Aktyvėja uodai, širšės, musės, skruzdės

Lietuvą užplūdęs karštis didina vabzdžių judrumą, agresyvumą, o paspartėjęs jų vystymosi ciklas lemia populiacijos augimą. Pakilusi temperatūra verčia kenkėjus aktyviau ieškoti maisto ir vandens šaltinių, todėl pastaruoju metu kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ stebi skruzdžių, musių, vapsvų ir kitų geliančių vabzdžių suaktyvėjimą.

Geliantys kenkėjai per karščius itin aktyvūs

pieneKarštomis dienomis padaugėja širšių ir vapsvų atakų. Sausi ir karšti orai skatina geliančių vabzdžių populiacijų augimą, todėl susidūrimai su šiais kenkėjais vasaros metu ypač padažnėja. Dėl nusistovėjusių ypač karštų orų, širšių šeimynos šiemet gerokai sparčiau augina savo kolonijas, todėl didelius lizdus ir piktas šeimininkes aplink juos galėsime sutikti jau sulaukę vidurvasario. Anksčiau širšių kolonijos savo maksimalų dydį pasiekdavo artėjant rugsėjui.

Anot kenkėjų kontrolės eksperto Liutauro Grigaliūno, siekiant išvengti skausmingų širšių įgėlimų, saldų maistą lauke reikėtų laikyti sandariai uždengtą, langus dengti tinkleliais, o pastebėjus net ir nedidelį lizdą, nedelsiant kreiptis į kenkėjų kontrolės ekspertus, kurie saugiai jį pašalins.

Poilsiautojus gamtoje taip pat puola sparvos, arba vadinami „bimbalai“, mašalai. Nuo sparvų įkandimų padės apsiginti įvairūs purškiami, tepami repelentai, kurie parduodami būtent šiai paskirčiai. Prakaitą ir drėgmę pajutusios sparvos kanda nedvejodamos, taip sukeldamos niežėjimą ir skausmą. Kadangi sparvos gali platinti infekcines ligas, įkandimo vietas reikėtų nedelsiant dezinfekuoti.

Vienos iš aktyviausių – skruzdėlės

Ieškodamos maisto, skruzdėlės nukeliauja didelius atstumus, o pasiekusios tikslą, „sukviečia“ dar daugiau bendražygių. Sausros metu jos atakuos bet kuriuos namus, kuriuose ras tinkamas sąlygas maitintis ir išgyventi, todėl vasarą skruzdėlių pagausėjimą pastebi ne tik soduose ir poilsiavietėse laisvalaikį leidžiantys gyventojai, bet ir mieste likę.

skruzdėlės

Virtuvė yra viena iš pagrindinių vietų, kurią paprastai „apninka“ skruzdės. Jas vilioja maisto ir gėrimų likučiai, nesutvarkytos atliekos, todėl siekdami atsikratyti šių kenkėjų arba apsaugoti namus nuo jų antplūdžio, pirmiausia turėtume rūpintis švara, ant paviršių nepalikti trupinių, pašalinti naminių gyvūnų maisto likučius.

Nedidelius kiekius skruzdėlių galima lengvai suvaldyti prekybos centruose įsigytais specialiais insekticidais, tačiau esant didesniam užkrėstumui, visada patartina kreiptis į kenkėjų kontrolės specialistus.

„Labai svarbu yra pažinti, kokios skruzdėlės atsikraustė į namus, nes nuo to dažnai priklauso priemonių parinkimas ir kontrolės sėkmė“, – kalba L.Grigaliūnas.

Įkyrios musės atakuoja

Pasaulyje priskaičiuojama virš 120 tūkst. musių rūšių. Vaisinė muselė, naminė musė, mėsinė musė, žalioji lavonmusė – tai tik kelios labiausiai Lietuvoje paplitusios musių rūšys, tačiau ir jų pakanka, kad vasara kai kuriems iš mūsų asocijuotųsi būtent su šiais vabzdžiais.

Iš pirmo žvilgsnio niekuo neypatingas, vasaromis labai įprastas vabzdys, pagarsėjęs įkyriu zvimbimu, pasirodo, gali sukelti sveikatos problemų tiek žmogui, tiek naminiams gyvūnams. Musės gali platinti pavojingų infekcinių ligų sukėlėjus: salmoneliozės ir E. coli, dizinterijos ir kt. „Kad išvengtume tokios rizikos, turėtume pasirūpinti aplinkos tvarka ir švara, saugiai laikyti maisto produktus (ypač gamtoje), langus pridengti specialiais tinkleliais, taip pat rūpintis asmens higiena.

Rekomenduojama naudoti specialias muses priviliojančias ir naikinančias lempas, kurios veikia kur kas saugiau nei parduotuvėje pirktas neaiškios kilmės purškiklis, potencialiai pavojingas ne tik musėms, bet ir žmonėms ar gyvūnams“, – patarimais dalijasi kenkėjų kontrolės ekspertas.

Kenkėjų kontrolės specialistai primena, kad tvyrant vasaros karščiams, svarbu nepamiršti, kad kenkėjai tampa aktyvesni, todėl tik imdamiesi tinkamų prevencijos priemonių galima apsaugoti save ir aplinką nuo jų.

Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Išreikškite savo nuomonę ir taip padėkite mums tobulėti!
Patiko
Nepatiko