KĄ DARYTI, KAD NEVARGINTŲ ŽARNYNO VIRUSAI?

Kasmet į Kauno apskrities medikus dėl žarnyno infekcijų vidutiniškai kreipiasi apie 4000 asmenų. Manoma, kad dar tiek pat žmonių gydosi patys ir į oficialią statistiką nėra įtraukiami.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai informuoja, kad virš 60 proc. susirgusiųjų yra nustatomos virusinės žarnyno infekcijos diagnozės, dažniausiai sukeliamos Rota arba Noro virusų.

Kauno apskrityje 2018 metais iš viso diagnozuotos 2425 virusinės žarnyno infekcijos. 2019 metais sausio-vasario mėnesiais virusų sukeltomis žarnyno infekcijomis sirgo 455 asmenys, sergamumo rodiklis 8,1 (10 000 gyventojų), iš jų 74 (rodiklis 0,8) Rota virusinių infekcijų bei 50 (rodiklis 0,9) Noro virusinės infekcijos.

Svarbi informacija apie sukėlėją

Rota viruso sukelta infekcija yra viena dažniausių viduriavimo priežasčių daugelyje pasaulio šalių. Užsikrėtus simptomai pasireiškia 1–4 dienų laikotarpyje, rečiau – po 5–7 dienų, tačiau liga prasideda staiga ir simptomai būna stipriai išreikšti. Šiuo virusu užsikrečia beveik 90 proc. vaikų iki penkerių metų, iš jų apie 80 proc. suserga per pirmuosius trejus gyvenimo metus. Todėl nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. 2 mėn. amžiaus kūdikiai pradėti nemokamai skiepyti nuo rotavirusinės infekcijos. Lietuva tapo 13-ąja Europos šalimi, kuri įtraukė vakciną į Nacionalinį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Atsparumas

Ūmias žarnyno užkrečiamąsias ligas sukeliantys virusai, esant 4–20 °C temperatūrai, aplinkoje išlieka gyvybingi net keletą mėnesių. Jie yra atsparūs švelniems plovikliams bei muilui, tačiau žūva juos paveikus savo sudėtyje spirito ar chloro turinčiais dezinfekciniais skiediniais arba virinant ligos sukėlėjais užterštus daiktus.

Profilaktika

Atliekant virusinių žarnyno infekcijų židinių epidemiologinę diagnostiką, pastebima, kad susirgimai dažniausiai plinta ne dėl nesaugių maisto produktų, o dėl rankų ar asmens higienos nesilaikymo. Todėl viena pagrindinių nespecifinės profilaktikos priemonių yra rankų higiena.

Rankas reikia plauti visada, kai rankos matomai yra nešvarios; kai sugrįžtame į namus po žaidynių lauke, iš darbo, iš prekybos centro, iš vaikų ugdymo įstaigos ir t. t.; prieš maisto gaminimą ir po jo; kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu; kiekvieną kartą suteršus rankas ekskretais (išmatomis) ir sekretais (kraujas ir kt.); prieš vaikų maitinimą ir prieš valgį; kiekvieną kartą po nosies valymo, o kosint ar čiaudint, rankos plaunamos kuo dažniau; pakeitus vaikams sauskelnes; po kontakto ar žaidynių su gyvūnais; slaugant ligonius.

Atsiradus pirmiesiems ligos požymiams (pykinimui, vėmimui, viduriavimui bei karščiavimui), rekomenduojama nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.

ROTO VIRUSAS

Pagrindinis rotavirusinės infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Dažniausiai ligos sukėlėjus platina rotavirusu užsikrėtę vaikai ir besimptome infekcija sergantys suaugusieji.
Pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Vemiama 3 – 4 kartus per parą. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti. Viduriuojama dažnai, net iki 20 kartų per parą, išmatos skystos arba pusiau skystos. Viduriavimas tęsiasi ilgiau nei vėmimas. Ligos pradžioje skauda pilvą. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 % ligonių karščiuoja. Karščiavimas gali būti labai įvairus: nuo subfebrilaus iki labai aukšto ir trunka iki 3-4 dienų. Laikinai gali sutrikti pieno ir jo produktų virškinimas. Viduriuojant ir vemiant netenkama daug vandens ir druskų, t.y. sutrinka elektrolitų balansas.

NORO VIRUSAS

Norovirusinė infekcija – ūminė gastroenteropatija, sukelta Norwalk veiksnio – tai ūminė žarnyno infekcija, pasireiškianti pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu, bendru negalavimu, nedideliu karščiavimu. Ši liga dar kitaip vadinama suaugusiųjų virusiniu gastroenteritu, epideminiu virusiniu gastroenteritu, virusine diarėja, žiemos vėmimo liga.Gali kamuoti bendras silpnumas, galvos, raumenų skausmai. Apie pusę ligonių gali karščiuoti. Staigus kūno skysčių netekimas (dehidratacija) yra dažniausia ligos komplikacija. Dažniausiai simptomai praeina po 24-60 valandų.