Agnė Gilytė: stilingumo pojūtis išugdomas

Internetinio portalo www.delfi.lt stiliaus kanale naujienas pranešanti, sėkmingai dvi knygas išleidusi stilistė AGNĖ GILYTĖ šiandien jau žinoma plačiu šalies mastu. Jos seminarai gausiai lankomi klausytojų, norinčių iš profesionalės lūpų sužinoti daugiau apie stilių bei gauti paprastų praktinių patarimų, kaip rengtis ir neapkrauti spintos netinkančiais rūbais. Ši moteris žino, kaip nepasiklysti stiliaus detalėse, ko parduotuvėje geriau vengti ir kas labiausiai paryškins privalumus. Kaip sakoma, velnias slypi detalėse, o mūsų šio numerio pašnekovė apie jas išmano.

Agnė GylytėŠią moterį pakalbinti žurnalo „60+“ puslapiuose nusprendėme neatsitiktinai. Rūbai, apranga, įvaizdis yra svarbūs visuose gyvenimo etapuose ir tai puikiai pabrėžia senas geras posakis „sutinka pagal rūbą, palydi pagal protą“. Norom nenorom, išvaizdą aplinkiniai visada vienaip ar kitaip įvertina, todėl kiekvienas stengiamės atrodyti pasitempęs, stilingas, madingas – paprastai tariant, gražus.

Koks žmogus yra stilingas? Ar apskritai tokie žmonės turi kokį nors išskirtinį požymį, ar bendrą vardiklį?

Stilingas turbūt yra tas, kuris žino, kas jam tinka ir patinka. Nepaisydamas to, kas madinga ir atitinka dabartines tendencijas, nedvejodamas ryžtasi vilėti tai, kas atitinka žmogaus tos dienos emocijas, charakterį, gyvenamąją vietą, būdą ir kitus aspektus. Tokią asmenybę laikyčiau stilinga. Toks žmogus intuityviai (ar išmokęs) derina tai, kas teisinga, taisyklinga: tinkami kelnių ilgiai, tinkami spalviniai deriniai. Šalia to, išdrįsta laužyti taisykles. Iš visų šių detalių ir atsiranda stilingumas. Kaip praktinis pavyzdys: didelis megztinis derinimas prie sportinių kelnių, klasikiniai marškiniai prie džinsų su sportiniais bateliais. Tai ir yra taisyklių laužymas, sukuriantis stilingumo, netgi netyčinio atsainumo įspūdį.

Stilingumo pojūtį galima ir išsiugdyti. Greičiausiai toks žmogus netaps pasaulį drebinančia stiliaus ikona, bet jis tikrai bus tas, kuris atrodys gerai, vilkės tinkančius drabužius, kurie nedarko jo figūros: nedaro vizualiai storesnio, žemesnio ar panašiai. To galima išmokti ne tik mano seminaruose, bet ir iš knygų, žurnalų, straipsnių. Žinojimas ką rengtis, padeda sudėlioti bendrą gerą įvaizdį.

Kuo pasižymi statistinis Lietuvos senjoras?

Mano galva, senjoras yra toks žmogus, kuris per savo nugyventus gražius metus jau išsigrynino savo aprangos derinius. Neretai tokie žmonės vilki tai, kas jiems likę iš ankstesnio laiko ir garantuotai tinka. Ar matėte, kiek moterų dėvi tik sijonus? Štai mano močiutei 81-eri ir nesu jos nė karto mačiusi su kelnėmis. Anksčiau ji net daržo ravėti eidavo su sijonu. Tai rodo tam tikrą vidinę eleganciją. Iš tos pozityvios pusės pastebiu, jog mūsų senjorai turi vidinį norą atrodyti gerai, nepriklausomai nuo to, ar gyvena provincijoje, ar mieste. Ir dažniau garbaus amžiaus vyrai į bažnyčią, kavinę ar teatrą eina su švarku ar net visu kostiumu, nei jaunesni vyrai. Todėl mūsų senjorai yra išlaikyti, elegantiški, išlygintais marškiniais, o ne apsmukę. Moteris greičiau ausis batelius su saikingu kulniuku, nei be kulniuko.

Viena iš Jūsų darbo pusių – organizuojami seminarai, asmeninės konsultacijos bei pagalba Agnė Gylytėapsiperkant. Ar teko stiliaus pagalbą suteikti senjorams? Kaip jie į tai reaguoja?

Prieš kurį laiką vedžiau seminarą senjoramas, atvykusiems iš Marijampolės Trečiojo amžiaus universiteto. Buvo susirinkusi pilnutėlė auditorija. Kalbėjome ir apie rūbus, ir jų svarbą gyvenime, kaip gudriai išnaudoti tai, ką jau turime spintoje, kaip lengviau atsisveikinti su tais drabužiais, kurie sukaupti, tačiau nereikalingi ar tiesiog nebetinka. Juos kaupti normalu, nes su amžiumi kiekvienas daromės sentimentalesnis. Šis susitikimas truko virš 2 valandų. Išdėsčiusi savo medžiagą, gavau dar galybę asmeninių klausimų. Moterys domėjosi ar ne per ilgas sijonas, ar tinka palaidinė. Buvo pateikti labai konkretūs klausimai. Labai džiaugiausi, kad galėjau padėti, kad jos klausė ir domėjosi. Tas noras gerai atrodyti yra be galo natūralus ir tai nuostabu, kad net vyresnės moterys ir toliau domisi, atidžiai renkasi, ką vilkėti. Manau, kad 60-metis toli gražu ne riba. Noriu tikrai vyresnes moteris padrąsinti – jums pats „gazas“.

Kad ir kokia širdis bebūtų jaunatviška, kad ir kokią šiuolaikišką aprangą besirinktume, kūnas ir organizmas su laiku kinta. Ar turite kokių nors specifinių patarimų būtent senjorams?

Žinoma, figūra šiek tiek keičiasi. Su laiku taip jau būna, kai organizme vyksta fiziniai ir psichologiniai perversmai. Pirmas svarbus dalykas – derinti viską taip, kad užmaskuotume tai, kas mažiau patinka, bet akcentuotume patinkančius dalykus. Visada. Nepatinka rankos, bet gal turiu fantastiškas kojas? Tai palaidinės bus ilgomis rankovėmis ir kitų net nesivarginsiu matuotis, o akcentuosiu kojas. Kitas svarbus dalykas – nesislėpkite po beformiais daiktais. Net jei žmogus pilnesnis, tai vistiek turi formą. Tad maišas su skyle galvai tikrai nepadės, nemaskuos, netgi daugiau šaržuos išvaizdą. Kiek metų bebūtų, nevilkėkite jokio maišo, kūnas turi turėti formą. Suraskite liekniausią vietą ir ją paryškinkite, pavyzdžiui, dirželiu. Kai kurios moterys juokauja, kad jų kūne liekniausia vieta yra kaklas. Gerai, papuoškite jį kokiais nors papuošalais, skarele ar kitu akcentu. Aprangoje turi būti kokia nors detalė, kuri parodytų jūsų formą, o ne apkritusį siluetą. Taip pat akcentui galima naudoti ryškesnę avalynę. Pamaskuoti galima su ponču. Vietoje siauro sijono, ilgesnis ar kirptas kampu. Visoms situacijomis yra pritaikomi tinkami sprendimai. Bet grįžkime prie pradinio svarbiausio patarimo – akcentuoti ir maskuoti.

Dėkite akcentus šalia gražiausių savo vietų. Ar tai yra veidas? Tuomet rinkitės akinius, auskarus, šalikėlį – jie nukreipia dėmesį į veidą. Tarkim, užpakaliukas, klubai? Puoškime rankas ir riešus. Būtent nuleistos rankos atsiduria ties klubais. Tad žiedai, nagai, apyrankės atkreipia dėmesį ten. Kojos? Tuomet rinkitės dėmesį atkreipiančias kelnes, sijonus. Tačiau tam tikrai nereikia ryškiai salotinių rūbų. Užteks, kad tai bus languotos, taškuotos medžiagos rūbas ar su juostele – jau patrauks aplinkinių dėmesį. Krūtinę pabrėžtų nedidelė dekolte. Jei jums graži jūsų nugara – vilkėkite palaidinę atvira nugara, tačiau su kukliu priekiu.

Moteriai svarbus ir makiažas. Tik nepersistenkite. Pudra persistengus subėgs į raukšleles. Sakau su visa pagarba: ryškūs rožiniai lūpdažiai ir mėlyni šešėliai nebetinka, nes jums nebe 16. Užtektų vos vos pudros ir paryškinti antakius. Jie yra svarbi veido dalis: kuo antakis platesnis ir ilgesnis, tuo veidas atrodo jaunesnis. Siūlo formos antakiai vizualiai sendina. Parausvinkite skruostus ir lūpas. Suteiks veidui gyvumo. Padažyti plaukai irgi duos labai daug.

Esmė visada yra kvapas. Jei turite mėgstamus kvepalus, net ir neprabangius, tebūnie. Kiekviena detalė svarbi.

Kiekvienas žmogus skirtingas. Kas vienam tinka, tas kitam gali visai netikti. Tačiau gal galite įvardinti, kas vyresnio amžiaus žmogui visiškai netinka? Ar yra tokių bendrų visiems dalykų?

Infantilūs daiktai. Pavyzdžiui, daili moteris eina susipynusi dvi kasytes, užsidėjusi kuprinytę ir baltas kelnes – juokinga, taip rengtis gali jos anūkė. Rožinė spalva yra labai gražu. Bet jei rožinis megztinis, kasytės, rožinis dirželis ir baltos kelnės – vėlgi nekas. Primestinis anūkės daiktų dėvėjimas yra karikatūra, kuri prideda dar daugiau amžiaus, nei jo yra iš tiesų.

Žinoma „spintologė“ galėtų patarimais žarstytis dar ir dar. Tačiau bene vienas svarbiausių – nelaukite kokios nors ypatingos dienos, pasidėjusi tą nuostabią naują palaidinę giliai spintoje. Dėvėkite gražius rūbus dabar. Nes būtent DABAR yra pati geriausia ir tinkamiausia proga. Nes, anot Agnės Gilytės, morališkai nusidėvėjusį rūbą jau nebus taip smagu žiūrėti, jį vilkėti.

Morta MIKUTYTĖ

Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Išreikškite savo nuomonę ir taip padėkite mums tobulėti!
Patiko
Nepatiko