Kada jaustukai tinka, o kada ne?

Mylėkite juos ar nekęskite, tačiau jaustukai paplito visur. Naudojami bendraujant SMS žinutėmis ir tapę neatsiejama komunikacijos forma socialiniuose tinkluose, jaustukai jau keičia žodžius verčiant knygas ar net tampa įrodymu teismo salėje.

Tarptautinės jaustukų dienos proga „Telia“ dalijasi netikėtais faktais apie šią naująją „kalbos dalį“.

Jaustukus naudoja net 92% internautų. Toks fenomenalus jų populiarumas yra technologijų plėtros padarinys – intensyvėjantis gyvenimo ritmas skatina pritaikyti naujas ir išradingas priemones bendrauti greitai, aiškiai ir efektyviai.

„Posakį, kad vaizdu galima pasakyti tūkstantį žodžių, jau galima pritaikyti ne tik mene, bet ir kasdieniame bendravime – jaustukai veikia būtent tokiu būdu. Dar daugiau, jaustukai ne tik pagreitina bendravimą skaitmeninėje erdvėje, bet ir padeda perteikti tam tikrą emocinį kontekstą, kurį kartais sudėtinga išreikšti žodžiais, ar pridėti šiek tiek charakterio trumpoms, greitoms ir konkrečioms žinutėms. Šis fenomenas skatina ir kūrybiškumą: yra žmonių, kurie geba susikalbėti naudodami tik jaustukus, o tam reikia nemažai fantazijos“, – sako Elina Dapkevičienė, „Telia“ produktų ir paslaugų plėtros vadovė.

Vis dėl to, kad ir kokie universalūs bei prieinami jaustukai yra, E. Dapkevičienė įspėja, kad juos derėtų naudoti atsakingai. Kai kurie iš pirmo žvilgsnio paprasti ir nekalti paveikslėliai turi net kelias jiems priskirtas reikšmes, ypač paplitusias socialinėje erdvėje. Pavyzdžiui, ožkos (angl. goat) jaustuko „nerašyta“ reikšmė yra „Visų laikų geriausias“ (angl. Greatest Of All Time), aštuonkojis reiškia apkabinimą, persiko jaustukas dėl vizualaus panašumo įgavo užpakalio reikšmę, o baklažanas simbolizuoja vyrišką lytinį organą.

„Nors jaustukai leidžia patogiai ir lengvai komunikuoti paprastas žinutes, svarbesniems ir sudėtingesniems pokalbiams jie gali tapti tikra kliūtimi. Kaip ir su kiekvienu kitu vaizdiniu, jų supratimas ir interpretacija yra subjektyvūs, todėl jaustukų naudojimas turėtų būti gerai apgalvotas ir tinkamas pasirinktai situacijai“, – sako E. Dapkevičienė.

Ji kviečia susipažinti su penkiais įdomiais faktais, kurių galbūt nežinojote, apie jaustukus ir jų naudojimą:

1. Jaustukų kilmės šalis – Japonija. Pirmąjį plačiai naudotą jaustukų rinkinį, kurį sudarė 176 paveikslėliai, 1999 metais sukūrė japonas dizaineris Shigetaka Kurita. Dabar kai kuriose „jaustukų klaviatūrose“ galima rasti per 3000 paveikslėlių;

2. Rašytojo Hermano Melvilio romanas „Mobis Dikas“ 2009-aisiais buvo išverstas į „jaustukų kalbą“ – visa knyga buvo perrašyta naudojant vien jaustukus. Ji vadinasi „Emoji Dick“;

3. Žodis „emoji“ (jaustukas) 2015 metais buvo įtrauktas į Oksfordo žodyną kartu su kitais naujadarais, kurie suprantami tik interneto vartotojų;

4. Amerikoje galima užsisakyti picą tiesiog nusiuntus picos jaustuką „Domino“ picerijai;

5. Jaustukai turi ir juridinę galią: 2017 metais Izraelio teismas būsto nuomotojui priteisė žalą iš žmonių, kurie ketino nuomotis būstą, tačiau persigalvojo. Teisėjas nusprendė, kad nuomininkų naudoti jaustukai, tokie kaip šypsenėlės ar šampanas, leido suprasti jų ketinimus kaip rimtus. Šie jaustukai, kartu su teismo išlaidomis, jiems kainavo 2,2 tūkst. dolerių.

Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Išreikškite savo nuomonę ir taip padėkite mums tobulėti!
Patiko
Nepatiko