,

Druska: naudinga ar žalinga?

druska

Valgomoji druska, kuri dar vadinama „baltąja mirtimi“, ne tik kenkia, bet yra ir reikalinga žmogaus organizmui. Natrio ir chloro druskos padeda išsaugoti skysčių pusiausvyrą, palengvina nervinių impulsų perdavimą, jų padedamos į kraują ir audinius patenka gliukozė bei aminorūgštys, dėl jų nesutrinka ląstelėse esančių fermentų veikla. Kad kiekvieno organizme būtų pakankamai valgomosios druskos, kasdien su maistu jos reikėtų suvartoti apie 2500 mg. Tačiau natrio chlorido perteklius kenkia, todėl piktnaudžiauti druska negalima.

Net visiškai nesūdant gaminamo maisto, organizmas gautų druskos, nes jos yra duonoje ir kituose pagamintuose produktuose. Į sriubą ar pagamintas salotas beriama druska sudaro apie 15 proc. per dieną suvartojamo jos kiekio. Dar 10 proc. druskos gaunama su natūraliais žaliais produktais. O apie 75 proc. druskos nepastebimai nukeliauja į skrandį valgant jau pagamintus produktus, kurių nebereikia apdoroti. Raugintuose, sūdytuose, rūkytuose ir konservuotuose produktuose druskos yra netgi per daug. Patiekalus geriausia sūdyti ne gaminant, o tik apibarstyti druska jau pagamintus.

Šiuo metu gydytojai mums pataria per dieną suvalgyti 1–3 g druskos. Deja, suvalgome apie 20–30 g. Gausus valgomosios druskos vartojimas laikomas vienu iš hipertenzijos rizikos veiksnių. Japonijoje atliktų tyrimų duomenimis, didesnis druskos vartojimas (20 g per dieną) skatina kalcio išsiskyrimą iš organizmo, o tai gali būti vienas iš osteoporozės vystymosi rizikos faktorių. Druskos perteklius skatina prakaito išsiskyrimą, todėl gausiau sergama peršalimo ligomis. Ligoniui pradėjus valgyti maistą be druskos, netgi susilpnėja, o kartais ir visiškai išnyksta epilepsijos priepuoliai. Kai kurie mokslininkai mano, kad gausus druskos vartojimas atima iš mūsų organizmo energiją.

Lietuvos respublikinis mitybos centras, vykdydamas jodo trūkumo likvidavimo programą, rekomenduoja vartoti joduotą druską, kurioje jodo yra 30–40 mg/kg. Per metus žmogus suvalgo 7–9 kg valgomosios druskos, o per visą gyvenimą – apie pusę tonos.

Ligita ŠOLIŪNIENĖ