SU LAŠINIAIS – prieš vėžį

Sparčiai daugėja sergančiųjų onkologinėmis ligomis ir tik retą šeimą aplanko džiugi žinia, jog jos narys visiškai pasveiko nuo vėžio. Nors įvairiuose šaltiniuose gausu naudingų patarimų, kaip gyventi, maitintis, kad išvengtume šios rimtos ligos, tačiau labai dažnai tai, kas perskaityta, kasdienybėje pradingsta. Dėl spartaus gyvenimo tempo netgi nerandame laiko apsilankyti pas gydytoją ir nemokamai profilaktiškai pasitikrinti. O juk ligą nustačius pačioje pradžioje ir netrukus ėmus ją gydyti galima visiškai pasveikti, tereikia vos šiek tiek dėmesingumo ir laiko sau. Tai padeda laimėti nei daug, nei mažai – gyvenimą.

Deja, varstyti gydytojų kabinetų duris bei ieškoti įvairiausių išgijimo galimybių laiko surandama tik tuomet, kai liga gerokai įspraudžia į kampą. Tuomet iš nevilties išbandomi ne tik medicinos pripažinti , bet ir netradiciniai gydymo metodai. Būtent tokiais metodais, paremtais mokslu bei senolių patirtimi, su mūsų tautiečiais dalijasi Ukrainos medikai, paskaitas skaitantys ne tik savo šalyje, bet ir Maskvoje.

Medikų iš Ukrainos patirtis – lietuviams

Gydytojai iš Ukrainos gastroenterologas Dmitrijus Naumovas ir chemikas, onkologas, garsus lektorius Jurijus Šulga 20 metų gydydami ligonius bei šviesdami visuomenę vadovaujasi mokslininko Boriso Bolotovo atradimais bei holistiniu (visuminiu) požiūriu į žmogų. Onkologo J. Šulgos pasveikusiųjų nuo vėžio sąraše – daugiau nei šimtas žmonių. Šio mediko gydymo metu naudojama itin mažai tradicinių medikamentų, tačiau pasitelkiami B. Bolotovo metodai, paremti fermentų sistema. Į naudingus šių medikų patarimus verta atkreipti dėmesį, nes tai – ne tik teorija, tačiau ir pasiekti rezultatai, kurie rodo žmones sėkmingai pagijus net nuo sunkiausių ligų, užklupusių prieš 10–15 metų.

Kaip teigia J. Šulga, nepagydomų susirgimų nėra. Tuomet kodėl taip vargstame gydydamiesi vėžį ir kodėl tiek daug artimųjų iškeliauja Anapilin? Anot jo, visoms ligoms yra atitinkami gydymo metodai ir laikas. „Ligai išgydyti reikia tiek pat laiko, kiek metų ji tęsiasi“, – įsitikinęs gydytojas. Vadinasi, reikalinga pasikaustyti kantrybe ir pozityviu nusiteikimu bei pasikliauti gydančiuoju.

Ligų priežastis – kasdienė mityba

Pasak Jurijaus Šulgos, per savo darbinę patirtį išgydžiusio nemažai pacientų, 60 proc. onkologinių susirgimų sukelia netinkama mityba. Kasdien vertėtų maitintis išlaikant pusiausvyrą tarp šarminės ir rūgštinės organizmo terpės.
Anot šių medikų, valgyti galima pačius įvairiausius produktus, tačiau tuo pačiu metu lėkštėje neturėtų būti daugiau nei keturi maisto produktai. Būtent tokį jų kiekį vienu metu geba atpažinti mūsų smegenys, siunčiančios signalus maisto skaidymui. Kitas ukrainiečių medikų siūlymas – daugiau produktų valgyti tiesiog ne vienu metu, o paeiliui, neskubant, suteikiant laiko anksčiau minėtai smegenų analizei.

„Juk būtent taip maitinosi mūsų senoliai: išdėliodavo tai, ką tuo metu turėdavo, ir užkandžiaudavo. Ir toks maitinimosi pavyzdys yra teisingiausias, – tvirtina Ukrainos medikai. – Todėl gal ir sveikesni būdavo, o apie tai šiuolaikiniai žmonės dažnai užsimena.“

Kaip vieną iš esminių veiksnių medikai išskiria kramtymą – tik kuo smulkiau sukramtytas maistas gali būti tinkamai suvirškintas.

Visa tai nėra kažkokia naujiena ar šių medikų atradimai, tačiau net ir dažnai apie tai kalbant maitinamės kuo ir kada papuola, tikėdamiesi puikios savijautos. O juk esame tai, ką valgome!

Kodėl senovėje žmonės buvo sveikesni?

Onkologas J. Šulga, daugelį metų nagrinėjantis vėžinių susirgimų priežastis, ragina kuo dažniau prisiminti senovės maitinimosi būdą bei produktus. Vienas svarbiausių sveiko ar sergančio vėžiu žmogaus produktų turėtų būti švieži sūdyti (ne rūkyti!) lašiniai. Juos ukrainiečių medikai rekomenduoja valgyti su česnakais, svogūnais ar garstyčiomis, nuo 1/3 ar 1/4 degtuko dėžutės dydžio kasdien. Galima lašinius permalti mėsmale, juos derinti santykiu 10:1 (lašiniai:česnakas, lašiniai:garstyčios). Beje, garstyčios taip pat itin vertinamos šių ukrainiečių mitybos patarimuose.
Išskirtinis dėmesys ukrainiečių medikų gydymo praktikoje skiriamas raugintoms daržovėms, kurios yra valgomos kaip garnyras arba iš jų gaminami pagrindiniai patiekalai (ypač rekomenduojama virti sriubas su raugintomis daržovėmis). Vertingiausi statinėse rauginti produktai.

Dar vienas šių medikų patarimų – neįprastai naudojamas actas (5%): jo rekomenduojama įsipilti net į arbatą ar sultis.

Teisinga mityba pagal J. Šulgą ir D. Naumovą

Gyvulinės kilmės maisto reikėtų vengti po 16–18 val., augalinės – po 20 val. O štai nuo paskutinio valgymo iki nakties miego turėtų praeiti mažiausiai 2 val.

„Jeigu ant stalo – gyvulinės ir augalinės kilmės produktai, negalima pradėti nuo salotų, garnyrų ir kitų augalinių produktų, – pataria daugelį metų ligonius ne tik Ukrainoje gydantys medikai. – Geriau pirmiausia valgyti gyvulinės kilmės produktus: mėsą, kiaušinius, žuvį, varškę, grybus.“ Kaip pirmuosius patiekalus jie įvardija mėsos sultinius ar bet kokias su mėsa bei raugintomis daržovėmis virtas sriubas (beje, netgi rūgštynių sriubą geriau gaminti iš raugintų rūgštynių), o barščius pagardinti grietine. Patariama nevengti druskos, nes jos trūkumas paverčia kūno terpę šarmine, todėl žmogus serga. Pirmuosius patiekalus reikėtų ruošti iš žalumynų: rūgštynių, dilgėlių, špinatų, juos verdant mėsos ar žuvies sultinyje, po to pagardinti grietine ir nedideliu kiekiu balzaminio ar maistinio acto.

Daržoves reikia smulkiai supjaustyti ir pridėti grietinės. Jei daržovių salotos valgomos su augaliniu aliejumi, būtina pridėti balzamiko ar acto. Anot medikų, tai blokuoja augalinio aliejaus įsiurbimą į limfą.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tuo pačiu metu būtų pasirenkama viena mėsos rūšis ir viena rūšis riebalų.

„Jokiu būdu negalima gaminti maisto iš kelių mėsos rūšių ir riebalų“, – tvirtina begalę mokslinių tyrimų išstudijavę gydytojai. Anot jų, tiesiog žalinga maišyti gyvulinius ir augalinius riebalus ne tik maisto ruošimui, bet ir per pusryčius, pietus ar vakarienę.

Mieliniai kepiniai vartojami kiek sukietėję, palaikyti, nešvieži.

Iškart po valgio nerekomenduojama gerti, nes tai lėtina bei apsunkina maisto virškinimą.

Reikėtų gerti gryną vandenį, o taip pat naudinga atsigaivinti iš įvairių uogų paruoštomis giromis.

SVARBIAUSI VĖŽIU SERGANČIŲJŲ MITYBOS ASPEKTAI

Pirmiausia – nepersivalgyti!
Mityboje turėtų nelikti:

• jokio augalinio aliejaus, majonezo, margarino;
• konditerinių gaminių, cukraus, kepinių, aukštos klasės miltų, makaronų;
• kavos;
• spiritinių gėrimų;
• konservuotų ilgai galiojančių produktų, turinčių konservantų;
• virtos dešros, rūkytų gaminių, kepto maisto;
• pramoniniu būdu augintos paukštienos;
• pomidorų padažo;
• pramoniniu būdu perdirbto pieno;
• sergantis ir nusilpęs organizmas nepajėgus suvirškinti riebaus, baltyminio maisto, todėl ribojami gyvulinės kilmės produktai.

Į mitybą įtraukti reikėtų:

• jūrose sužvejotas ar plėšrias upių žuvis bei kt. jūrų produktus (jūros kopūstus, midijas, krevetes, austres, ikrus);
• naminį ar lydytą sviestą;
• šviežius sūdytus lašinius;
• kiaušinius (putpelių arba naminių vištų);
• rūgštaus pieno produktus;
• kruopas (avižų, grikių, kviečių, ryžių);
• raugintas daržoves (kopūstus, burokėlius, agurkus, pomidorus, obuolius);
• medų;
• džiovintų vaisių kompotą;
• šaltieną;
• kokybiškus konservuotus, sūdytus, raugintus grybus.

Ligita ŠOLIŪNIENĖ