Sula – saldus pavasarinis džiaugsmas

Medžio sultis – sulą – gerti sveika; tai ne tik skanus, natūralus, salstelėjęs gaivusis gėrimas, bet ir naudinga dovana iš gamtos. Sula iš medžių ima tekėti, kai oro temperatūra sušyla iki 4-6°C, prieš pumpurų skleidimąsi. Nors Lietuvoje savo sultimis dalijasi beveik visi lapuočiai medžiai, tačiau įprasta gardžiuotis beržų, klevų sula. „Medžio krauju“ dar vadinamas naudingų medžiagų gausus skystis susikaupia šaknyse, o orui atšilus persiduoda į vainikinę medžio dalį ir per amžius gaivina ištroškusius.

Sveikatai ir grožiui naudingi medžio syvai

Nuo senų senovės sula naudojama atsigaivinimui bei organizmo stiprinimui. Skystuoju auksu vadinama klevų sula ima tekėti anksčiau nei beržų ir skiriasi saldumu. Klevų suloje aptinkama 2-4 % cukraus, vitaminų, angliavandenių ir mineralinių medžiagų, mikroelementų. Sula iš beržų gausi kalio, kalcio, magnio, vario, chromo, geležies, natrio, cinko, mangano, 1-2 % cukraus, vitamino C, kitų naudingų medžiagų. Sula vitaminais ne tik stiprina po žiemos nusilpusį organizmą ir imunitetą, gerina medžiagų apykaitą, skatina audinių regeneraciją, bet ir šalina susikaupusius toksinus, šlakus, druskas. Todėl šį salstelėjusį gėrimą rekomenduojama gerti sergantiems reumatu, radikulitu, inkstų akmenlige, artritu, podagra, bronchitu, plaučių tuberkulioze, osteochondroze, odos ligomis (žvyneline, neurodermatitu, egzema), esant skrandžio žaizdoms ar mažam rūgštingumui, o kompresai dedami ant žaizdų. Gerkite sulą, kai vargina sloga ar kosulys, peršalimo simptomai. Beržų sula galima prausti spuogais, pigmentinėmis dėmėmis išbertą veidą, naudoti kaip pagrindą veido kaukėms. Šampūnu išplauti nusilpę plaukai, perskalauti sula, atgauna sveiką, gyvybingą išvaizdą ir spindesį.

Medžio ašaros maldauja pagarbos

Mėgstantiems sulą reikėtų pasaugoti medžius ir kasmet nevarginti to paties medžio (mažiausia žala daroma, kai sula leidžiama kas 5 metus), o gręžiant tausoti, kad kuo mažiau jį sužalotume. Kelių centimetrų gylio skylę (ne didesnę nei 2 cm, ne gilesnę nei 4 cm) patariama gręžti šiaurinėje kamieno pusėje. Naudokite ne metalinį, bet medinį latakėlį, kuris mažiau kenkia medžiui ir saugo gėrimą nuo nemalonaus prieskonio. Sulos surinkimui naudokite stiklinę, bet ne plastmasinę tarą. Skylė turėtų būti ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus. Sula gausiai teka, kai mėnulis danguje yra nuo jaunaties iki pilnaties – išnaudokite šį laiką. Pasibaigus sulos tekėjimo laikotarpiui skylė užkišama mediniu kamščiu. Žaizda užtepama sodo tepalu, moliu ar ūkiniu muilu, kad į medį nepatektų parazitinių grybų, bakterijų, sukeliančių ligas ir net medžio žuvimą. Rinkitės atokiau nuo kelio, dirbamos žemės esančius medžius – sula bus be trąšų, įvairių chemikalų, pesticidų. Beje, vertėtų pasidomėti Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka, kurioje nustatytos medžių saugojimo taisyklės, kurių nepaisantys sulos gėrėjai gali sulaukti baudų.

Išsaugokite sulos naudą

Šis gamtos dovanojamas eliksyras yra sezoninis gėrimas ir džiugina labai trumpai – vos keletą savaičių. Skonį ir naudingas medžiagas net iki vasaros įmanoma išsaugoti sulą užšaldant, rauginant, konservuojant pagal įvairius receptus. Iš klevų sulos gaminamas sirupas, o iš beržų – gira, šampanas, vynas. Senovėje iš sulos virė sriubas, gamino šaltibarščius, raugdavo burokėlius. Prezidento A. Smetonos laikais šeimininkės gamindavo raugintos sulos gėrimą – „Sulinę“. Šaldytuve sulą laikykite ne ilgiau 2-3 dienų, o štai 0 iki +2 °C patalpoje – net iki devynių mėnesių. Naudingąsias medžiagas sula geriausiai išlaiko žemesnėje nei 0 °C temperatūroje.

„SULINĖ“
3 l sulos
8-9 vnt. razinų
2 v. š. spirito
2-3 riekelės citrinos
Į butelius supilstyti sulą, spiritą, suberti po kelias razinas ir griežinėlį citrinos. Sandariai uždarytus butelius laikyti vėsioje patalpoje. Gėrimą galima gerti po 6-7 savaičių.

TRADICINIS SULOS GĖRIMAS
10 l sulos
0,5 kg cukraus
20 g citrinų rūgšties
Į 10 litrų talpos indą supilti cukrų ir citrinų rūgštį bei sulą. Viską pakaitinti iki 70–80 laipsnių, ištirpinti cukrų. Atvėsinus išpilstyti į pasterizuotus stiklainius ar butelius ir laikyti vėsiai.

SENOVINĖ BERŽŲ SULOS GIRA
Sulą pakaitinti iki 35 laipsnių, įdėti mielių (1 litrui sulos reikia 10-15 g mielių), cukraus. Sandariai užkimšus indą 3-4 dienas laikyti 5-10°C patalpoje. Skirtingų skonių gira pagaminama į ją įdėjus razinų, juodos duonos riekę, kmynų, medaus, gvazdikėlių, citrinų ar apelsinų griežinėlių. Kai sula nustoja rūgti, perkošti ir supilstyti į butelius – juos laikyti vėsiai. Tinkamai paruošta gira išsilaiko iki vasaros.

SENOLIAI SAKYDAVO:

* Jei iš beržo teka daug sulos – lauk lietingos vasaros, jei mažai – ji bus sausa.
* Kuo žiema šaltesnė, tuo saldesnės galima tikėtis sulos.
* Jei gruodį iš beržo sula varva, bus lengva žiema.
* Jei sula gausiai teka – lauk vėlyvo rudens.
* Kuo praėjusieji metai buvo sausesni, tuo pavasarį sula bus saldesnė.
* Sula trumpai teka – bus karšta vasara.

Ligita ŠOLIŪNIENĖ