Pavasario saulės – šalpusniai

tussilago-farfara

Jau džiugina akis viena iš pirmųjų laukinių pavasario gėlių – šalpusnis. Ji tarsi maža saulytė, pabudusi iš žiemos miego ir nusišypsojusi pasauliui. Tai yra pirmoji vaistažolė, kurios žiedai vaistams skinami balandžio mėnesį, o lapai – prieš Jonines.

Mokslininkai nustatė, kad šio augalo lapuose biologiškai aktyvių medžiagų yra daugiau negu žieduose. Šalpusnis naudojamas (vienas ir mišinyje su kitais) kvėpavimo takų ligoms, bronchitui, tracheitui, pleuritui gydyti, nuo kosulio ir užkimimo, esant blogam apetitui.

Nuo senų laikų šalpusnis laikomas geru vaistu – šio augalo šaknis Hipokratas naudojo plaučių pūliniams gydyti.

Karštų lapų kompresai seniau vartoti ir nuo odos uždegimų.

Šalpusnio lapų ir žiedų arbata geriama kaip prakaitavimą skatinantis, atsikosėjimą lengvinantis vaistas. Tinkamai ir ilgai vartojami šalpusniai išgydo net astmą.

Lapų antpilas (30g lapų užplikoma 1 litru verdančio vandens) geriamas esant burnos ertmės gleivinės ir šlapimo pūslės uždegimams.

Turint slogą patariama į šnerves įtraukti šviežio augalo sulčių.

Sugrūsti žali lapai dedami ant vočių ir atvirų žaizdų.

Slenkant plaukams ir esant itin riebiai seborėjai, kai labai niežti galvos odą, kartą per savaitę galva plaunama šalpusnių ir dilgelės lapų mišinio nuoviru.

Lapų nuoviras arba švieži labai susmulkinti šalpusnių lapai tinka esant kojų venų uždegimui ir įvairios kilmės odos uždegimams gydyti.

Ligita ŠOLIŪNIENĖ