Ar pasiduoti darbdavio spaudimui?

Klasikinis atleidimo scenarijus: darbuotojas iškviečiamas ant kilimėlio ir verčiamas pasirašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru. Kaip elgtis tokioje situacijoje ir ką praranda darbuotojas, pasidavęs darbdavio spaudimui, atsako Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinikos konsultantė Dinara Labukaitė.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, apie 70 proc. darbo sutarčių nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, t. y. darbuotojui pateikus prašymą išeiti iš darbo savo noru. Vien 2018-aisiais darbo ginčų komisijos išnagrinėjo 135 darbuotojų pareiškimus dėl neteisėto atleidimo šiuo pagrindu. Nemokamą teisinę pagalbą teikiančios VU Teisės klinikos konsultantų pastebėjimu, darbuotojų sprendimą nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva retai lemia jų tikroji valia.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnis numato, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį ir terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, savo iniciatyva be svarbių priežasčių rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Darbdaviui sutikus, darbo sutartį galima nutraukti ir nepraėjus numatytam įspėjimo terminui.

Darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos. Vėliau toks pareiškimas gali būti atšauktas tik sutinkant darbdaviui.

Jeigu sutartyje buvo nustatytas išbandymo laikotarpis, darbuotojas gali pasinaudoti galimybe nutraukti darbo sutartį per bandomąjį laikotarpį, įspėjęs darbdavį per tris darbo dienas. Darbuotojui suteikiama teisė atšaukti tokį įspėjimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo pateikimo.

Pažymėtina, kad nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, nėra mokama nei išeitinė išmoka, nei ilgalaikio darbo išmoka. Be to, kai kuriais atvejais darbuotojui gali tekti atlyginti darbdavio patirtas išlaidas dėl darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo. Taigi, socialinių garantijų atžvilgiu toks darbo sutarties nutraukimo būdas yra visiškai nenaudingas darbuotojui. Kartu tai – paaiškinimas, kodėl darbdavys, darydamas neleistiną poveikį, gali versti darbuotoją išeiti „savo noru“.

Darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį turi būti susiformavusi laisvai, nepatiriant darbdavio įtakos ar spaudimo. Susiklosčius priešingai situacijai, VU Teisės klinika rekomenduoja nedelsiant kreiptis į darbo ginčų komisiją. Prašymas ir rašytiniai įrodymai pateikiami darbo ginčų komisijai, veikiančiai prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė.

Faktą, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti pats darbuotojas. Todėl pirmiausia, patyrus darbdavio spaudimą, patartina bendrauti su darbdaviu elektroniniu paštu ar tekstinėmis žinutėmis, kad būtų lengviau įrodyti neteisėtus veiksmus.

Antra, darbuotojas gali kreiptis į kartu dirbančius kolegas, kurie galėtų paliudyti, jog iš darbdavio pusės buvo daromas spaudimas išeiti iš darbo. Jei kolegos atsisako liudyti, galima bandyti surasti buvusius darbuotojus, kurie galbūt susidūrė su ta pačia problema.

Trečia, darbuotojas gali pateikti darbo ginčų komisijai ar teismui slapta darytą garso įrašą. Tačiau negalima piktnaudžiauti savo teisėmis, elgtis nesąžiningai, norint dirbtinai užfiksuoti psichologinį smurtą ir/ar viešinti įrašą su įrodinėjimu nesusijusiais tikslais.

Ginčai darbo ginčų komisijose sprendžiami nemokamai ir efektyviai, todėl darbuotojai gali drąsiau ginti savo galimai pažeistas teises. Pageidaujančius gyventojus į darbo ginčų komisijų posėdžius lydi VU Teisės klinikos konsultantai.

Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Išreikškite savo nuomonę ir taip padėkite mums tobulėti!
Patiko
Nepatiko