Sistema atsilieka nuo realybės

senelis

Lietuvos darbo rinkai iki 2022 metų prireiks apie 105 tūkst. naujų samdomų darbuotojų, iš kurių tik vos kelių procentų – dėl ekonomikos plėtros. 95 proc. šios paklausos sudarys pakeitimo paklausa dėl darbuotojų išėjimo į senatvės pensiją, emigracijos, mirties ir kitų priežasčių.

Tokią prognozę pateikusio Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atstovas pastebi, kad visuomenei senstant struktūrinių pokyčių darbo rinkoje stygius ir nesustyguota švietimo sistema gali prisidėti prie specialistų trūkumo problemos gilėjimo.

Sistema atsilieka nuo realybės

Atlikta analizė atskleidžia ne darbuotojų trūkumą, bet kur kas kompleksiškesnį poreikį, susidedanti iš dviejų dedamųjų: pakeičiamumo ir ekonominių sektorių plėtros.

Statistika rodo, 55–60 m. amžiaus gyventojų grupė yra gausiausia, ši grupė dar vadinama kūdikių bumo karta (angl. baby boomers). Jiems pasitraukus į pensiją, pajusime didelį neigiamą poveikį visai darbo rinkai. Juos potencialiai turinčioje pakeisti kartoje (dabartinių dešimtmečių–penkiolikmečių) matome apie 40 proc. mažiau asmenų. O jei dar atsižvelgsime į tai, kad dalis neliks Lietuvoje, galime susidurti su situacija, kai du į pensiją išėjusius baby-boomerius turės pakeisti vienas milenniumas, vadinamosios tūkstantmečio kartos atstovas.

„Šis atotrūkis išryškės po 5–7 metų, kai į darbo rinką ateis dabartiniai penkiolikmečiai, kurių yra apie 26 tūkst., o į pensiją išeis dabartiniai 58 metų asmenys, kurių yra per 45 tūkst. Vadinasi, kasmet tikėtinas apie 15–20 tūkst. darbuotojų trūkumas. Tikėtina, kad didžiausias trūkumas bus jaučiamas aukštos kvalifikacijos darbo pozicijose. Nors dalis darbuotojų per keletą metų į darbo rinką galės įsilieti tiesiai iš švietimo institucijų, tačiau didelė dalis aukštųjų mokyklų absolventų dėl nepakankamos studijų kokybės, darbo rinkos neatitinkančio pasiskirstymo studijų programose bei kitų problemų, galės užimti tik žemos kvalifikacijos darbo vietas“, – sako MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.

Analitiko nuomone, darbuotojų trūkumo problema galėtų būti sprendžiama investuojant į profesinį orientavimą ir ugdymą karjerai bei valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose skirstant, prieš tai atsižvelgus į ūkio raidos prognozes ir tendencijas.

Demografiniai iššūkiai išlieka

MOSTA konstatuoja, kad spartus Lietuvos ekonomikos augimas ir pagrindinių ekonominių rodiklių atstatymas į prieškrizinį lygį kol kas nepadėjo iki galo suvaldyti prastėjančios demografinės situacijos. Per praėjusį dešimtmetį Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo maždaug 400 tūkst., o vidutinis gyventojų amžius padidėjo 4 metais.

2018 metais dirbantys pensinio amžiaus gyventojai sudarė 6 proc. šalies samdomų darbuotojų. Nors daugiausiai jų dirbo kiemsargiais, namų valytojais ir pagalbininkais, tačiau gana didelė dalis dirbusiųjų buvo gydytojai specialistai bei bendrosios praktikos gydytojai.

Pastebima, kad pensinį amžių pasiekusių darbuotojų situacija toli gražu nėra vienoda.

„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pensinio amžiaus darbuotojų grupė nėra homogeniška, skirtingose vyresnių asmenų amžiaus grupėse populiariausios profesijos skiriasi. Sulig vyresniu amžiumi aukštos kvalifikacijos darbuotojų dalis buvo didesnė, o žemos kvalifikacijos darbuose dirbančių vyresnio amžiaus darbuotojų dalis – traukėsi“, – sako G.Jakštas.

Pasak jo, viena darbo vyresniame amžiuje priežasčių yra ta, kad gyventojų sveikas darbingas amžius ilgėja ir dirbdami senjorai jaučiasi geriau save realizuojantys. Be to, vis didesnė dalis gyventojų dirba aukštos kvalifikacijos darbuose, kuriuose dirbama ir sulaukus solidaus amžiaus.

„Viena iš tęsiamo darbo priežasčių yra nepakankamos pensijos, neleidžiančios išlaikyti įprasto pragyvenimo lygio. Tarkime, Nyderlanduose, Turkijoje ir Kroatijoje gyventojai gauna aukštesnes pajamas, nei buvo jų atlyginimas, tačiau Lietuvoje išėjus į pensiją pajamos sumažėja maždaug trečdaliu, tad natūralu, kad esant pakankamai gerai sveikatai, turint galimybę dirbti mėgstamą darbą, siekiama bent dalinai išlikti darbo rinkoje“, – konstatuoja jis.

Uždirba mažiau

Tyrimo duomenys nesuteikia galimybių vienareikšmiškai įvertinti, ar pensinio amžiaus samdomi darbuotojai yra diskriminuojami darbdavių, tačiau akivaizdu, kad dirbančių pensininkų draudžiamos pajamos yra žemesnės, palyginti su vidutinėmis visų samdomų darbuotojų pajamomis. 2018 metais pensinio amžiaus žmonės uždirbo vidutiniškai 708 eurus, kai vidutinės visų šalies samdomų darbuotojų draudžiamosios pajamos siekė 936 eurus.

„Tačiau priežastys mažesnėms draudžiamoms pajamos atsirasti gali būti įvairios ir nebūtinai susijusios su vyresnio amžiaus darbuotojų diskriminacija. Tikėtina, kad pensinio amžiaus darbuotojai dažniau dirbo ne visu etatu. Duomenys apie etato dydį tyrimo metu nebuvo prieinami“, – atkreipia dėmesį MOSTA ekspertas.

Prognozę 2018–2022 metams pateikusios MOSTA atstovas pabrėžia, kad naujų samdomų darbuotojų poreikio prognozės sudarytos vidutiniam laikotarpiui ir per jį net nebūtų spėta paruošti reikalingų darbuotojų.

G.Jakšto vertinimu, dėl to turėtų būti skatinamas gyventojų tęstinis mokymasis, kuris leistų lengviau prisitaikyti kintančioje rinkoje, taip pat turėtų būti skiriamas dėmesys tikslingam bedarbių perkvalifikavimui, emigrantų susigrąžinimui ir užsieniečių pritraukimui.

Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Išreikškite savo nuomonę ir taip padėkite mums tobulėti!
Patiko
Nepatiko