Virškinimas turi įtakos gyvenimo kokybei, sveikatai

Išminčiai sako, kad reikia ne gyventi, kad valgytum, o valgyti, kad gyventum. Šiandien kaip niekada akivaizdu – viena didžiausių šių laikų problemų yra mažas maisto produktų maistingumas, netinkama mityba ir to sukeliamos sveikatos problemos.

Net sveikai maitindamiesi žmonės dažnai negauna visų reikalingų medžiagų, nes ir pačių užsiauginamų produktų maistinė vertė – nebe tokia, kaip anksčiau.

Gydytoja Lolita Rapolienė sako, kad dažnai žmonės neįsisąmonina, kokį milžinišką poveikį virškinimas gali turėti žmogaus gyvenimo kokybei ir sveikatai. Medikė teigia, jog dėl sutrikusio virškinimo kenčia ne tik reikalingų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų pasisavinimas, bet ir nervų sistema. Pavyzdžiui, galima susirgti net depresija – tai lemia dėl virškinimo sunkumų sutrikdyta serotonino („laimės hormono“) gamyba.

Virškinimas – antros smegenys

Vakarų pasaulyje virškinimo problemos vis dar išlieka nutylima tema, kai tuo metu rytiečiai pilvą, o ne akis vadina sielos namais. „Žarnyno ryšys su smegenų veikla – visai ne pokštas. Prisiminkite, stresines situacijas ir jas lydintį žarnų veržimą, pykinimą ar drugelių plazdėjimo jausmą pilve“, – sako L.Rapolienė.

Taip yra todėl, kad virškinamajame trakte, apimančiame ryklę, skrandį ir žarnyną, yra sutelkta apie 100 mln. nervų, kontroliuojančių virškinimą, fermentų atpalaidavimą, maisto slinkimą, kraujo apytaką. Visa tai padeda įsisavinti arba pašalinti maistines medžiagas. 9 metrų ilgio žmogaus virškinimo sistema suskaido maistą, kad kiekviena kūno ląstelė gautų energijos ir statybinių medžiagų organizmo atsinaujinimui. Tuo metu virškinamojo trakto sutrikimai spartina viso kūno senėjimą ir mažina atsparumą ligoms.

L.Rapolienė sako, kad hormonas serotoninas ir virškinimas apskritai dirba išvien – net 90% serotonino gaminama žarnyne, kur jis sukelia žarnyno susitraukimus, skatinančius virškinimą, mažinančius apetitą, veikiančius sotumo jausmą. Trūkstant serotonino neretai susergama dirgliosios žarnos sindromu, gali išsivystyti fibromialgija, pasireiškianti stipriu nuovargio jausmu, sekinančiais raumenų ir sausgyslių skausmais. Taip pat gali sutrikti miego ciklas, kankinti nerimas ar depresija.

Gydytoja primena, kad dar XIX amžiuje Nobelio premijos laureatas Ilya Mechnikovas nustatė ryšį tarp virškinimo ir imuninės sistemos. Anot jo, net 70% organizmo imuninės sistemos „gyvena“ virškinamajame trakte. Tad esant pakankamai virškinimo fermentų ir gerai įsisavinant maisto medžiagas, žmonės būna atsparesni ligoms ir tinkamai apsigina nuo per burną ar plaučius gaunamų toksinų bei ligas sukeliančių bakterijų.

Pirmoji išsami mokslinė smegenų ir vidaus organų sąveikos teorija Williamo James‘o ir Carlo Lange‘o buvo suformuluota jau 1880-aisiais, o Hans-Rudolf Berthoud‘as su kolegomis detaliai aprašė virškinimo ryšį su smegenų veikla, kai per klajoklį nervą žarnynas „praneša“ smegenims apie energijos įsisavinimą, skausmą ir kitas sąlygas, kurios gali turėti įtakos nuotaikai ir gerai bendrai savijautai.

Kenčiantys eis į dangų, bet prieš tai verta dar pagyventi

Geras virškinimas – būtina geros sveikatos sąlyga, nes be jo kūnas nebus pamaitintas ir negalės atsikratyti nenaudingais likučiais. Bent kiek sutrikus virškinimo funkcijoms, galima susirgti ir jausti įvairius simptomus: pilvo srities skausmus, pūtimą, pilnumo ar nevirškinimo jausmą, rėmenį, pykinimą, pastebėti kraujavimą iš išeinamosios angos.

Žmogus taip pat gali vemti, viduriuoti, jam krenta svoris, kamuoja nuovargis ar galvos skausmai, dirglumas, slenka plaukai, mainosi nuotaikos ar sutrinka gebėjimas koncentruoti dėmesį.

Gydytoja L.Rapolienė prisimena vieną jauną pacientę, kuri ilgai nesikreipė dėl sutrikusio virškinimo, savarankiškai laikėsi įvairių dietų, vartojo kasos veiklą gerinančius miltelius ir nuskausminamuosius vaistus. Į medikę ji kreipėsi jau jausdama nuolatinius pilvo skausmus, netekusi daug svorio, dažnai viduriuodama ir patirdama nesibaigiantį nerimą.

Statistika rodo, kad, pvz., 2017 metais virškinimo trakto ligomis sirgo 18,9% suaugusių ir 27,5% vaikų, tačiau realiai sergančiųjų būna žymiai daugiau, tik jie nesikreipia į gydytojus. Medikė pataria nedelsti ir pasitarti su gydytojais, jei ilgiau nei 2 savaites kamuoja tegu ir nedideli sutrikimai arba nepadeda vaistinėje įsigyti nereceptiniai preparatai.

Sveika gyvensena – sveikas virškinimas

Šiais laikais daug informacijos apie sveiką gyvenseną ir mitybą nesunkiai pasiekiama internete, tačiau rekomendacijų laikytis ryžtasi ne kiekvienas. Svarbiausia yra suprasti, kad norint gerai jaustis organizmo virškinimo sistema turėtų veikti kaip laikrodis ir gaminti pakankamai savų virškinimo fermentų. Tuomet kūnas gaus visas reikalingas medžiagas ir saugosis nuo širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, demencijos ar net vėžio. Sveika gyvensena – pigiausias būdas jaustis sveikiems, todėl esant geram virškinimui, gerėja ir bendra savijauta bei psichinė būsena.

Normali virškinimo būklė reiškia, kad maistas, vanduo ir mineralai yra normaliai absorbuojami, žarnos reguliariai juda, nejaučiamas joks skausmas, išmatos yra normalios konsistencijos, o pykinimas, vėmimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas bei pilvo pūtimas – reti svečiai.

Kas lemia virškinimo fermentų trūkumą? Gydytoja L.Rapolienė pakartoja, kad tam įtakos turi netinkama mityba, pakitimai ir uždegimai virškinamajame trakte, nuolatinis stresas ar genetiniai polinkiai.

Svarbus veiksnys yra ir amžius: nuo 20-ųjų gyvenimo metų natūraliai organizmo išskiriamų virškinimo fermentų kiekis mažėja apie 10 proc. sulig kiekvienu nugyventu dešimtmečiu. Virškinimo fermentų trūkumas ne tik apsunkina virškinimą, bet ir gali lemti įvairaus maisto, pavyzdžiui, pieno produktų netoleravimą.

Apie papildomų virškinimo fermentų vartojimą L.Rapolienė pataria pagalvoti, jei kurį laiką jaučiamas sunkumo, nevirškinimo jausmas pavalgius, refliukso atvejais, kai neretai pučia pilvą, raugėjama, kietėjant viduriams ar viduriuojant, pasikeitus išmatoms. Fermentai gali būti naudingi ir nusilpus imuninei sistemai, turint alergijas, sergant skydliaukės ligomis, mainantis nuotaikoms, sutrikus miegui, jaučiant nuolatinį nuovargį, raumenų silpnumą ar sąnarių skausmą.

Augaliniai fermentai – pagalba jau skrandyje

Esminė virškinimo fermentų funkcija – pagreitinti tam tikrų cheminių junginių reakcijas, nuimti stresą (krūvį) nuo virškinimo liaukų. Kitaip tariant, suskaldyti dideles molekules į mažesnes jų formas tam, kad organizmui būtų lengviau jas pasisavinti, ir jis galėtų išgyventi, vystytis.

Virškinimo fermentai – plati sąvoka. Jie būna gyvūninės kilmės, augaliniai ar grybeliniai, jie gali virškinti tik riebalus arba būti plataus veikimo. Jei dar nesergant rimtesnėmis kasos ligomis prireikia fermentų, gydytoja pataria rinktis plataus spektro augalinius fermentus, kurie skaido net tik baltymus, riebalus, angliavandenius, bet ir vaisiuose bei daržovėse esančią ląstelieną, krakmolą, taip pat pieno produktuose esančią laktozę. Itin daug augalinio maisto vartojantiems asmenims (vegetarams, veganams, žaliavalgiams) patariama papildomai vartoti ląstelieną skaidančius fermentus – celiulaze praturtintus fermentų kompleksus. Mat žmogaus kaip visavalgio gyvūno organizmas pats šio fermento apskritai negamina.

Anksčiau virškinimo sutrikimų gydymui dažniausiai buvo naudojami gyvūninės kilmės fermentai, išgaunami iš kiaulių kasų. Tokie fermentai veikia tik žarnyne, yra neatsparūs rūgščiai skrandžio terpei ir aukštesnei temperatūrai.

maistasŠiandien vartotojams yra prieinamų fermentų preparatų, kurie yra augalinės kilmės. Būtent išgauti iš grybų fermentai yra itin gerai toleruojami, plačiai veikia, yra visiškai saugūs, padeda skaidyti daugiau maisto produktų ir mažina refliukso (rėmens) riziką. Svarbus grybelių kilmės fermentų privalumas – jie skaido baltymus, riebalus ir angliavandenius, įskaitant tokias sunkiai virškinamas maisto medžiagas, kaip laktozė, celiuliozė, pektinas. Skirtingai nuo gyvūninės kilmės preparatų, šių fermentų veikimas prasideda jau skrandyje.

Augaliniai (išgauti iš grybų) fermentai – visiškai natūralūs ir tinka nevartojantiems mėsos produktų. Juos vartoti patartina ir tiems, kurie dažnokai vartoja netinkamą (perdirbtą, riebų) maistą, laikosi dietų, nuolat persivalgo ar valgo nepakankamai, skubotai ir pan. Jei prireikia, naudoti fermentus gydytoja drąsina ir vyresnio amžiaus žmones ar tuos, kurie serga kepenų, kasos ar kitomis ligomis.

Šiuolaikiniai fermentų preparatai praturtinami ir natūraliomis augalinėmis medžiagomis, kurios gydo ir stiprina virškinimo sistemą. Pavyzdžiui, paprastosios kiaulpienės ir geltonasis gencijonas gerina virškinimą ir veiksmingai mažina dujų išsiskyrimą žarnyne. Iš šių augalų išgautos vaistinės medžiagos, vartojamos kartu su virškinimo fermentais, sustiprina ir išplečia gydomąjį poveikį. Lietuvoje ir pasaulyje yra daug augalų, kurie gali pagelbėti sprendžiant su virškinimo traktu susijusias problemas, tik reikia atsakingai įvertinti, ką ir su kuo galima naudoti.

Žinoma, primena L.Rapolienė, augaliniai fermentai nėra atsakymas į visus klausimus, todėl jie neskirti vartoti visą gyvenimą. Tai tik priemonė organizmo funkcijų palaikymui, kol atsikratoma netinkamų mitybos įpročių ar kitokių nemalonių sveikatos būklių. Jei matote, kad organizmo virškinimo laikrodis sutriko ilgesniam laikui ar be papildomų priemonių negalite kokybiškai gyventi, būtina rasti laiko ateiti pas savo šeimos gydytoją ir rasti priežastis bei tinkamus sprendimus.

Po kepsnio – fermentai

Tačiau ką daryti tiems, kurie neįsivaizduoja vasaros be kasdienio ar bent kassavaitinio kepsnio ant žarijų?

L.Rapolienė sako, kad pirmiausia patartų nepiktnaudžiauti tokiais gardėsiais, kadangi kepta mėsa – didelis krūvis skrandžiui, neretai pasibaigiantis virškinimo sutrikimais, pilvo pūtimu ar skrandžio sustojimu ir kitais nemaloniais simptomais. Kepsnius geriausia vartoti itin saikingai, pasirinkti neriebią mėsą ir jokiais būdais nepersivalgyti.

„Suprantu, kad sunku visiškai atsisakyti neatsiejamu vasaros malonumu tapusių kepsnių, todėl verta bent jau pasinaudoti Ajurvedos patarimais marinuojant mėsą: naudoti virškinimą gerinančius imbierą, ciberžolę, kmynus, kalendrą, pankolį, kardamoną, vaistinę ožragę, cinamoną, rozmariną, šalaviją, raudonėlį“, – vardija medikė.

Šašlykams ar kepsniams dažniausiai naudojama kiauliena, pasak jos, yra riebi mėsa, kepama ji dažnai smarkiai apkepa ar net apanglėja, todėl verta po ranka turėti fermentų ir augalų derinį, kuris padės virškinimo sistemai susidoroti su tenkančiu krūviu.