Nemiga – dažna viešnia Jūsų gyvenime?

Miegas yra geros savijautos ir sveikatos, o kartu – ir laimingo gyvenimo pagrindas. Tačiau net du trečdaliai pasaulio gyventojų skundžiasi miego sutrikimais, o trečdalį jų kankina nemiga. Šią problemą dažniausiai įvardina vyresnio amžiaus žmonės. Nemigą gali sukelti ūmus stresas, vartojami vaistai, blogi miego įpročiai ar miego aplinkos pakeitimas. Vienas iš dažniausių trukdžių – nerimas, naktį neleidžiantis ramiai sumerkti akių ir pailsėti. Kaip padėti sau, kad dieną pasitiktume pailsėjusiu kūnu ir siela?

Kada dėl nemigos verta sunerimti?

Įrodyta, jog miego trūkumas gali pailginti reakcijos laiką, smarkiai pabloginti bendrą savijautą ir silpninti imunitetą (dėl ko žmogus labiau pažeidžiamas ligų). Dažniausiai prastai miegama dėl fizinių, psichologinių, psichosocialinių ar tarpusavio santykių (pavyzdžiui, darbo praradimo, artimo žmogaus mirties, skyrybų). Kai problemos yra išsprendžiamos, ar žmogus susitaiko su esama situacija, nemiga dažniausiai pati pradingsta. Tačiau kartais trumpalaikiai miego sutrikimai tampa lėtiniais. Tada žmogus skundžiasi miego sutrikimais maždaug tris kartus per savaitę bent tris mėnesius. Paskaičiuota, kad apie kasnakt 8 valandas miegantis žmogus per gyvenimą pramiega maždaug 25 metus. Tačiau neverta išgyventi dėl pramiegoto laiko, nes miegas nepaprastai gerina gyvenimo kokybę.

Dažnai nemiegate naktimis? Tai – rimta!

Žmonės, sergantys nemiga, sunkiai užmiega, dažnai ar per anksti prabunda. Dienos metu jie būna pavargę, mieguisti, irzlūs, sutrinka dėmesys, atmintis ir koncentracija, blogėja socialinės, darbo, mokymosi funkcijos, pasireiškia nuotaikos sutrikimai, hiperaktyvumas ar agresija, silpsta imunitetas, mažėja motyvacija ir energija, padidėja klaidų ir nelaimingų atsitikimų tikimybė. Miego stoka apkrauna širdį, lėtinė nemiga pažeidžia endokrininę sistemą, sutrikdo angliavandenių apykaitą, kyla cukrinio diabeto ir kitų ligų grėsmė. Mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 30 m. ir vyresnių vyrų, kurie per naktį miegojo mažiau nei 4 val., mirtingumas per 6 metus buvo 2,8 karto didesnis nei tų, kurie miegodavo 7-8 val. Besiskundžiantys nemiga, ypač lėtine, dažnai nerimauja dėl miego trūkumo, ir dėl to tarsi patenka į užburtą ratą.

Kasdienis nerimas neleidžia užmigti

Nerimo sutrikimai yra kita dažna šiuolaikinių, užimtų, išvargusių žmonių problema, skatinanti nemigą. Neretai nerimą lydi galvos skausmas, prakaitavimas, raumenų spazmai, hipertenzija, emocinis nestabilumas, sumišimas, kompulsinis-obsesinis elgesys, nuovargis, išsekimas. Stresą patiriantis žmogus jaučia dažną širdies plakimą, kūno temperatūros pakilimą. Sistemos, atsakančios į stresą, aktyvinimas sukelia nemigą, o lėtinė nemiga tampa stresoriumi ir sąlygoja nerimą.

Pagelbės žinomi augalai

Valerijonai, melisos ir pipirmėtės pasižymi nerimą, miego sutrikimus ir stresą mažinančiu bei nuotaiką gerinančiu poveikiu. Gerkite jų arbatas, pasilepinkite vonioje su jų ištrauka, naudokite homeopatinius preparatus ir džiaukitės užplūstančia ramybe!

Valerijonai (Valeriana officinalis) nuo senų laikų naudojami kaip lengvo poveikio raminamasis ir miegą gerinantis augalas. Pirmasis šį augalą aprašė Hipokratas, kuris rekomendavo naudoti virškinimo sutrikimų gydymui, pykinimo slopinimui, menstruacinių pilvo skausmų malšinimui. O štai valerijoną miego gerinimui pirmasis pritaikė graikas Galenas. Viduramžiais Europoje valerijonas buvo naudojamas kaip vaistas epilepsijos gydymui, XVI a. pabaigoje – nemigos, nerimo gydymui. Šiandien valerijono šaknų ekstraktas yra patvirtintas nereceptinis preparatas streso, nervinės įtampos, miego sutrikimų ir nerimo gydymui.

Melisos (Melissa officinalis) medicinoje naudojamos ilgiau nei du tūkstantmečius. Sudėtyje esama triterpenoidų, fenolio rūgšties ir flavanoidų. Todėl šis augalas pasižymi anksiolitiniu, antivirusiniu, antispazmolitiniu poveikiu, gerina nuotaiką, pažintines funkcijas ir atmintį, mažina stresą.

Pipirmėtės (Mentha piperita) įvairiomis formomis naudojamos arbatoms ruošti, aromaterapijoje, higienos priemonėse, dantų pastose, burnos skalavimo skysčiuose, kremuose. Pipirmėtė taip pat naudojama ir medicinoje. Jos sudėtyje yra rozmarino rūgšties, flavanoidų, mentolio ir mentonų. Pipirmėtės pasižymi antimikrobiniu, antivirusiniu, antioksidaciniu, priešnavikiniu poveikiu.

O štai ką žinomas Amerikos psichologas Leilas Karnegis siūlo norintiems atsikratyti nerimo:

• Gyvenkite šia diena. Svarbiausia nepaisyti to, kas matyti rūškanoje tolumoje, o daryti tik tai, kas „po ranka“.
• Rytdienai geriausiai pasirengsite, jei visą intelektą, entuziazmą panaudosite šiandienos darbams atlikti. Gyvenkite šios dienos darbais!
• Žmogaus jėgas geriausiai atstato didelis tikėjimas savo tikslu, artimu žmogumi, miegas, muzika ir juokas.
• Pamiegokite, pamėkite muziką, gebėkite matyti juokingąsias gyvenimo puses – tada būsite sveikas ir laimingas.
• Nesisielokite dėl menkniekių! Neleiskite, kad dėl smulkmenų sugriūtų Jūsų laimė.
• Jeigu žinote, jog aplinkybių pakeisti negalite ir neįstengiate jų sušvelninti, su tais neišvengiamais dalykais susitaikykite.
• Mokėkite laiku sustoti. Tvirtai nuspręskite, kiek verta sielotis dėl tų ar kitų aplinkybių, ir to sprendimo griežtai laikykitės.
• Tegul praeitis pati save palaidoja. Nekalkite įkaltos vinies!
• Skaičiuokite palaimos valandėles, o ne savo nelaimes!
• Kad užmirštumėte savo skaudulius, pasistenkite bent truputį pradžiuginti kitus. Gera darydami kitiems, pirmiausia gera darote sau.

Ligita ŠOLIŪNIENĖ