,

Žolininko Mariaus Lasinsko patarimai

Gan dažnai vos atsiradus kokiems nors negalavimams kreipiamės į vaistininkus, kurie pasiūlo tablečių. Vienos nuo skausmo, kitos gerina širdies darbą, trečios stiprina kaulus, ketvirtos… ir taip be galo. Tačiau žolininkas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas MARIUS LASINSKAS teigia, kad daugelį problemų palengvinti ar net išspręsti gali žolelės. Šįkart „60+“ puslapiuose – pokalbis apie rudenį renkamas gamtos dovanas.

Pradžiai – trys žolininkų taisyklės

Apie vaistinius augalus ir jų poveikį išmanantis žolininkas, lektorius Marius Lasinskas mielai patarinėja žmonėms, nuo kokių negalavimų padeda vienokie ar kitokie augalai, kaip juos vartoti. Primiršta senolių išmintis, kuria kadaise daugelis naudojosi, pamažu atgyja entuziastų tarpe. Tačiau „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas teigia, jog ne visada pastebime tai, kas mums po nosimi.

„Vyresnio amžiaus žmonės labai dažnai galvoja, kad juos puola vien tik ligos, kūnas silpsta ir nebėra kuo džiaugtis. Iš tiesų, reikėtų suprasti, kad tai pats gražiausias išminties amžius ir yra daug sukauptos patirties, kurią gali perduoti jaunesniems. Tik štai užklupusios bėdos verčia koncentruotis į kūną, jo siunčiamus signalus. Štai čia derėtų atsigręžti į gamtą, kurioje yra daug pagalbos. Tereikia tik žinoti kaip ja pasinaudoti“, – teigė M. Lasinskas.

Žolininkas pasakojo, kad skirtingos žolelės gali pagelbėti nuo pačių įvairiausių bėdų. Ir jos, skirtingai nei vaistai, daugeliu atvejų kovoja ne su pasekmėmis, o su pačia negalavimų priežastimi. Tik, be jokios abejonės, vartojant žoleles ir vaistus, reikia atsižvelgti į jų suderinamumą. Norint savarankiškai pasinaudoti gamtos suteikiama nauda, būtina įsidėmėti tris pagrindines nuo neatmenamų laikų žolininkų skleidžiamas taisykles.

„Renkant žoleles reikia atsižvelgti į metų laikus – kur tuo metu didžiausia naudingųjų medžiagų sankaupa. Pavasarį daug naudingų medžiagų susikaupę šaknyse, vasarą – lapuose ir žieduose. Vėliau, rudenį renkame sėklas bei dar galima kasti šaknis. Būtent dabar ir yra sėklų bei šaknų metas.

Prieš einant žoliauti reikia žinoti tris pagrindines taisykles. Senoliai sakydavo, jei nesivadovausi tomis taisyklėmis, tai susirinksi ne maistą, o nuodą“, – rimtai į savo darbą žiūri pašnekovas.

Pirmoji taisyklė: prieš einant rinkti žolelių žmogus turi būti tinkamai nusiteikęs, susikaupęs. Anot žolininko, seniau ir pasimelsdavo prieš žoliaujant, su niekuo nesikalbėdavo iš ryto. Taip pat svarbu eiti gerai nusiteikus.

Antroji taisyklė: privalu padėkoti gamtai, augalams ir medžiams, kurie savo gėrybėmis dalinasi su žmogumi. Marius Lasinskas čia pat priduria papildęs šią taisyklę – gamtai atsidėkoti galima paimant bent vieną šiukšlę, kurių pievose ir miškuose pastaruoju metu tikrai nestinga.

Trečioji taisyklė: „nešienauti“ visų žolelių iš pievos. Pagal nerašytą tvarką nuo senų laikų įprasta sakyti – žmogui priklauso vienas ketvirtadalis. Kas liko – tas gamtos.
Šias taisykles žinant, jau galima eiti žoliauti.

Kalcio bomba dilgėlėse

Galima lankytis pievoje tam, kad pasigrožėtum gamta ir jos vaizdais. Tačiau bent kiek apie augalus nusimanantis žmogus iš jos grįš nešinas naudingomis augalų dalimis. Ir nereikia būti labai išmanančiu. Žolininkas Marius pataria, kad šiuo metu pats tinkamiausias laikas rinktis dilgėlių karolius – sėklas. O dilgėles pažįsta turbūt kiekvienas

dilgele„Dilgėlėse ypač gausu kalcio, kurio vyresniems dažnai trūksta. O tada nuo menkiausio judesio byra kaulai, darosi silpni. Taip pat yra kalio, naudingo širdžiai, magnio bei kitų mikroelementų. Tik sėklas reikia gerai sukramtyti. Vyresniems žmonėms ir vaikams užtenka maždaug pusės arbatinio šaukštelio per dieną. Suaugusiems reiktų šaukštelio. Dilgėlė ne tik turi savo sudėtyje kalcio, bet ir padeda jį organizmui įsisavinti. Jos sėklas galima naudoti ir kaip prieskonius. Tik renkant reikėtų naudotis sieteliu, pro kurį išbyrėtų sėklytės, bet nepatektų vabaliukai. Surinktas sėklas kaip prieskonius berkite į sriubą ar kitokį maistą. Bet nereikia virti, nes tada dingtų naudingos medžiagos. Tiesiog į patiektą sriubą ar kitokį patiekalą įsiberkite sėklyčių“, – patarė M. Lasinskas.

Žolininkas taip pat paaiškino vieną bendrą vardiklį visoms sėkloms – jos turi sunkiai virškinamą luobelę ir žarnynas naudingųjų medžiagų per ją nepasisavina. Todėl sėklas reikia brinkinti arba kramtyti, kad naudingosios medžiagos būtų prieinamos virškinimo sistemai.

„Vyresni žmonės išsigąsta, kad dilgėlė skatina kraujo krešėjimą ir dėl to jos vengia. Bet to bijoti nereikia. Nuo pusės šaukštelio sėklyčių ar lapų arbatos puodelio niekam kraujas neims krešėti labiau nei įprasta. Man teko domėtis moksliniais tyrimais, kurie įrodė, jog reiktų bent 600 dienų gerti dilgėlių ekstrakto, atitinkančio arbatos kasdien po litrą ar du. Štai tada būtų tikimybė, kad kraujas ims krešėti sparčiau. Bet tokiais kiekiais tikrai niekas negeria“, – paneigė daugeliui iki šiol žinotą mitą specialistas.

Kaip aiškina M. Lasinskas, vartojant žoleles rekomenduojama daryti pertraukas. Savo klientams žolininkas pataria vieną konkrečią žolelę vartoti 7 dienas ir daryti 3 dienų pertrauką. Jei vartojamas žolelių mišinys, galima gerti 21 dieną ir tada daryti 7 dienų pertrauką.

Nuvertinamos pievų gėrybės

Dažnai pievose galima užtikti gyslotį, kuris žolininkų vadinamas organizmo kanalizacijos tvarkytoju. Teigiama, kad jis puikiai sutvarko žarnyną, jei sutrinka jo funkcija. Šiuo metų laiku jau gausu gysločio sėklų. Jų galima sukramtyti valgomąjį šaukštą arba užplikyti arbatą. Tačiau ir arbatą išgerti reikia su nuosėdomis, sukramtant sėklytes. Kitaip poveikis nebus juntamas. Esant didesniems nesklandumams su žarnynu, galima gysločio sėklų vartoti po šaukštą kas 3-4 val.

Marius Lasinskas garsiai pasakė – priemiesčio pievučių siaubu praminta kiaulpienė yra tiesiog Dievo dovana Lietuvai. Ir kaimynai tikrai neturėtų skųstis, kai jų pievutėje užsisėja šis augalas. Anot žoleles išmanančio vyro, geriau eiti laukan ir pasirauti sau kiaulpienės šaknų.

piene„Šis augalas savo gerųjų savybių gausa kone lenkia ženšenį. Jis mažina cholesterolį, gerina kepenų veiklą, peristaltiką, stiprina atmintį, padeda sergantiems cukriniu diabetu, skystina kraują. Ir dar daugybė kitų privalumų. Dabar jau renkamos kiaulpienės šaknys ir tai daryti gali kiekvienas, kol eina kastuvą į žemę įkišti. Tereikia jas švariai nuplauti, supjaustyti gabaliukais, džiovinti nuo 40 iki 60 laipsnių temperatūros įkaitintoje orkaitėje ar specialioje džiovyklėje. Tokie gabaliukai skanūs kaip žemės riešutai, nes išdžiovinti praranda kartumą. Jų galima šaukštelį per dieną sukramtyti. O iš sausai paskrudintų ir sumaltų kiaulpienės šaknų išeina puikus kavos pakaitalas. Daugiau skrudinant kava bus stipresnė, tik kofeino nebus“, – dalijosi receptais lektorius.

Galima pastebėti ir baltai žydinčias kraujažoles, kurios puikiai valo kirmėles iš organizmo. Jau pats augalo pavadinimas atskleidžia, kad padeda kraujui. Taip pat, gerina kepenų veiklą. Norint stipresnio efekto reiktų imti kietį arba pelyną, kurį galima paskaninti trupučiu čiobrelio ir medaus.

Greičiausiai niekas nesusimąstė, koks naudingas gali būti raudonasis dobilas. Jis tinkamas aterosklerozės profilaktikai. Taip pat Marius L. teigia, jog cholesterolio kiekis organizme ne šiaip padidėja – gal jis saugo kraujagysles nuo sutrūkinėjimo? Tad žolininkas pataria, jog ne visada cholesterolio kiekį reikia mažinti sintetiniais vaistais – pamėginkite į pagalbą pasitelkti raudonuosius dobilus.

„Dobilai padeda vyresnio amžiaus moterims, nes yra puikus izoflavonoidų šaltinis, puikiai reguliuoja hormonus. Iš jų gamina specialiai moterims skirtus papildus. Tačiau, kam pirkti papildus, kai galima pačiai pakramtyti natūralių dobilų arba darytis arbatą – užpilti tik 5 minutėms. Taip pat patogu ir skanu dėti į salotas. Sudžiovinus galima ir kaip prieskonį panaudoti.

Žinomus virškinimą skatinančius vaistus gali pakeisti raudonėlis. Dabar prasidėjęs jo antras augimas, jei kas turi pasisėjęs. Jei raudonėlis nepadėtų, tai pelynas tikrai išgelbės – jis kaip gera organizmo šluota. Užves kiekvieną varikliuką. Dar dabar pelyno žydinčių viršūnėlių galima rasti“, – linksmai apie augalų gerąsias savybes pasakojo pašnekovas.

Vietoje cukraus – medus

Marius teigia, kad augalai kaip ir grybai – kaupia viską, kas yra dirvožemyje. Todėl nereikėtų žolelių rinkti prie pat kelio, tvarto ar miesto zonose. Vargu ar pavyks rasti idealiai švarią vietą, kur žmogus nevaikščiotų. Bet bent kiek nuošalesnėje pievoje augalai tikrai bus pakankamai švarūs.

medus„Žolelių gerųjų savybių įsisavinimui labai padeda medus. Lyžtelėjus medaus, medžiagų įsisavinimas pagerės nuo 30 iki 70 proc. Tik nereikia padauginti – gali padidėti cukraus kiekis kraujyje. Dar sako, kad jei žmogus yra ugningas, jam visada karšta, tai tokiam nereikia daug medaus – jis karštį tik dar padidins. Bet šąlančiam žmogui didesnis medaus kiekis turės šildantį poveikį“, – teigė M. Lasinskas.

Anot vaistininko-žolininko, žolelės veikia kiekvieną skirtingai. Vienam gali padėti daugiau, kitam mažiau. Mes esame skirtingi: skiriasi mūsų mityba, judėjimas, kūno sudėtis ir t. t. Kiekvienas žmogus unikalus. Ir žolelės gali suveikti kitaip. Žolininkai tiksliau žoleles priskiria po asmeninio pokalbio – išsiaiškina reikalingą informaciją apie žmogaus kūną, įpročius, organizmo reakcijas ir tada gydomųjų žolelių paskyrimas būna kur kas tikslesnis.

Morta MIKUTYTĖ

Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Išreikškite savo nuomonę ir taip padėkite mums tobulėti!
Patiko
Nepatiko