„Mano tėtis stiprus“

Vyriškiausi iš vyrų – baikeriai – su savo atžalomis ar tėvais tapo fotomenininkės Monikos Požerskytės modeliais. Nacionalinio vėžio instituto inicijuota akcija siekiama paskatinti vyrus laiku pasitikrinti sveikatą ir palaikyti jau sergančius, padrąsinti sveikstančius, nes kovojant su liga artimųjų, visuomenės supratimas ir palaikymas ne mažiau svarbus nei vaistai ir operacijos.

Pakviesti baikeriai, nes jie atrodo vyriškiausi

Pasaulinio vyrų sveikatos mėnesio proga, kuris kasmet minimas birželį, tėvams skirta fotografijų paroda atidaryta Nacionaliniame vėžio institute. Rudenį ji keliaus po šalies gydymo įstaigas, kuriose gydomi prostatos vėžiu sergantys vyrai.

„Nuvažiavę tam tikrą skaičių kilometrų, automobilį varome į taisyklą, o savęs – ne. Nueikite pasitikrinti ne tam, kad surastumėte ligą, o tam, kad pasidžiaugtumėte, jog esate sveiki. Kodėl atsisakote didžiulio malonumo sužinoti, kad tyrimų rezultatai geri?! O jei blogi – gal pats laikas gydytis?

Vėžys ne sloga – nepraeis. Pasitikrinęs nepraloši – arba džiaugiesi, kad viskas gerai, arba laiku pradedi gydytis“, – įsitikinęs baikeris, saugos įmonės G4S vykdantysis direktorius ir dviejų beveik suaugusių dukrų tėvas Raimondas Bučys. Jis dalyvavo Nacionalinio vėžio instituto inicijuotoje akcijoje „Mano tėtis stiprus“.

Fotomenininkė M. Požerskytė jau ne pirmą kartą dalyvauja socialinėse akcijose. Vienas garsiausių jos projektų – 2017 m. pradėtas darbas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga „100 metų kartu“. Foto projektas „Keturi“ yra pelnęs specialųjį prizą už Lietuvos meno istorijos įprasminimą.

Iniciatoriai pakvietė dalyvauti projekte baikerius, nes jie vyriškiausi. „Šis projektas pakeitė mano požiūrį į baikerius – atvažiavo fotografuotis vyrai, kurie didžiavosi savo šeimomis. Jie noriai dalyvavo projekte, kuris skatina saugoti savo sveikatą, o kartu – savo šeimas“, – sakė „Pix“ studijos fotomenininkė.

S.Jarmalaitė: vyras kartu yra ir stiprus, ir gležnas

Instituto laikinoji direktorė prof. dr. Sonata Jarmalaitė teigė, kad ligoninėse reikia meno, nes jis ligonius įkvepia sveikti, o gydytojus – kuo geriau padėti ligoniams.

„Mes, gydytojai, stengiamės savo ligonius gydyti kuo geriau, tačiau to neužtenka. Susirgusiam vyrui reikia ir moralinio palaikymo, šilumos. Tai gali duoti šeima, – sakė prof. S.Jarmalaitė. – Labai svarbu, kad šeima ir visuomenė suprastų, jog vyras kartu yra ir stiprus, ir gležnas.

Po gydymo, įveiktų komplikacijų, patirto psichologinio streso ligą įveikęs žmogus grįžta į šiuolaikinį intensyvų gyvenimo ritmą. Norėtųsi, kad aplinka būtų tolerantiška ir dėmesinga susirgusiojo poreikiams. Kad jo nevargintų nevisavertiškumo jausmas dėl šlapimo nelaikymo ar kitų sunkaus gydymo padarinių. Turime kurti draugišką aplinką su liga kovojančiam ar ją įveikusiam žmogui, plėtoti savanorystės, labdaringumo pradus visuomenėje.“

Statistika nieko gera nežada

Nepaisant pažangos diagnozuojant ir gydant prostatos vėžį, vyrų išgyvenamumo duomenys negerėja – liga kasmet pasiglemžia 400–500 gyvybių. Ligą nustačius laiku, įprastas gydymo būdas – radikali prostatektomija – operacija, kuri reikšmingai sumažina ligos išplitimo riziką.

Tačiau operacija turi ir neigiamą pusę – nereta komplikacija yra šlapimo nelaikymas. Apie 10 proc. pacientų nustatomas sunkaus laipsnio šlapimo nelaikymas. Jį gydant gali būti implantuojamas dirbtinis šlapimo pūslės sfinkteris ar pošlapliniai raiščiai. Deja, bet šių priemonių valstybė nekompensuoja. Ligonis ir jo šeima turi nuspręsti – rinktis šiuo metu privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamas sauskelnes ir įklotus ar grįžti į visavertį gyvenimo ritmą.

„Moterys turi laikyti vyrą už rankos ne tik kovos – diagnozės nustatymo, gydymo – metu, bet ir sveikstant. Jos turi padėti rasti lėšų priemonėms, kad vyras susigrąžintų visavertį gyvenimą. Todėl liga – didelis išbandymas ne tik ligoniui, bet ir jo šeimai, artimiesiems“, – sakė prof. S.Jarmalaitė.

Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos centro ir Europos urologų asociacijos prostatos vėžio kompetencijos centro vadovas dr. Albertas Ulys džiaugėsi, kad urologų asmeninių iniciatyvų dėka Lietuvos ligoniai gavo dovanų priemonių, palengvinančių sveikimą.

Tęsiant projektą bus išleistas „Mano tėtis stiprus“ 2020 m. kalendorius. Surinktos lėšos bus skirtos pagalbai sveikstantiems vyrams, kad jie į šeimas galėtų grįžti orūs.

Vyriausias dalyvis baikeris Juozas-Skernevicius

Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Išreikškite savo nuomonę ir taip padėkite mums tobulėti!
Patiko
Nepatiko