Kelionės anksčiau ir dabar

Kažkada keliauti po pasaulį buvo prabanga, o šiandien lėktuvo bilietas gali nesiekti ir 20 eurų. Pasikeitė ir keliavimo sąlygos bei įpročiai – dabar nemokamas užkandis skrydžio metu yra labiau retenybė, o pasikeitusios bagažo taisyklės jau išmokė visus taupiai rinktis garderobą. Ar žinote, kad kas antras keleivis iš Lietuvos perka bilietą tik į vieną pusę?

Ispanija

Nuotrauka iš 60+ archyvo.

Suskaičiavusi 2017-2019 metais užsakytų skrydžių duomenis, „Skrendu.lt“ pateikė vidutinio keleivio iš Lietuvos portretą su dažniausiai pasirenkamomis paslaugomis ir pageidavimais. Bendrovės atstovų teigimu, šiandien vyraujantys skrydžių ir bilietų pirkimo įpročiai gerokai pasikeitė nuo laikų, buvusių prieš 15 metų, kai bendrovė tik pradėjo savo veiklą.

Keleiviai pažįsta galimybes ir teises

„Penkiolika metų yra pusė laikotarpio nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Per šį laikotarpį gyventojų laisvę keliauti išplėtė ne tik naujos galimybės, bet ir keliautojų įgyta patirtis bei išprusimas. Šiandien keleiviai yra daug labiau edukuoti, turi galimybę rinktis lėktuvo bilietų tiekėjus, skrydžio bendroves, žino keleivių teises. Per šį laikotarpį iš esmės keitėsi ir lėktuvo bilietų kainodara, įmonės pradėjo konkuruoti ne tik aptarnavimo mokesčio dydžiu, bet ir technologiniais sprendimais – paieškos įrankiais, avialinijų integracija. Naujos skrydžių bendrovės ir pigūs bilietai iš esmės pakeitė požiūrį į skrydžio komfortą ir kelionės planavimą“, – teigia lygiai prieš 15 metų rugsėjį sukurtą prekės ženklą „Skrendu.lt“ valdančios įmonės „Baltic Tours Group“ generalinis direktorius Sigitas Fabijonavičius.

Pasak S. Fabijonavičiaus, keleiviai per kelerius metus prisitaikė prie naujų sąlygų ir dabar jau ramiai reaguoja į papildomai apmokestinamą bagažą, vietų pasirinkimą, mokamą maitinimą skrydžio metu, keliavimą pėsčiomis nuo įsodinimo vartų iki orlaivio. Bendrovei taip pat tenka konsultuoti klientus, kaip elgtis esant skrydžio vėlavimui ar atšaukimui. Bendradarbiaudami su „Skycop“ vien per pirmąjį šių metų pusmetį bendrovė padėjo keleiviams išsiųsti 260 kompensacijų prašymų.

Ispanija

Nuotrauka iš 60+ archyvo.

Domina ne tik geros kainos, bet ir komfortas

Lėktuvų bilietų kainodara yra sudėtingiausia visame turizmo paslaugų sektoriuje. Pirmoji kainą sudaranti dalis yra taip vadinamas bazinis tarifas, apibūdinantis bilieto rezervavimo klasę. Čia galioja paprasta taisyklė – kuo bilietas pigesnis, tuo griežtesni apribojimai jam taikomi. Toliau prisideda oro uostų, kuro mokesčiai, kelionių agentūros ar pardavimo sistemos aptarnavimo mokesčiai.

Galutinė lėktuvo bilieto kaina priklauso ir nuo papildomų paslaugų, kurias lietuviai renkasi vis dažniau. Pati populiariausia papildoma paslauga šiuo metu vis dar yra registruotas bagažas. Jį savo skrydžiams užsako net 15 proc. keleivių. Skrendant su pigesnėmis skrydžio bendrovėmis vis dažniau užsakoma ir papildoma prioritetinio įlaipinimo paslauga.

Bendrovės duomenimis, per paskutinius tris mėnesius net 14 proc. pigių skrydžių keleivių pirko bent vieną prioritetinį įlaipinimą. Apie 10 proc. bendrovės keleivių, apsidrausdami nuo netikėtų planų pasikeitimų, rinkosi pinigų grąžinimo garantiją ir apie 3 proc. pageidavo palikti savo automobilį oro uosto parkavimo aikštelėje.

Kiek lietuviai moka už bilietus?

Populiariausios kelionių kryptys keičiasi priklausomai nuo sezoniškumo. Natūralu, kad pavasarį ir vasarą daugiau kelionių į šiltus ir poilsiui skirtus miestus, tokius kaip Barselona, Milanas ar Paryžius. Vis dėlto populiariausios visus metus išlieka būtent tos šalys, kur gyvena daugiausia iš Lietuvos išvykusių emigrantų – pirmauja Londono ir Oslo kryptys. Tiesa, tai nebūtinai yra patys pigiausi skrydžiai.

Pigiausiame lėktuvo bilietų kainų rėžyje atsiduria Lvovas, Berlynas, Londonas, Brėmenas – į šiuos miestus dažniausiai perkami iki 40 eurų kainuojantys lėktuvo bilietai. Skrydžiai į Londoną, Oslą, Stokholmą, Kopenhagą, Paryžių, Milaną ir Dubliną išsirikiuoja tarp dažniausiai perkamų bilietų, esančių kainų intervale nuo 40 iki 80 eurų. Brangesnės kryptys yra Barselona, Alikantė, Tenerifė, Amsterdamas. Šioms kelionėms bilietai dažniausiai perkami už kainą, siekiančią nuo 80 iki 120 eurų ir daugiau.

Tuo tarpu kainos į tolimiausias kryptis, kur skrendama su persėdimu, varijuoja nuo 400 iki 700 Eur. Tai – Azijos ir JAV miestai: Bankokas, Niujorkas, Singapūras, Tokijas, Šanchajus.

Bilietus perka laisvalaikiu

Amerikiečių bilietų sistema „CheapAir.com“ išanalizavo virš 900 mln. lėktuvo bilietų tarifų ir pateikė lėktuvo bilietų pirkimui naudingiausius laikotarpius pagal sezoniškumą. Keliaujant žiemą, pigiausi bilietai 2018 metais buvo perkant juos likus 62 dienoms iki skrydžio, pavasarį – 90 dienų, vasarą – 47 dienoms, rudenį – likus 69 dienoms iki skrydžio. Tiesa, kaip pastebi S. Fabijonavičius, lietuviai yra dažniau linkę surasti bilietą „čia ir dabar“, ir tik vienetai entuziastų bei patyrusių keliautojų medžioja pigiausius bilietus ilgesnį laiką, nes tuo reikia užsiimti ir skirti nemažai dėmesio.

Įdomu, jog išvykas ar atostogas Lietuvos keleiviai dažniausiai planuoja savaitgaliais ar net švenčių dienomis. Daugiausia užsakymų ar skrydžių rezervacijų sulaukiama poilsio dienomis arba artėjant savaitgaliui, ypač mėnesio pradžioje.

„Darbdaviai veltui baiminasi, kad darbuotojai darbo metu blaško dėmesį pašalinei veiklai ir galbūt užsakinėja lėktuvo bilietus atostogoms. Bendrovės duomenimis, daugiausia skrydžių užsakymų internetu atliekama vakare, po vakarienės, nuo 19 iki 20 val. Šis paros metas sudaro apie 8 proc. visų pirkimų. Skrydžiai perkami taip pat ir pietų metu (apie 7 proc.). Ryte nuperkama apie 6 proc. bilietų“, – teigia S. Fabijonavičius.

Kas antras keleivis skrenda tik į vieną pusę

Įdomi statistika – naktį arba po pietų daugiau nuperkama bilietų tik į vieną pusę – tai sudaro iki 57% šiuo paros metu atliekamų užsakymų. Tuo tarpu dienos metu daugiau perkama bilietų su grįžimu atgal – iki 52 proc.. Bendra bilietų į vieną ir į abi puses proporcija pasidalina apylygiai per pusę. Tai reiškia, kad kas antras keleivis skrisdamas dar nežino, kada grįš atgal. Į vieną pusę perka 52%, o į abi – likę 48 proc. Pasak bendrovės analitikų, tai labiausiai priklauso nuo kelionės krypties, nes daugiau bilietų į vieną pusę parduodama emigrantų pasirinktomis kryptimis.

Vidutinė kelionės trukmė – ilgiau nei savaitė

Pasak poilsiautojus konsultuojančios psichologės Rasos Kazlauskaitės, pagal naujausias rekomendacijas, aštuonios dienos yra mažiausia atostogų trukmė, kurios reikia norint pamiršti apie darbo rūpesčius, stresą ir visiškai atsipalaiduoti. Todėl geriau išdalinti savo turimas atostogas tolygiai metų eigoje, negu išnaudoti visas atostogas iškart.

Bendrovės duomenimis, skrydžių užsakymų vidutinė trukmė tarp kelionės pirmyn ir atgal būtent ir yra 8 dienos. Paprastai į miestus, kur daugiau keliaujama darbo reikalais, vidutinė kelionės trukmė yra trumpesnė, o į poilsines keliones išsiruošiantys keleiviai neskuba grįžti. Tuo tarpu Milanas, Paryžius ir Barselona yra labiausiai pamėgti trumpoms, iki savaitės trunkančioms atostogoms ir savaitgalio išvykoms, į šias kryptis neretai galima pasinaudoti skrydžio bendrovių kainų akcijomis.

„Skrydžių bendrovių akcijų politika sujudina rinką, populiarina kryptis ir suteikia jauniems ar lankstų darbo grafiką turintiems keleiviams galimybę už ženkliai mažesnę kainą skristi ir pažinti pasaulį. Nuolat analizuojame pardavimo procesą ir siekiame, kad jis būtų kuo paprastesnis. Vartotojas neturėtų mąstyti apie daugybę išimčių ir taisyklių, todėl apie tai turime pagalvoti mes. Kiekvienas pirkimas susideda iš daugybės skirtingų ir dažnai neautomatizuotų procesų, todėl paversti tai viena lengva pirkimo patirtimi yra tikras iššūkis, kurį įveikdami kasdien tobulėjame“, – teigė S.Fabijonavičius.

Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Išreikškite savo nuomonę ir taip padėkite mums tobulėti!
Patiko
Nepatiko