiejų šonų – oranžinius šviesos atšvaitus, pritvirtintus prie ratų stipinų. Dviračio piekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas.

Vairuotojas privalo dėvėti ryškias­palvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Be viso to, vairuotojas arba keleivis iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą. Vyresniems kaip 18 metų dviratininkams rekomenduojama dėvėti šalmą.

Gal galite suteikti daugiau informacijos apie ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais? Ar tinka bet koks kitas rūbas, pavyzdžiui, geltona ryšiaspalvė striukė su atšvaitais?

Ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais – geltonos, oranžinės ar raudonos spalvos liemenė arba kitas viršutinę kūno dalį dengiantis minėtų spalvų drabužis (marškinėliai, striukė ar kt.) su iš visų pusių kitiems eismo dalyviams matomais šiesą atspindinčiais elementais. Svarbiausia, kad drabužis turėtų šviesą atspindinčius elementus.

Kokie reikalavimai automobilio vairuotojui sustojus ir išlipus iš transporto priemonės tamsiuoju paros metu? Ar būtina ryškiaspalvė liemenė?

Automobilio vairuotojas, sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje, išskyrus stovėti skirtas vietas, išlipęs iš transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

Rekomenduojama ryškiaspalvę liemenę laikyti automobilio salone, kad, esant būtinybei (pvz., automobiliui sugedus, patekus į eismo įvykį), ji būtų lengvai pasiekiama, o tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje esantis automobilio vairuotojas būtų pastebėtas kitų kelyje judančių eismo dalyvių.

Girdėjome apie jūsų vykdomą saugaus eismo projektą ,,Saugokime vieni kitus kelyje”. Koks projekto tikslas ir kokiai auditorijai jis skirtas?

Nuo 2009 m. Kauno apskrityje devyniuose dekanatuose, o nuo 2010 m. visose Lietuvos vyskupijose vykdomas saugaus eismo projektas ,,Saugokime vieni kitus kelyje“. Avaringumui keliuose didžiausią įtaką daro žmogaus elgesys. Minėto projekto tikslas – keisti eismo dalyvių elgesį ir ugdyti kultūrą keliuose, pilietiškumą, atsakomybę bei sąmoningumą krikščioniškų vertybių pagrindu ir taip mažinti žūčių ir sužalojimų skaičių eismo įvykių metu. Vienas iš projekto ypatumų yra tai, kad šiame projekte sujungtos kelių institucijų pastangos – Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Lietuvos katalikų bažnyčios vyskupijų, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie LR Susisiekimo ministerijos. Įvairių institucijų pastangų suvienijimas yra reikalingas, naudingas ir duodantis  teigiamų rezultatų. Minėto projekto auditorija – visi eismo dalyviai: nuo mažamečių iki senjorų.

Džiugu, kad lankydami bažnyčias, prie maldos namų esančius bendruomenių namus, kaimo bendruomenes, senjorus vienijančias organizacijas, turime galimybę susitikti su mus dominančia auditorija – senjorais.

Esame nuoširdžiai dėkingi Aistei Dijokaitei už tiek daug naudingos informacijos. Tikimės, mielieji senjorai, kad po šio straipsnio, dar labiau saugosite save ir artimuosius. Juk tamsusis paros metas jau čia – būkime budrūs.