Technologijos tampa žalingu įpročiu

Ar pamenate, kada paskutinį kartą bent vieną dieną gyvenote be kompiuterio? O į telefoną žvilgtelėjote tik penkioms minutėms? Greičiausiai tokia diena buvo labai seniai. Šiame skaitmenizacijos amžiuje galimybės „atsijungti“ nuo technologijų darosi vis labiau ribotos – netgi miške ar atokiausioje sodyboje įrengtas „wifi“ ryšys, o ir įprotis nuolat tikrinti el. paštą ar socialinių tinklų žinutes yra tapęs itin stipriu.

Be visų naujo, skaitmeninio, gyvenimo privalumų, įvairių sričių specialistai (psichologai, gydytojai ortopedai ir oftalmologai) išryškina kylančias problemas: dažniau pasitaikančius nemigos atvejus, laikysenos problemas ir ypač – regėjimo sutrikimus.

Atsiranda nauji terminai, tokie kaip „skaitmeninė akių įtampa“ ar „kompiuterinis regos sindromas“. Viena didžiausių pasaulio akinių lęšių gamintojų „Essilor“ atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad 3 iš 4 apklaustų žmonių teigia jaučiantys akių nuovargį, dviems iš trijų respondentų prireikia papildomų pastangų žiūrėti į ekraną, o net 70 proc. skundžiasi kaklo skausmais.

Išeitis – mityboje bei mankštoje

Skaitmeninių technologijų visiškai „išmesti“ iš gyvenimo neįmanoma. Tačiau tam tikri pokyčiai mityboje, laisvalaikio pasirinkime gali padėti išspręsti ne vieną problemą. Gydytoja-oftalmologė Jolita Valionienė pataria atsižvelgti į gyvenimo būdą ir pagal jį pasirinkti tinkamas priemones. Pavyzdžiui, jei darbo pobūdis mobilus t.y. visą didžiąją dienos dalį praleidžiate ne prie kompiuterio, o telefonu ar kitais skaitmeniniais prietaisais naudojatės tik laisvalaikiu, reikėtų saugoti gerą regėjimą ir toliau: poilsiaujant prie skaitmeninių prietaisų nepamiršti kas pusvalandį daryti 3-5 min. pertraukas. Taip pat profilaktiškai, bent vieną kartą į metus pasitikrinti regėjimą – tai toks pat svarbus sveikatos rodiklis, kaip ir kiti sveikatos tyrimai.

Tiems, kurie didžiąją dienos dalį praleidžia prie kompiuterio, tačiau laisvalaikį leidžia aktyviai, sportuoja, būna lauke, gydytoja pataria į mitybos racioną įtraukti daugiau vitamino A, liuteino, kitų antioksidantų turinčių produktų: mėlynių, morkų, žalių lapinių daržovių. Darbe kas valandą reikėtų daryti 10 minučių pertraukas – net ir pertaukėlė kavai ar pokalbiui su kolega atsitraukus nuo kompiuterio bus į naudą akims.

J. Valionienė rekomenduoja du kartus per dieną, pertraukos metu atlikti akių mankštą: nejudindami galvos žvelkite kuo aukščiau į viršų, po to – kuo žemiau į apačią, žvelkite kuo dešiniau, po to – kuo kairiau, žvelkite kuo aukščiau į dešinį kampą, po to – kuo žemiau į kairį kampą, pratimą pakartokite į kitą pusę. Tuomet pro langą žiūrėkite į kokį nors objektą tolumoje, po to žvilgsnį sukoncentruokite į savo nosies galiuką. Visus pratimus pakartokite mažiausiai po 5 kartus, tarp pratimų pabūkite maždaug 30 sekundžių užsimerkę.

Jei darbas ne tik reikalauja nuolatinio žiūrėjimo į ekranus 8-9 val. per dieną, bet ir laisvalaikį leidžiate pramogaudami kompiuteriu ir mobiliuoju telefonu, akims reikia dar didesnio dėmesio. Gydytoja akcentuoja, kad be mitybos papildymo vitaminu A, kasdienės mankštos akims ir profilaktinio regos patikrinimo, reikėtų kiek įmanoma daugiau laiko leisti lauke: po darbo išeiti bent pusvalandžiui pasivaikščioti, savaitgaliais suplanuoti ilgesnę kelionę.

Akims gali pagelbėti ir inovatyvios technologijos: rinkoje pasirodę specialūs akiniai, skirti darbui su skaitmeniniais prietaisais, rašoma pranešime spaudai.

Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Išreikškite savo nuomonę ir taip padėkite mums tobulėti!
Patiko
Nepatiko