Apsinuodijau. Ką daryti?

maistas

Pilvo skausmas, pykinimas ir vėmimas, bendras silpnumas, pakilusi temperatūra – ši nemalonių apsinuodijimų simptomų puokštė pažįstama kone kiekvienam. Apsinuodyti galima dujomis, skysčiais, pasenusiais maisto produktais, grybais ir uogomis, augalais, vaistais, alkoholiu ir kt. Nuodai į organizmą patenka pro burną, kvėpavimo takus, per odą ir gleivinę. Kad išvengtumėte nemalonumų, nelaikykite pavojingų cheminių medžiagų lengvai prieinamose vietose, visas nuodingas chemines medžiagas reikėtų laikyti originaliose pakuotėse. Jei koks medikamentas padėjo kaimynei, draugui ar uošvei, nebūtinai padės jums. Iš anksto apgalvokite, kokių augalų norėtumėte pasisodinti kieme, sode ar kaimo sodyboje, bent žinokite jų pavadinimus, nes daugelis jų yra nuodingi. Mokykite vaikus atsargumo. O pajutus apsinuodijimo simptomus nesidrovėkite pasikonsultuoti su specialistu. Specialistas patars geriau nei internetas. Visais atvejais vežant nukentėjusįjį į gydymo įstaigą, būtina surinkti ir vežti kartu tas medžiagas, maisto produktus, vaistus, jų pakuotes su pavadinimais ir etiketėmis, augalų dalis ar kita, kuo žmogus galėjo apsinuodyti. Tačiau būkite atsargūs: kai kurie nuodai gali būti pavojingi ir teikiantiems pagalbą. Niekada nesilieskite plikomis rankomis prie nežinomų cheminių medžiagų.
Prisiminkite: saugus pervežimas geriau nei skubotas.

Kaip išvengti apsinuodijimų?

  • Nelaikykite medikamentų lengvai vaikams pasiekiamose vietose.
  • Jei vaistai skirti vaikams gydyti, nurodytu laiku paduokite juos patys.
  • Nevadinkite vaistų ,,saldainiais“, kad mažamečiai nesugalvotų jų pasiūlyti kitiems draugams kaip saldainio ir be reikalo nevartotų patys.
  • Nekaupkite vaistų atsargų, nes jie turi savo galiojimo laiką, o pasenę vaistai taip pat gali tapti apsinuodijimo priežastimi.
  • Laikykite vaistus ar chemines medžiagas originaliose pakuotėse.

Apsinuodijimas įtariamas, jei:

  • žmogus pradėjo keistai elgtis;
  • žmogui sutriko sąmonė;
  • žmogui staiga sutriko gyvybinės funkcijos.

1-oji pagalba apsinuodijus

Apsinuodijus per burną. Praskiesti nuodą dideliu kiekiu vandens. Pienas nėra priešnuodis, o kartais gali būti net žalingas. Nenaudokite sodos, valgomosios druskos. Be konsultacijos su medikais neplaukite skrandžio. Nebandykite sukelti vėmimo, jei apsinuodyta plovimo priemonėmis, rūgštimis, šarmais arba šampūnais. Taip pat reikėtų vengti sukelti vėmimą tais atvejais, kai trinka sąmonė, nes pacientas gali užspringti, o skrandžio turinys pakenkti plaučiams.

Apsinuodijus per odą. Apsinuodijusį visiškai nurengti ir nuplauti tekančiu vandeniu ir muilu. Jei įmanoma, apsimaukite pirštines, kad nuodingos medžiagos nepatektų ant gelbėtojo odos. Jei nuodo pateko į akis, plaukite tekančiu kūno temperatūros vandeniu mažiausiai 10- 15 minučių.

Apsinuodijus per plaučius. Aplinkoje esantys nuodai gali būti pavojingi pačiam gelbstinčiajam (ypač kanalizacijos dujos). Jie gali sudaryti sprogų mišinį su oru (venkite jungti elektros prietaisus, degti ugnį).

Išneškite nukentėjusį iš toksinės aplinkos, o jei tai neįmanoma –pabandykite patalpos orą pravėdinti: atidarykite langus, duris ir neatidėliotinai kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Būtinai paimkite visą turimą informaciją apie nuodą. Įdėkite į plastikinį maišelį dėžutes nuo vaistų ar nuodų, nežinomas medžiagas ir atvežkite į ligoninę.

Būkite atsargūs: kai kurie nuodai gali būti pavojingi ir teikiantiems pagalbą. Niekada nesilieskite plikomis rankomis prie nežinomų cheminių medžiagų.

Apsinuodijimo atveju visada kreipkitės į medikus skubios pagalbos numeriu 112

Informaciją parengė Visuomenės sveikatos specialistė Miglė Klimaitė

Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Išreikškite savo nuomonę ir taip padėkite mums tobulėti!
Patiko
Nepatiko