Kaip tinkamai padėti skęstančiajam?

Vandens pramogos susijusios ne tik su geru laiko leidimu, bet ir su tam tikrais pavojais. Siekiant išvengti skaudžių nelaimių vandenyje, svarbu ne tik mokėti jame elgtis saugiai, tačiau ir žinoti, kaip tinkamai padėti skęstančiajam.

Plaukimo treneris Kristijonas Pinskus išskiria 5 svarbiausius dalykus, kuriuos reikia atminti, norint suteikti tinkamą pagalbą skęstančiajam.

1. Apie nelaimę pranešti tarnyboms

Išvydus, kad žmogų vandenyje ištiko nelaimė – ypač, jei tai yra artimasis, – neretai pirmoji reakcija būna šokti į vandenį ir gelbėti. Visgi, anot sveikatingumo klubų „Impuls“ plaukimo trenerio K.Pinskaus, jei skęstantįjį pastebėjęs žmogus ant kranto yra ne vienas, prieš skubant gelbėti, reikėtų paprašyti žmonių apie nelaimę informuoti gelbėjimo tarnybas paskambinus pagalbos telefonu 112.

„Neretai nutinka taip, kad ištikus nelaimei vandenyje, dalis žmonių ant kranto puola nelaimėlio gelbėti, kiti tiesiog stebi, kuo situacija pasibaigs, tačiau niekas nepaskambina pagalbos telefonu arba padaro tai gerokai per vėlai. Tais atvejais, kai prie vandens telkinio daugiau žmonių be skęstančiojo ir nelaimės liudininko nėra, prieš imantis gelbėjimo veiksmų taip pat reikėtų pasistengti iškviesti pagalbą. Kitu atveju, net ir ištraukus skęstantįjį iš vandens jis gali laiku neatsidurti medikų globoje, o ir pats gelbėjantysis rizikuoja nesulaukti pagalbos, jeigu jos prireiktų jam pačiam“, – sako K.Pinskus.

2. Įvertinti galimybes gelbėti nuo kranto

K.Pinskaus teigimu, prieš šokant į vandenį gelbėti skęstančiojo, pirmiausiai reikėtų ieškoti būdų padėti jam nuo kranto.

„Jei krante, valtyje ar laive esama kokio nors plūduro, gelbėjimo liemenės, tvirtos virvės, kuriuos būtų galima numesti skęstančiajam, pirmiausiai reikėtų panaudoti šias priemones ir taip padėti į nelaimę patekusiam žmogui išsilaikyti vandens paviršiuje ar ištraukti jį iš vandens. Tokiu būdu nerizikuojama savo paties saugumu, galima laimėti daugiau laiko ir išgelbėti žmogų“, – sako gelbėtojas.

3. Šokti gelbėti į vandenį – tik turint gerą pasirengimą

Anot K.Pinskaus, nors pastebėjus vandenyje skęstantį žmogų gali būti nelengva išlaikyti šaltą protą ir priimti teisingus sprendimus, tačiau vis dėlto reikėtų pasistengti situaciją vertinti adekvačiai, nepulti į paniką ir nepervertinti savo galimybių.

„Ryžtis šokti į ežerą ar jūrą gelbėti skęstančiojo reikėtų tik turint gerą fizinį pasirengimą, mokant puikiai plaukti, nesant apsvaigus nuo alkoholio. Kitu atveju nelaimė gali būti dar didesnė. Tikrai neretai pasitaiko, kuomet ne tik nepavyksta išgelbėti skęstančiojo, tačiau toks pats likimas ištinka ir jo gelbėti puolusį asmenį“, – sako K.Pinskus.

4. Iš vandens traukti atsargiai

Nusprendus šokti į vandenį gelbėti skęstančiojo, gelbėtojo teigimu, nelaimėlį iš vandens reikėtų traukti ne bet kaip, o atsargiai, užtikrinant, kad žmogaus galva būtų virš vandens paviršiaus.

„Skęstančiojo kūno poziciją vandenyje reikėtų stabilizuoti, įsitikinti, kad nėra spaudžiami ar uždengiami jo kvėpavimo takai. Reikėtų stengtis skęstantį asmenį iš vandens traukti ramiai ir užtikrintai, nesiblaškant, kuo mažiau judinant gelbėjamojo kūną, o taip pat tausojant ir savo energiją. Ištraukus asmenį iš vandens taip pat nepanikuojant reikėtų suteikti jam pirmąją pagalbą – jei reikia, atlikti širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą“, – sako treneris.

5. Atkreipti dėmesį į vandens telkinio specifiką

K.Pinskus pažymi, kad gelbėjimo sąlygos skirtinguose vandens telkiniuose yra nevienodos, todėl reikėtų atsižvelgti ir į tai.

„Pavyzdžiui, baseine vanduo paprastai yra skaidrus, suteikiantis gerą matomumą ir judėjimo laisvę, o ežere ar tvenkinyje situaciją gali apsunkinti įvairios žolės, dugne esantys akmenys ar kiti objektai. Jūroje, be abejo, sunkumų kelia bangos, povandeninės srovės ir duobės, dėl kurių skęstančiojo gelbėjimas yra daug pavojingesnis. Dėl to prieš šokant gelbėti skęstančiojo reiktų įvertinti ir šias aplinkybes“, – sako K.Pinskus.

Mokymų metu, kuriuos veda ir K.Pinskus, visi norintys gali įgyti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, leidžiančių saugiau jaustis vandenyje patiems bei padėti į nelaimę pakliuvusiems aplinkiniams. Mokymus sudaro teorinė dalis, nelaimingų atsitikimų vandenyje situacijų imitavimas, mokoma įveikti kliūtis, pasitaikančias realiomis sąlygomis.

Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Išreikškite savo nuomonę ir taip padėkite mums tobulėti!
Patiko
Nepatiko