„NE“ gydytojų vokeliams!

Sociologinės apklausos rodo, jog dažniausiai kyšius medikams yra linkę duoti vyresnio amžiaus žmonės, gaunantys mažesnes pajamas. Taip pat „vokelių“ sistema yra siejama ir su sovietmečio palikimu, jog, neva, žmonės galvoja, kad be pakišos gydytojai jais nepasirūpins arba neskirs tiek dėmesio, kiek galbūt jie norėtų. 78 metų Genė iš Vilniaus (pavardė žinoma) visa tai paneigia. Anot jos, ji kaip ir daugelis vyresnio amžiaus žmonių naudojasi viešosios medicinos paslaugomis, bet apie kyšius net negalvoja, o tuos pinigus geriau skiria kitokių savo poreikių tenkinimui.

Nei Tauragėje, nei Vilniuje neprašo

„Kai dar gyvenau Tauragėje, buvo įprasta manyti, jog, neva, čia mažas miestas, todėl susirgus ar sunegalavus reikia gydytojui nešti „padėką“. Na, suprantate, vyresnės kartos gydytojai įpratę nuo sovietmečio ir panašiai“, – pasakoja moteris. Tačiau ji pati teigia, kad niekada nepajuto, jog gydytojai ją spaustų duoti kyšį ar kažko nesuteiktų.

„Jei yra problema, tai su gydytoja aptariam, skiria siuntimą pas specialistą, atlieka tyrimus. Esu tikrai patenkinta. Vilniuje, išvis, gydytoja – jauna. Labai maloni, bendrauja nuoširdžiai, tikrai, atrodo, kad jai rūpi jos pacientai. Pati primena apie reikiamus tyrimus, kaskart paklausia, kaip jaučiuosi, šypsosi. Nėra kilę net minties duoti pakišą. Gydytojai specialistai dažniausiai taip pat malonūs, o jei būna koks be nuotaikos – neimu į galvą, visokių dienų žmonėms būna, nemanau, jog dėl to jie prasčiau atlieka savo darbą“, – įsitikinusi moteris.

Gali įžeisti mediką

Senjorė mano, kad dažnai žmonės tikisi, jog duodami kyšį jie pamalonins mediką, bet ji su tuo nesutinka: „Visų pirma, man net nejauku būtų siūlyti kyšį. Gydytojas gali įsižeisti. Supykti. Gal net dar blogiau bus. Esu girdėjusi, jog būna istorijų, kai nepaima. O ir ką tuomet daryti, kaip elgtis, ką sakyti?“, – kalba Genė.

Moteris pasakoja, kad jai yra tekę matyti, kaip kiti vyresni žmonės prie kabineto durų laukia savo vizito pas gydytoją, o šalia – krepšelis su maisto produktais: kiaušiniais, vaisiais ar daržovėmis.

„Dabar to jau nebematau, aišku, ir laikai kiti, ir miestas didesnis. Jaunimo daugiau. Neužsiima jau tokiais dalykais, tačiau nežinau, kaip galima nešti maistą, kaip tas gydytojas turi jaustis“, – gūžteli pečiais pašnekovė.

Geriau investuoti į malonumus

Genė mano, kad kur kas vertingiau pinigus investuoti į savo sveikatą. Kyšis jos nepagerins – juk gydytojas nepadės pasijusti geriau. Ji įsitikinusi, kad dėl to, jog neneša kyšių, gali daugiau pinigų skirti kokybiškam maistui. „Jau kurį laiką reguliuoju savo mitybą, stengiuosi gyventi sveikiau, pavyzdžiui, pirkti daugiau daržovių, žuvies. Nusiperku sau ir avokadų, saldžių bulvių, alyvuogių aliejaus, kartais riešutų, riboju pridėtinį cukrų. Visa tai man padeda geriau jaustis ir reguliuoti cholesterolį“, – įsitikinusi moteris.

Apskritai, anot pašnekovės, senjorai dažnai pamiršta save ir pinigus leidžia tokiems bereikšmiams dalykams kaip gydytojų vokeliai. „Jau geriau nueitų į teatrą, tai būtų maistas sielai, pasižmonėtų, pasijustų geriau, nei kištų padėką. Aš pati mėgstu kartais nuvažiuoti į miesto centrą ir pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį, retsykiais ir kavos kavinėje išgeriu. Dėl tokių smulkmenų, kai kam gal kasdienių dalykų, daug geriau jaučiuosi. Mažiau viską skauda“, – geros savijautos receptu dalijasi moteris ir skaičiuoja, kad jei kaskart eidama pas savo šeimos gydytoją neštų vokelį – veikiausiai savo malonumams nelabai liktų pinigų.

„Kiek sutinku vyresnių žmonių, tai visi jie nori rūpintis kitais, bet ne savimi. Aš nieko nesakau, reikia rūpintis kitais, gera padėti. Bet reikia nepamiršti savęs, savo savijautos, savo poreikių. Ypač vyresnio amžiaus moterims, juk jos irgi gali atrodyti dailiai. Tereikia gražiau apsirengti ar lūpas pasiryškinti. Geriau tuos kelis eurus lūpų dažams išleisti, nei nešti medikams, o po to skųstis telefonu vaikams, kad visi gydytojai kyšininkai“, – pokalbį užbaigia pašnekovė.

Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.