Kas yra senėjimas ir kaip atitolinti senatvę?

Senėjimas – natūralus procesas, būdingas daugeliui organizmų gamtoje. Nors tai yra įprastas procesas, jis apipintas abejonėmis ir paslaptimis, kurias bando suprasti daugybė mokslininkų. Supratus tai, kas vyksta, kai senstame, atsivertų platus kelias atradimams, kurie galėtų radikaliai pakeisti visos žmonijos raidą gydant sunkius susirgimus, tokius kaip Parkinsono, Alzheimerio ligos. Be to, galbūt tai padėtų išsiaiškinti, ką daryti, kad bendroji žmonių gyvenimo trukmė pailgėtų. Pabandykime suprasti, ką žinome apie senėjimą dabar ir kas dar laukia ateityje.

Kada ląstelė pasensta?

Norėdami suprasti visame organizme vykstančius procesus, turime pradėti nuo pačios mažiausios jo dalies – ląstelės. Senėjimo procesui labai svarbi viena savybė, dėl kurios jos nustoja daugintis. Daugelio gyvūnų ir žmonių organizmai auga bei vystosi mitozės būdu – jos metu susidaro dvigubai daugiau visų ląstelės dalių ir taip iš vienos ląstelės susiformuoja dvi. 1960-aisiais metais buvo atrasta, jog žmogaus ląstelė vidutiniškai pasidalina apie 50 kartų iki tol, kol pasensta. Šis reiškinys vadinamas senescencija arba tiesiog ląstelės senėjimu. Didžiausias pasidalinimų skaičius kiekvienai žmogaus ląstelei yra savitas, priklauso nuo amžiaus bei pavadintas Heifliko (Hayflick) limitu, atradimą padariusio mokslininko garbei. Visgi dar nėra tiksliai žinoma, kodėl ląstelės nustoja dalintis, tačiau manoma, kad taip organizmas apsisaugo nuo vėžio. Ląstelių, kurios dalinasi daugiau nei įprastai, DNR mutuoja ir tuomet susiformuoja vėžys.

Yra žinoma, kad kiekvieno žmogaus chromosomos yra svarbios biologiniam amžiui. Jas galima pavadinti mūsų kodu. Chromosomos yra kiekviename mūsų ląstelės branduolyje ir juose esantys genai koduoja visus mūsų požymius – nuo jų priklauso, kokia bus lytis, kokią turėsime plaukų, akių ir odos spalvą. Kai ląstelės dalinasi jau minėtu mitozės būdu, chromosomos padvigubėja, todėl joms pasidalinus gaunamos dvi visiškai identiškos ląstelės. Kiekvienas toks dvigubėjimas trumpintų ir žalotų chromosomas, jeigu ant savo galų jos neturėtų specialių struktūrų – telomerų. Telomeros dvigubėjimo metu sumažėja tam, kad chromosomos nepakistų. Kuo daugiau ląstelės dalinasi, tuo labiau trumpėja šie galai. Ateityje telomerų savybės organizme gali padėti nuspėti žmogaus amžių – kol kas tai sėkmingai padaryta su amadinos paukščiais ir pelėmis. Atlikti eksperimentai su medžiagomis, skatinančiomis telomerų atkūrimą, kurių metu buvo stabdomas žmogaus kultūrinių ląstelių senėjimas ir pasiektas ląstelių nemirtingumas, teikia viltį, kad ateityje bus galima prailginti ir žmogaus gyvenimo trukmę.

Kaip sensta visas organizmas?

Mokslininkai yra iškėlę daugybę teorijų, kodėl žmogaus organizmas pasensta, tačiau nei viena teorija viso proceso nepaaiškina iki galo. Visas versijas galima sudėlioti į dvi dideles grupes – programuoto senėjimo bei pažaidos arba klaidos. Pirmoji grupė teorijų siūlo, jog senėjimas yra vaikystės augimo ir vystymosi tęsinys, todėl priklauso nuo laiko. Toks amžiaus reguliavimas vyktų dėl genų, kurie atsakingi už organizmo išgyvenimą ir organų bei audinių būklę. Viena teorija, pavadinta programuotu ilgaamžiškumu, teigia, jog mūsų amžius yra užkoduotas tam tikruose genuose, kurių aktyvumas senstant kinta ir dėl to pasireiškia neigiami kūno pakitimai. Mokslininkai taip pat mano, jog mūsų organizme esanti endokrininė sistema, kuri reguliuoja biologiškai aktyvias medžiagas – hormonus, veikia kaip laikrodis ir reguliuoja senėjimo greitį. Bandoma įrodyti, jog imuninė sistema bėgant metams yra linkusi senti, silpnėti, todėl mažėja atsparumas infekcinėms ligoms, o tai lemia ankstesnę mirtį.

Pažaidos ar klaidos grupei priklauso susidėvėjimo teorija. Ji teigia, kad žmogaus organai ir audiniai susidėvi panašiai taip, kaip automobilio dalys. Dėl dažno naudojimo atskiros dalys susidėvi ir neatlieka savo funkcijos – taip vyksta ir organizme. Dar viena teorija mano, jog žmogaus gyvenamąjį amžių lemia laisvieji radikalai. Šios medžiagos pavojingos tuo, kad turi vieną ar kelis nesuporuotus elektronus, kurie ieško su kuo susijungti. Dėl šios priežasties laisvieji radikalai yra itin aktyvūs ir neprognozuojami, todėl gali pažeisti įvairias kūno ar ląstelių vietas.

O kas, jeigu nesentume?

Jau minėtas procesas senescencija arba ląstelės senėjimas yra atsakingas už daugelio gyvūnų senėjimo požymius – raumenų silpnėjimą, mažėjantį mobilumą, jutimo organų aštrumą bei su amžiumi susijusių ligų atsiradimą. Tačiau žemėje yra gyvūnų, kurie šių požymių nerodo ir turi nežymiąją senescenciją. Šiai ilgaamžių grupei priklauso vėžiai, moliuskai, vėžliai, krokodilai ir aligatoriai. Tokie gyvūnai yra biologiškai nemirtingi ir miršta tik dėl ligų, nelaimingų atsitikimų arba plėšrūnų. Dėl šios priežasties iki 2006 metų buvo galima pamatyti 255-erių metų vėžlį Kalkutos zoologijos sode.

Plačiau panagrinėkime krokodilus. Skirtumo tarp šių 7 ir 70 metų gyvūnų ištvermės bei kitų kūno parametrų nėra, nes senėjimas jiems nedaro visiškai jokios įtakos. Bet tai, kad jie nesensta natūraliai, nereiškia, kad gali gyventi amžinai. Krokodilai per visą gyvenimą nuolatos auga, todėl tam, kad jie išgyventų, reikia vis daugiau maisto. Būtent todėl nesame gamtoje sutikę 1000 metų ir 15 metrų ilgio krokodilo, nes jie tiesiog miršta iš bado. Visgi, 1957-aisiais metais vienas australas medžiotojas nušovė net 8,1 metrų ilgio krokodilą senjorą. Šie gyvūnai, kurie nerodo senėjimo požymių, labai domina mokslininkus – bandoma atrasti, kaip nežymiąją senescenciją pritaikyti žmonėms.

Kaip prailginti amžių?

Pasenusios ląstelės nemiršta natūraliu būdu, kuris yra įprastas, kai kūnas atnaujina savo ląstelės – jos lieka ir netgi skatina kitas ląsteles senti greičiau. Mokslininkai išrado vaistus, kurie skatina šių pasenusių bei žūti atsisakančių ląstelių keitimą naujomis. Šie preparatai vadinami senolitikais, kurių tyrimai su gyvūnais parodė, jog pasenusių ląstelių kiekio mažinimas sulėtino su amžiumi susijusį organizmo funkcijų silpnėjimą bei kraujagyslių ligų, tokių kaip kraujagyslių senėjimas ar lėtinis cholesterolio padidėjimas kraujyje, atsiradimą. Visgi, bandymai su žmonėmis pradėti dar visai neseniai, todėl vaisto nuo senėjimo dar teks palaukti.

Na, o kol vaistai, skirti sugrąžinti jaunystę, dar neišrasti, mokslininkai turi kelis tyrimais patvirtintus patarimus, kurie padės sulaukti ilgo amžiaus:

  • Organizmo sveikatai pagerinti yra ypač svarbi tinkama mityba, kurią sudaro daugybė daržovių ir vaisių, žuvys bei riešutai. Taip pat rekomenduojama su maistu vartoti aštrių čili pipirų, kuriuose esantis kapsicinas mažina kraujospūdį – dėl to mažėja insulto, širdies ligų bei demencijos tikimybė.
  • Puiki fizinė veikla gali būti pasivaikščiojimas lauke – ne vien tik dėl mankštos, tačiau ir dėl vitamino D gamybos, kuris padeda mažinti depresijos simptomus ir pailgina gyvenimą net 33 procentais. Saulėtą dieną lauke užtenka pabūti vos nuo 15 iki 30 minučių tam, kad pasigamintų reikiamas vitamino D kiekis.
  • Ir galiausiai, net pozityvus mąstymas bei tinkamas elgesys padeda mums gyventi ilgiau. Ištyrus 9000 žmonių, kuriems buvo virš 60 metų, gauta, jog tie, kurie gyvenime jautė svarbų tikslą, turėjo 30 procentų mažesnę tikimybę mirti per ateinančius 8 metus. Taip pat žmonės, kurie turi reikšmingas draugystes bei yra paslaugūs ir palaikantys, gyveno ilgesnį gyvenimą nei kiti.

Taigi, senėjimas yra įdomus, paslaptingas procesas ir tikrai nereikėtų jo baimintis. Smalsi žmogaus akis visuomet kryps į tai, kas neištirta bei nepažinta, todėl mokslininkai ir toliau tirs bei stengsis pasiekti svarbių atradimų, susijusių su senėjimu. Na o dabar reikia džiaugtis galimybe gyventi ir tuo, ką turime (ištirta, jog ir tai padeda pailginti amžių!).

Jonas ŠOLIŪNAS

Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Išreikškite savo nuomonę ir taip padėkite mums tobulėti!
Patiko
Nepatiko