Svarbu mokėti gydyti širdimi!

Gydytoja kardiologė ir natūralios medicinos centro įkūrėja Jelena Tulčina visiems primena, jog „mes tampame tuo, ką valgome“ ir pirmiausia sveikatos skatina ieškoti mintyse bei maiste. „Man labai patinka šis Hipokrato posakis: „Tegul tavo maistas tampa vaistu, kad vaistai netaptų maistu“, – jame ir slypi visa esmė. Tiesa, šiandien itin sėkminga moteris dalijasi įvairiais sveikos gyvensenos patarimais ir padeda tūkstančiams pacientų, bet kadaise savo kailiu patyrė, ką reiškia įvairios ligos bei operacijos. Laikui nepavaldi J. Tulčina jėgų semiasi iš darbo bei savęs pačios.

Jelena Tulčina

Kaip Jūs atsidūrėte ten, kur esate dabar? Ar medicina visuomet buvo Jūsų svajonių sritis?

Istorija labai paprasta – aš nuo pat vaikystės svajojau tapti gydytoja. Mano mama taip pat norėjo, kad ja tapčiau, nes pati tokios galimybės neturėjo. Vaikystėje medicina vyravo netgi žaidimuose: išrašinėjau vaistų receptus savo draugams, juos gydžiau, net pirma dovana buvo gydytojo įrankių rinkinys. Visai neseniai sužinojau, jog pagal mano likimo kodą, kurį galima nustatyti naudojant numerologiją ir astrologiją, man lemta būti arti medicinos, be to, turiu įgimtus gydymo meno gebėjimus. Kabalistai tai atskleidė, išnagrinėję mano vardą bei pavardę, gimimo datą ir laiką. Jei būčiau tą žinojusi, kai pradėjau medicininę veiklą, būtų buvę daug lengviau tikėti savimi. Gi daug drąsiau kažko siekti, kai žinai, jog tai tau yra duota.

Taigi nusprendėte pasirinkti medicinos studijas?

Taip, nebuvo jokių svarstymų, kokią aukštąją mokyklą man rinktis – vienintelis ir pagrindinis prioritetas buvo medicinos studijos. Mokslai buvo labai sunkūs. Studijų metu praėjau visus bendruosius kursus, kurie suteikė daug svarbių žinių ir įgūdžių, bet tuometiniame Kauno medicinos institute man labai trūko bendro požiūrio į žmogaus sveikatą. Vakarų medicina padalino žmogų į organus, taip įvairių sričių specialistai gydo atskirus organus vaistais ar atliekant operacijas. Dažnai viskas paremta „skauda – neskaudės“, „užaugo – išpjausim“ principais, bet nėra atsižvelgiama į žmogaus organizmo visumą. Pavyzdžiui, jei žmogus turi problemų su akimis, tai, veikiausiai, jis jų turės ir su inkstais. Taip gali būti, nes inkstų reprezentacinė zona veide yra akys ir ausys. Šiuo atveju man įdomiausia ne simptomai ir jų gydymas, bet ligos priežastys. Retai ligoninėse su žmogumi diskutuojama, kodėl jis susirgo, kokie galimi prevenciniai būdai ar net kaip susidraugauti su savo kūnu bei nuolat gyventi sveikai.

Kaip Jūsų karjera klostėsi po studijų?

Trejus metus po studijų dirbau gydytoja-terapeute Vilniuje, Eišiškių rajoninėje ligoninėje. Nuo pat pradžių man sekėsi atrasti ryšį su pacientu, netgi turėjau schemą, pagal kurią ilgą laiką atlikau gydymą. Žinoma, tuo metu praktikos trūko, bet Dievas visada mane lydėjo. Po kurio laiko grįžusi į Kauną vis svarsčiau, kuo būti. Tuomet gavau pasiūlymą dirbti kardiologe. Pradėjau mokytis kardiologijos darbo specifikos, važinėjau į įvairius seminarus, netgi buvau viena pirmųjų taikančių echoskopiją savo praktikoje. Taip ir dirbau dešimt metų Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje, vėliau – Šilainių poliklinikoje gydytoja-kardiologe. Ten praleidau taip pat savo profesinės karjeros dešimtmetį. Supratau, kad norisi kažko naujo ir kaip tik atsirado galimybė atsidaryti privatų gydytojo kabinetą. Ilgai netrukus daugiabučio namo rūsyje Kauno centre pradėjau teikti privačias kardiologijos paslaugas.

Nebuvo sunku pradėti savo privačią praktiką?

Laikotarpis išties nebuvo lengvas. Vis dar dirbau poliklinikoje, o vakarais priimdavau pacientus savo kabinete. Bet visą nuovargį atpirkdavo laisvės jausmas, kuomet dirbi sau nepriklausomai nuo jokių poliklinikos vadovų. Svarbiausia, kad konsultacija galėdavo trukti tiek, kiek reikia, kitaip tariant, kol išsiaiškini visus paciento ligos aspektus ir paskiri reikiamą gydymą. Poliklinikoje tai galėdavo trukti iki dešimties minučių, todėl gydymo kokybė labai nukentėdavo. Visa pradžia buvo išties sėkminga. Labai džiaugiuosi, kad galėdavau skirti užtektinai laiko užjausti ir suprasti žmones. Tuomet būdavo daug lengviau siekti rezultato, o ir pacientai visuomet likdavo laimingi, nes tiesiog tokio ryšio su gydytoju jiems labai trūko. Gi itin svarbi gydymo meno dalis – tai gebėjimas gydyti širdimi.

Ką ši patirtis, pradėjus privačią medicininę praktiką, davė Jums?

Žinoma, tai man suteikė didesnę finansinę laisvę, nes dirbau išties daug. Net šeštadieniais ir sekmadieniais vykdavau pas pacientus į rajonus ir kaip kardiologė juos konsultuodavau bei darydavau tyrimus. Aš tiesiog mėgaudavausi savo darbu ir iki šiol juo tikiu. Kai nuoširdžiai kažko sieki, tai, rodos, pati visata atveria galimybes ir suteikia jėgų.

Ar šitiek daug dirbant nepavargdavo Jūsų pačios organizmas?

Sveikatos problemos mane lydėjo nuo vaikystės. Jau brendimo laikotarpiu atsirado endokrinologiniai sutrikimai. Iki septynerių metų buvau liekna, o vėliau pradėjau storėti. Kai svoris jau gerokai pradėjo viršyti normalaus sudėjimo normas – mane užklupo ligos, kurios persekiojo iki 35-erių metų. Kas tris metus tekdavo atlikti po operaciją. Pirmasis didelis iššūkis buvo nevaisingumas, po to – dar ne vienas medikamentinis ir chirurginis gydymas.

Šiandien atrodote išties puikiai, tiesiog švytite. Visgi sveikatos problemos susitvarkė?

Visų negalavimų metu pradėjau jausti mitybos galią. Kai tik valgydavau sveikai ir lengvai – savijauta būdavo daug geresnė. Maitindamasi daržovėmis numesdavau dešimt kilogramų ir gyvenimo kokybė iškart pagerėdavo, bet jei tik vėl valgydavau košę su pienu – visi kilogramai grįždavo, o su jais ir prasta savijauta. Spuogai, vienu metu ir plaukuotumas, ir plaukų išretėjimas. Visi šie dalykai man, jaunai moteriai, laimės tikrai nenešė – tik išbandymus. Po penktos operacijos aš paklausiau savęs ir Dievo: „Ką dar turiu padaryti, kad viskas pasikeistų?“ Ir tuomet, po dešimt metų privačios kardiologijos praktikos, atsivėrė naujas kelias, kuriame svarbų vaidmenį turėjo „Žaliosios kortos“ į Jungtines Amerikos Valstijas laimėjimas.

Norėjote pakeisti gyvenamąją vietą?

Visa tai kilo ne mano iniciatyva. Tėvų draugai tiesiog įrašė mūsų šeimos pavardes į vizos loteriją. Žinoma, laimėjus „Žaliąją kortą“ aplankė didžiulė euforija, nes tai nuostabi galimybė dirbti ir gyventi Amerikoje. Taip ir išvykome su vyresniąja dukra į daugelio išvajotąją šalį. Dukra ten liko gyventi, o aš išvykau į Lietuvą su mintimi, jog ir aš su likusia šeima įsikursiu už Atlanto. Visgi, mano tėvai nesutiko kraustytis, o man buvo gaila juos palikti. Bet su Amerika užsimezgė mano dabartinės veiklos pirminė idėja. Susipažinau su moterimi, kuri man papasakojo apie vieną JAV kliniką, kurioje specialiais aparatais galima išvalyti storąją žarną ar net subalansuoti mitybą, derinant maisto produktus.

Taip iš karto ir gimė idėja tokią pat kliniką įsteigti Lietuvoje?

Ne iš karto, bet jau tada buvau atvira priimti šią informaciją. Man buvo duota suvokti ir suprasti, kad šio aparato dėka ir taikant individualius sveikos mitybos metodus galima padėti žmogui išsivalyti organizmą. Logika labai paprasta – valgant viską organizmas labai užsiteršia, kaupiasi toksinai ir riebalai, kurie patys jau nebesugeba apsivalyti, todėl atsiranda nutukimas ar alerginės ligos. Kaip dirbti su šiais aparatais bei visų metodikų mokiausi Arizonoje, Natūralios medicinos institute. Grįžusi kartu su savimi parsivežiau visą įrangą ir pirmoji Baltijos šalyse pradėjau atlikinėti žarnyno valymo procedūras. Tada nupirkau butą virš Kaune veikiančio mano kardiologijos kabineto ir į jį perkėliau šią praktiką, o rūsyje, šių aparatų dėka, valiau žmonių organizmus. Vėliau su tuometiniu kolega įsteigėm ir pirmąjį natūralios medicinos centrą Lietuvoje, po kurio laiko mūsų keliai išsiskyrė ir taip atsirado mano privati klinika.

Kaip manote, ką galima padaryti per ilgametę patirtį, norinti pagyti nuo lėtinių ligų, sustiprinti imunitetą?

Jelena TulčinaPo kurio laiko supratau, jog ne visiems galima padėti vien išvalant organizmą ir subalansavus mitybą, nemaišant baltymų ir angliavandenių. Atsirado tam tikros ribos, pavyzdžiui, žvyneline sergantys žmonės. Tuomet pradėjau domėtis apie uždelstų alergijų, alerginių ligų santykį su mityba ir vėl išvykau į Ameriką mokytis apie maisto netoleravimą. Taip šią metodiką parsivežiau į Lietuvą ir pagaliau galėjau taikyti itin kokybišką individualų gydymą. Nustačius, kas tinka ir netinka žmogui, išvalius žarnyną, valgant sveikai ir subalansuotai – organizmas savo energiją nuo virškinimo gali nukreipti į imuniteto apsaugą. Ilgainiui mano praktikoje taip pat atsirado ir kiti aparatai bei metodikos, homeopatiniai preparatai, visų jų dėka pacientui suteikiamas kompleksinis gydimas. Visa tai mane itin motyvuoja dirbti ir nesustoti, nes per 20 metų galėjau prisidėti prie daugiau nei 26 tūkst. pacientų sveikatos gerinimo ar ligų atsikratymo. Žinoma, žmogus turi pats nuspręsti, koks gydymas jam priimtinas, bet tam ir yra medikai, kad būtų galima konsultuotis.

Tai kokios gi yra tos pagrindinės ligų atsiradimo priežastys?

Visų ligų pagrindą sudaro nesubalansuota mityba ir netinkamas maistas, kuris sukelia fizinį ir psichologinį stresą organizmui. Tada stresas slopina imuninę sistemą ir taip kaupiasi toksinai, skatinantys uždegiminius procesus kraujyje. Šis, keliaudamas po organizmą, suaktyvina vieno ar kito organo negalavimus. Visos lėtinės ligos yra susijusios su tuo, ką valgome. Net ir odos ligos nėra nulemtos išorinių veiksnių – tai vidinės taršos išraiška. O pastaroji įvyksta dėl mums netinkamo maisto, kuris nesusivirškina ir pradeda rūgti. Sureguliavus mitybą ir gyvenimo būdą – galima įveikti daugelį ligų. Todėl natūrali medicina skatina patį žmogų prisiimti atsakomybę už savo sveikatą, priešingai nei tai daro Vakarų medicina, kuri skatina nesibaigiantį romaną su vaistais. Pavyzdžiui, Rytų medicinoje didelis dėmesys skiriamas sielai, psichikai, nes nuo emocinės sveikatos priklauso ir fizinė asmens būklė.

Daugelis žino, jog mūsų sveikata prasideda žarnyne. Gal galite papasakoti, kokią reikšmę šiuose procesuose turi limfa?

Storasis žarnynas yra mūsų antrosios smegenys, nes čia yra tokie patys neuronai, kokie yra ir galvoje. Operacijos arba komos metu smegenys ilsisi, bet storoji žarna toliau dirba. Joje yra gausu ne tik kraujagyslių, bet ir limfmazgių, kurie atsakingi už normalią žarnyno funkcijos veiklą. Kuomet žmogaus organizmas yra užterštas, limfos veikla sulėtėja, kaupiasi gleivės, kurios valosi per išorę. Dėl šios priežasties atsiranda kosulys, čiaudulys, įvairūs paburkimai bei patinimai.

Kalbėdama apie maistą, kokias daugeliui žmonių netinkamas produktų grupes išskirtumėte?

Visų pirmiausia – pieno produktai. Esame vieninteliai žinduoliai žemėje, kurie minta kito žinduolio pienu. Mitas, jog tai yra vienintelis kalcio šaltinis. Taip pat daugeliui netinka kviečiai ir rugiai. Žinoma, cukrus ir visi saldumynai yra itin kenksmingi. Rūkyti gaminiai ir patiekalai, apkepti tešloje, kiaušiniuose itin rūgština organizmą. Kava ir šokoladas netinka faktiškai niekam. Visus šiuos produktus galima valgyti itin retai, bet jei yra problemų su sveikata – būtina jų atsisakyti bent tol, kol vyksta gydymas.

O kaip su mėsa? Ar teisingas teiginys, kad ji kenkia mūsų sveikatai?

Matote, aš mėsos nevalgau jau 20 metų, nes tiesiog pagal maisto toleravimo testą man ji visiškai netinka. Jos nemėgau, todėl visai nepasiilgstu. Žinoma, jei žmogus mėgsta mėsą – ją galima valgyti, tik tai turi būti gera, itin kokybiška produkcija, o ne rūkyti, konservuoti ar kitaip termiškai apdoroti jos gaminiai. Jei pavalgius jaučiamas sunkumas skrandyje, rekomenduojama pasidaryti testą. Žinoma, reikėtų vengti raudonos mėsos, nes kiauliena ir jautiena sunkiai virškinama, o be to, retas gali ją valgyti. Taip pat reikėtų atsiminti, kad gyvulinio baltymo žmogus negali suvartoti daugiau nei 150 gramų per dieną. Tokia yra Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacija. Tobuliausia, jei bent porą dienų per savaitę pavyksta iš mitybos raciono eliminuoti mėsą ir kitus gyvulinius produktus.

Bet daugelis sportininkų ir dietologų rekomenduoja baltymines dietas bei mitybos planus?

Tokiu atveju organizmas turi būti itin sveikas ir stiprus, kad sugebėtų atlaikyti bei susidoroti su didžiuliu kiekių baltymų. Taip pat šių dietų metu itin apkraunami inkstai, o kasa neturi tiek daug fermentų, kad galėtų viską suskaityti. Daugeliu atveju bus pasiekiamas išorinis rezultatas – sumažėjęs viršsvoris, padailėjusios kūno formos, bet gali būti padaryta itin didelė žala vidaus organams. Žinoma, mėsa nėra kažkoks absoliutus blogis, svarbu jos kiekis ir paruošimo būdas. Kartais ir vegetarai, veganai ar žaliavalgiai gali maitintis nesubalansuotai.

Ką manote apie iškrovos dienas?

Šaltis, badas ir judesys – itin gera kombinacija. Iškrovos dienas rekomenduoju vyresnio amžiaus žmonėms, tai leidžia nesikaupti toksinams ir įvairiems skysčiams. Pagalvokime, seniau žmonės mirdavo nuo infekcinių ligų, dabar – nuo sotaus ir prabangaus gyvenimo. Omenyje aš turiu infarktą, diabetą, insultą, vėžį.

O kas dar be sveikos mitybos suteikia to papildomo laimės hormono?

Kartais suvalgau geros, kokybiškos žuvies. Taip pat mano didelė silpnybė – tortai, pyragaičiai ar ledai. Be abejonės, neleidžiu sau to dažnai, nes tokie produktai galiausiai nukeliauja į riebalinį sluoksnį. Sveika mityba nėra kalėjimas, tai tiesiog gyvenimo būdas, kai pasirenki vartoti tai, kas tinka būtent tau. Dėl to verta pasistengti, nes kūnas bei protas veiks daug efektyviau.

Bet ar lengva taip visada gyventi?

Viskas priklauso nuo suvokimo. Vieni yra itin sąmoningi ir geba įsiklausyti į save bei, nuolat propaguodami sveiką gyvenimo būdą, atsirinkti, kas tinka. Kitiems ne tik reikia, bet ir būtina specialistų konsultacija ir pagalba. Per savo ilgametę darbo patirtį tikrai žinau, kad jei kyla įvairios sveikatos problemos – svarbu kreiptis į specialistą, kuris gali padėti susitvarkyti gyvenimo būdą.

Sveiko gyvenimo būdas – juk tai ne tik mityba?

Žinoma, šalia visa to itin svarbu vaikščioti, sportuoti, mankštintis. Ta pati limfa, bėgant metams, sunkiau funkcionuoja, organai nusidėvi, virškinimas sulėtėja, todėl greta mitybos turi atsirasti ir aktyvus judėjimas. Atiduodu visą save, kad žmonės ne tik išgirstų, bet ir įsisavintų tai.

Pavyksta būti išgirstai?

Jelena TulčinaŠioje vietoje itin svarbūs du aspektai – sąžiningumas su pacientu ir vidinis nuoširdumas. Tam, kad visos mano praktikuojamos gydymo metodikos veiktų, nepakanka tik išsilavinimo, patirties ar technologijų. Labai svarbu atrasti ryšį ir padėti kartu su pacientu išsiaiškinti ligos priežastis, įsigilinti į dabartinę savijautą bei numatyti ateities planą. Kaip pasikeisti – aš tikrai išmokinsiu. Nepavyksta tik tada, jei žmogus pats nesistengia ir nesilaiko mano sudaryto plano. Jei sunku, mūsų klinikose visada gausite moralinį palaikymą ir klinikines profesionalias konsultacijas. Taip pat mano žinomumas mane įpareigoja ir pačiai pasitempti bei nuolatos rodyti tinkamą pavyzdį. Tai atsispindi tiek mano veikloje, tiek kasdienybėje, tiek ir viešumoje.

O kokie yra Jūsų kasdienės energijos ritualai?

Kasdien, be išimčių, atlieku penkis tibetiečių pratimus jau daugelį metų, kuriuos rekomenduoju visiems, nes jie tikrai nesudėtingi. Šiuo metu mokausi medituoti, nes supratau, kad svarbu leisti pailsėti ir savo protui, kuriame nuolatos verda įvairios mintys ir atsakomybės. Taip pat su savo geriausiu draugu, vyru, kiekvieną dieną vaikštome mažiausiai penkis kilometrus gryname ore. Žiemos metu grūdinuosi sniege, eketėje. Kol vanduo dar neužšalęs, plaukioju ežere. Tiesiog stengiuosi padėti savo kūnui, stiprinti imuninę sistemą. Kalbant bendrai – mes turime Dievo duotą laiką Žemėje, kurio negalime kontroliuoti, bet gyvenimo kokybė yra mūsų rankose.

Daugeliui esate įkvėpimas. O kas yra Jūsų didžiausi įkvėpėjai?

Mano šeima ir pacientai, jų sėkmės istorijos. Žinoma, svarbu įkvėpimo ieškoti ir pačioje savyje. Nei sėkmė, nei turtai neatneša laimės, jei nejaučiama pilnatvė ir prasmė. Tokiais atvejais būtina ieškoti tos vidinės liepsnos. Aš ją randu savo veikloje ir artimųjų akyse. Savo laimę stengiuosi perduoti ir dirbantiems mano Natūralios medicinos centruose, tam, kad jie prisimintų ir pajustų gydymo bei pagalbos misiją.

O koks yra Jūsų laimės receptas kitiems?

Aš labai myliu gyvenimą, kiekvieną rytą už tai dėkoju. Taip pat stengiuosi, kad ir kiti gyventų kokybiškai bei viskuo mėgautųsi. Niekada nevėlu, nepriklausomai nuo amžiaus, pradėti gyventi geriau – atsikratyti nereikalingų kilogramų, lėtinių ligų, alergijų. Svarbu nedelsti ir neprarasti vilties. Kai pradedi mėgautis kiekviena minute, susimąstai, kad ji gali būti praleista vertingai ir prasmingai. Niekada nenustoju kelti sau asmeninių ir profesinių tikslų – tai mane ir veda į priekį.

Simona SUTKUTĖ