Nauji pažinimai? Niekada nevėlu!

senjorė

Pasak psichologų, vienatvė nelygu vienišumas. Vienatvė yra normali būsena, o vienišumas susijęs su mintimis, kad esi niekam nereikalingas. Panašios mintys itin dažnai užplūsta vyresnio amžiaus žmones. Tokį slogutį gydo bendravimas, naujos veiklos, pažinimo džiaugsmas.

Išėjus į pensiją, nebereikia eiti į darbą, tad nenuostabu, jog ilgainiui nutrūksta ryšiai su buvusiais kolegomis ir bičiuliais, sumažėja įvairių užsiėmimų ir pramogų, be to, ir sveikata pamažėl silpsta, ir energija senka. Todėl suprantama, kad žmogus ima jaustis prislėgtas, visų atstumtas. Psichologinė būsena pagerėja prižiūrint anūkus, užsiimant įvairiais buities darbais, galop kapstantis sode ar darže – kodėl gi nepamaloninus savęs ir artimųjų šviežiomis ekologiškomis gėrybėmis? Širdžiai miela veikla gerina ne tik psichinę, bet ir fizinę savijautą. Žinojimas, kad esi svarbus, mylimas ir reikalingas, kiekvienam svarbus. Psichologai tvirtina, kad ir senatvėje privalu augti, o ne griauti save. Kaip tai daryti? Reikia ieškoti veiklos, kuri teiktų džiaugsmo. Vieniems tai – bendravimas su kitais, kitiems – muzikos klausymas, tretiems – savas sodas ar daržas, ketvirtiems – kelionės ar naujų dalykų mokymasis. Svarbiausia neužsidaryti savo kiaute!

Saldus kelionių malonumas

Šiandien senjorai gyvena ganėtinai aktyviai ir neretai džiaugiasi, jog, išėjus į pensiją, geriausias metas – keliauti. Svarbiausi darbai – nuveikti, laisvo laiko – į valias, tad kodėl gi po pasaulį nepasidairius? Be to, ir Lietuvoje, ko gero, apstu neaplankytų vietų? Štai senjorei Irenai – 70 metų. Ji – buvusi pradinių klasių mokytoja. Šiandien gyvena viena. „Vaikai – toli, vyrą seniai palaidojau, nemėgstu vienatvės, todėl renkuosi keliones ir bendravimą“, – nestokoja entuziazmo. Keliones renkasi apdairiai – ieško patraukliausių pasiūlymų ir palankiausių kainų. Irena tikina, kad savo pomėgiui kruopščiai taupo. Visada skaičiuoja, kiek pinigų „atims“ mokesčiai už komunalines paslaugas, kokią sumą skirs maistui ir būtiniausioms prekėms. Ponia Irena mėgsta lankytis bibliotekoje, kur ne tik peržvelgia spaudą ar išsirenka mėgstamą knygą, bet ir bendraminčių susiranda. Ne kartą subūrė kompaniją entuziastų, pasišovusių pakeliauti po Lietuvą. Pasirenka maršrutą, susiorganizuoja transportą – ir pirmyn! Oi, kiek daug savoj šaly neaplankytų muziejų, dvarų, piliakalnių ir parkų! Įspūdžių – pilna galva, o kalbų ir juoko – iki kitos kelionės!

Mokytis vairuoti? Kodėl gi ne!

Į vairavimo mokyklas vyresnio amžiaus žmones atveda įvairios priežastys. Moterys neretai ryžtasi sėsti prie vairo mirus vyrui, kai vaikai po kitus miestus ar svečias šalis išsibarsto. Be to, savais ratais patogiau keliauti į sodą ar aplankyti netoliese gyvenančius bičiulius. Dažnai aplinkiniai skeptiškai dirsčioja į senjorą, pasišovusį įgyti vairuotojo pažymėjimą. Tačiau svarbiausia, kaip jaučiasi pats būsimasis vairuotojas. Puikiai? Tada valio! Pasak vairavimo instruktorių, nustatyto amžiaus, kada privalai pradėti mokytis vairuoti ir gauti vairuotojo pažymėjimą, Lietuvoje nėra. Be abejo, vyresnio amžiaus žmogaus reakcijos ir refleksai – nebe tokie kaip jaunystėje. Su vyresniais pradedančiaisiais vairuotojais dirbantiems instruktoriams reikia labiau pasistengti informaciją išdėstyti paprastai ir aiškiai, juos padrąsinti. Tam prireikia ne tik pedagoginių žinių, bet ir psichologijos išmanymo. Tačiau vairavimo mokytojai sako, kad šviežiai iškepti vairuotojai senjorai vairuoja itin atsakingai ir saugiai.

Interneto platybes atranda ir senjorai

Lietuvos senjorai vis dažniau naudojasi elektroninėmis paslaugomis. Statistikos departamento duomenys rodo, kad daugėja 65–74 metų senjorų, kurie bent kartą per mėnesį naršo internete. Naujosios technologijos septynmyliais žingsniais veržiasi į kiekvienus namus. Vyresni žmonės išmoksta naudotis „Skype“, „Facebook“ programomis, kad galėtų internetu bendrauti su vaikais, anūkais, buvusiais kolegomis ir bendraminčiais. Ir tas gebėjimas virtualiai susimatyti teikia daug džiaugsmo – naujo atradimo ir galimybės išvysti žmogų, tegul ir virtualiai! Vis dažniau senjorai išmoksta atlikti įvairias banko operacijas, kaip antai susimokėti už komunalines paslaugas, ar naudotis svetaine sergu.lt. Taip iš anksto registruojasi pas specialistus. Neretai įgunda ir apsipirkti neišėję iš namų. Vyresnio amžiaus žmonės kompiuterinio raštingumo dažnai išmoksta nemokamuose kursuose Lietuvos viešosiose bibliotekose.

Kalbų mokymai

Svetimos kalbos mokymasis ne tik lavina atmintį, bet ir leidžia susirasti naujų bičiulių. Mokymasis ir bendravimas – nuostabus gerų emocijų kokteilis. Kalbų mokomasi dėl įvairių motyvų. Vieniems norisi patobulinti įgūdžius kalbos, kurios mokėsi mokykloje ar universitete, kad būtų paprasčiau ta kalba skaityti ar žiūrėti laidas. Kiti kalbų mokosi tam, kad galėtų laisvai bendrauti su užsienyje gyvenančiais žentais, marčiomis, anūkais. O galbūt išmokti užsienio kalbą – sena svajonė? Tad kodėl jos neįgyvendinus? Be to, kalbų mokymasis gerina vyresnio amžiaus žmonių smegenų veiklą. Senjorams skirtuose užsienio kalbų kursuose sudarytos galimybės grupių dalyviams kuo daugiau bendrauti, kalbėtis jiems aktualiomis temomis. Bendraamžiai senjorai drąsiai – nesivaržydami ir nesibaimindami dėl netaisyklingai ištarto žodžio – tarpusavyje bendrauja tegul ir netobula užsienio kalba. Grupės sudaromos pagal panašų kalbos mokėjimo lygį. Dėstytojai dirba neskubriu tempu, diferencijuoja užduotis pagal kurso dalyvių poreikius ir galimybes, skiria savarankiško darbo užduočių. Todėl mokymosi džiaugsmas tampa saldus kaip pirmoji sodo braškė.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų organizuoja protmūšius „Aš senjoras – išmintingas!“ ir kviečia juose dalyvauti visus 60 metų ir vyresnius kauniečius.

protmusis

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija