Naujas karinis miestelis – Pajūris: ką pamatyti?

Pajūrio miestelis

Pajūrio vardas skamba dažno lietuvio mintyse, ypač atostogaujančių, mat galvojama apie poilsį Baltijos jūros pakrantėje. Tačiau Lietuvoje yra ir kitas Pajūris. Tai – miestelis Vakarų Lietuvoje, Šilalės rajone, kuris, paradoksalu, yra įsikūręs prie upės Jūros. Taigi iš sostinės pakeliui į pajūrį, galima stabtelėti Pajūryje, kuris nuo šiol žinomas ir kaip naujas karinis miestelis. Liepos 1 dieną čia atidarytas naujas batalionas – pirmoji karinė bazė šalyje po 1991 m. Tai svarbus istorinis įvykis ne tik Šilalės kraštui, Žemaitijai, bet ir visai Lietuvai. Ką jame gali pamatyti ne tik kariai, bet ir turistai?

Pajūris – lengvai pasiekiamas

Jūros upė ties Pajūrio miesteliu. Rimos Norvilienės nuotr.

Pajūrio miestelis nuo Šilalės miesto yra nutolęs 10 km. Tuo tarpu Šilalės miestas yra vos 9 km nuo pagrindinės šalies automagistralės Vilnius-Klaipėda, maždaug 30 km nuo Kryžkalnio. Rajoninis kelias į Pajūrį – geras, asfaltuotas, pakeliui – miškai, žaluma, kelios gyvenvietės ir Rubinavo piliakalnis – šilališkių pamėgta poilsio vieta. Tad kelionė į Pajūrį tikrai neprailgsta. Vos tik įvažiavus į miestelį, iš karto patenki į pagrindinę Dariaus ir Girėno gatvę, kuriai šis pavadinimas duotas neatsitiktinai. Šilalės kraštas didžiuojasi užauginęs lakūną, pirmąjį lietuvį, perskridusį Atlantą, Stasį Girėną. Važiuojant šia gatve pasitinka tvarkingi gyvenamieji namai, netrukus prieš akis išnyra ir nuo nulio pastatytas karinis miestelis.

Pajūrio miestelis

Pajūrio miestelis iš paukščio skrydžio. Jurgitos Bergelienės nuotr.

Miestelis pritaikytas ne tik lankyti, bet ir gyventi

Prie Šilalės–Šilutės kelio esantį Pajūrį tikrai nepavadinsi nuošalia vietove. Priešingai, miestelis ne tik turi gilią istoriją, daug lankytinų objektų, bet ir yra labai gyvybingas, turi stiprią bendruomenę. Veikia restoranas, kavinė, kaimo turizmo sodybos, biblioteka, du knygų nameliai, įrengta rekreacinė zona, parkas, lauko stalo futbolas, pėsčiųjų takas, kurį, tiesa, reiktų atnaujinti, sutvarkytas stadionas. Taip pat veikia viena iš penkių Šilalės rajono gimnazijų, seniūnija, vaikų globos namai, du autoservisai, dvi kirpyklos. Tad Pajūryje turės ką veikti ir šį miestelį atostogų kryptimi pasirinkę turistai, ir naujais namais čia virtusiems kariams ir jų šeimoms.

Pajūris

Artilerijos bataliono atidarymo akimirka. Lauros Jokšaitės nuotr.

Pirmasis naujas karinis batalionas Lietuvoje

Būtent Pajūrio miestelyje pasirinkta įkurti visiškai naują karinę bazę, kuriai suteiktas vieno iš svarbiausio Lietuvos kariuomenės artilerijos kūrėjo – Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio vardas. Šis artilerijos batalionas yra vienas didžiausių ir ambicingiausių Lietuvos kariuomenės plėtros projekto dalių (dar du nauji batalionai įsikurs Šiauliuose ir Vilniaus r.). Karinis dalinys Pajūryje įkurtas buvusioje Žemės ūkio mokyklos teritorijoje, o prieš tai čia buvo didžiulis Pajūrio dvaras, apie kurį dabar primena išlikęs bravoro pastatas ir parkas su senais medžiais. Į karinės bazės vidų lankytojai nėra įleidžiami, tačiau smalsuoliams nedraudžiama iš šiek tiek tolėliau pasižiūrėti, kaip atrodo pati naujausia karinė bazė Lietuvoje. Tiesa, kol kas išvysite modulinius namelius, kuriuose įkurti darbo kabinetai, mokymų klasės, gyvenamosios patalpos, valgykla ir kt.

Betoniniai kariniai įtvirtinimai Pajūrio miestelyje. Rimos Norvilienės nuotr.

Karinė dvasia Pajūryje gyvavo ir prieš 100 metų

Įdomu tai, kad Pajūryje šis batalionas – ne pirmasis. 1915 metais miestelį užėmusi Vokietijos kariuomenė įkūrė batalioną. Kovai su rusais vokiečiai prie upės Jūros įrengė apkasus, kuriuos, pasakojama, kasė 1400 kareivių. Tiesa, apkasai taip ir nebuvo panaudoti. Tačiau praėjusius beveik trims dešimtmečiams, savo ženklus Pajūryje paliko sovietų valdžia, kuri ruošdamasi kovai su Vokietija, įkūrė gynybinius dotus – karinius „ugnies taškus“. Šie 1941 metų iki šių dienų išlikę sovietiniai statiniai, kaip pasakojama, kainavę nemažus pinigus, taip ir nebuvo panaudoti. Jūros upės pakrantėje įrengta apie 40 tokių įtvirtinimų. Pačiame Pajūrio miestelyje „vaiduokliauja“ net keletas betoninių karinių statinių. Vienas tokių pastatytas tiesiog žmonių sodyboje, prie kelio Pajūris-Žvingiai. Akivaizdu, Pajūris, kaip strategiškai patogus karinis taškas, daugiau nei šimtmetį domino ir vokiečius, ir sovietų valdžią.

Pajūrio bažnyčia

Pajūrio bažnyčia. Rimos Norvilienės nuotr.

Lietuvoje buvo žinomi net 11 Pajūriais vadintų miestelių

Jei kilo klausimas, kodėl miesteliui suteiktas Pajūrio vardas – atsakymas paprastas. Šio miestelio krantus skalauja Jūra – viena vaizdingiausių upių Lietuvoje, kuri beveik 57 km teka per visą Šilalės rajoną. Kaip žinote, vanduo visuomet traukė žmones, kurie šią vietą atrado jau seniai. Pajūrio vietovardis minimas dar 1498 metais, o Pajūrio valsčius – nuo 1514 metų. Tačiau reiktų paminėti, kad XIX a. viduryje prie upės Jūros buvo net 11 Pajūriais pavadintų gyvenviečių. Vis tik reiktų labiau stabtelėti prie XVIII a., kuomet susiformavo didžiulis dvaras, valdomas Valavičių giminės. Juozapo Valavičiaus dėka apie 1780 metus Pajūryje iškilo pirmoji bažnyčia, o vėliau jo sūnus Mykolas fundavo dabartinės bažnyčios statybas. Švč. Trejybės bažnyčia, statyta 1830 metais, išsiskiria iš Pajūrio peizažo, mat yra aukščiausias miestelio pastatas. Šiuo metu Pajūris yra viena iš 14 Šilalės rajono seniūnijų, kurioje gyvena apie 2000 žmonių, pačiame miestelyje – apie 800 gyventojų.

Išlikęs Pajūrio dvaro pastatas. Rimos Norvilienės nuotr.

Pajūryje – vienas iš nedaugelio išlikusių rajono dvarų

Šilalės rajone buvo gausu dvarų, kurių priskaičiuojama iki 165. Tačiau iki mūsų dienų išliko vos keletas, jų likimai skirtingi. Vienas tokių – Pajūrio dvaras, kurį vietiniai taip ir vadina. Tačiau iš tiesų palei Jūros upe „geltonuojantis“ namas yra vienas iš čia išlikusių Pajūrio dvaro pastatų – „bravoras“. Jis mena 500 metų istoriją apie čia stovėjusią Pajūrio dvaro sodybą, įkurtą upės pakrantėje. Dvaro rūmai rašytiniuose šaltiniuose minimi anksčiau negu Šilalė, apie 1520 m. Dvarą valdė daug savininkų: nuo LDK iždininko, didikų giminių iki vienuolių. Teritorijoje veikė kalvė, malūnas su lentpjūve, vilnų karšykla, pieninė. Įdomus faktas, kad 1530 m. Barboros Radvilaitės mylimasis Žygimantas Augustas dvarą padovanojo, kai kunigaikščiui buvo vos 10 metų. Prieš šiek tiek daugiau nei 80 metų buvusiame „bravore“ buvo įsteigtas pranciškonų vienuolynas, kuris veikė tik penkerius metus. Vėliau vienuolyną išgujo sovietinė valdžia, pastatas buvo nacionalizuotas. Nuspręsta įkurti žemės ūkio mokyklą. Šiuo metu vieninteliame išlikusiame dvaro sodybos pastate gyvena privatūs savininkai. Čia daugiau nei 20 metų gyvenantys vieno buto šeimininkai pasakojo jaučiantys gerą pastato aurą, o jų svečiai sakė itin gerai išsimiegantys.

Siūbuojantis beždžionių tiltas per Jūros upę. Rimos Norvilienės nuotr.

Beždžionių tiltai veda link piliakalnių

Žemaitijoje dažnai sutinkami beždžionių tiltai, kurie vis dar tarnauja greičiau pasiekti norimą vietą, tuo pačiu tai puiki pramoga turistams. Pajūrio miestelyje rasite net du siūbuojančius tiltus per Jūros upę. Vienu iš jų, esančiu simboliniu pavadinimu Jūros gatvėje, galima pasiekti net du piliakalnius, menančius gynybines pilis, saugojusias nuo kryžiuočių antpuolių: Lileikėnų (Kunigiškių) ir Pakisio. Tiesa, teks įveikti pievas, retkarčiais – krūmokšnius, tad norintiems patogumo, siūloma rinktis aplinkkelį automobiliu. Praėjusiais metais Pakisio piliakalnis pritaikytas lankymui – įrengti laiptai. Nuo šios kalvos atsiveria vaizdas į Jūros upę. Žvalgantis supranti, kodėl čia buvo pastatyta viena iš Jūros gynybinės sistemos pilių. Įdomu tai, kad buvusios pilies viduryje tebeauga beveik 3 metrų apimties beržas. Tuo tarpu Lileikėnų (Kunigiškių) piliakalnis įdomus ne tik dėl pavadinimo kilmės, kuri siejama su žemaitišku asmenvardžiu Lileikis, bet ir dėl Lileikėnų kaimo, kuriame šis kalnas stūkso. Lileikėnai yra viena seniausių Pajūrio seniūnijos gyvenviečių.

Pajūris

Tremtinių aikštė su vagonu. Rimos Norvilienės nuotr.

20 m geležinkelis – vienintelis Šilalės rajone

Pajūrio centrą puošia prieš keletą metų atnaujinta Tremtinių aikštė su įrengtu memorialu „Žuvusiems Sibire“ ir „Žuvusiems už Lietuvą“. Memorialo šerdis – obeliskas ir aplink jį pusračiu išdėstyti 7 akmenys, žymintys tremties vietas Krasnojarso krašte, Jakutijoje, Chabarovske, Komijoje, Ir¬kuts¬ko, Tomsko, Permės srityse. Pa¬statytas vagonas – toks, ko¬kiais į nežinią iš Lietuvos iš¬¬keliavo šimtai tūkstančių žmonių. Specialiai šiam vagonui pastatyti nutiestas 20 metrų geležinkelis – pirmieji ir kol kas vieninteliai traukinių bėgiai Šilalės krašte.

Sutvarkyta erdvė poilsiui, sportui, žvejybai, plaukimui baidarėmis

Pajūrio rekreacinė zona – tai vieša, naujai renovuota ir erdvi Pajūrio miestelio poilsiavietė, kurioje pastatytos pavėsinės, įrengtos krepšinio, tinklinio ir futbolo, aikštelės, mašinų stovėjimo aikštelė, suformuoti smėlio paplūdimiai. Puiki vieta praleisti laiką ir su šeima, nes veikia vaikų žaidimo aikštelė, įrengtas knygų namelis bei pasivaikščiojimui pritaikyti takai. Kadangi Pajūrio rekreacinė stovyklavietė įkurta kairiajame Jūros upės vingio krante, čia galima pasimėgauti vandens malonumais, pažvejoti. Poilsiavietėje įrengta baidarių prieplauka, tad ši rekreacinė zona gali būti baidarių žygio starto arba finišo (jei norima likti nakvynei) vieta.

Kitos lankytinos vietos ne mažiau įdomios

Pajūris nustebins ir kitomis vietomis. Įdomi miestelyje auganti baltoji tuopa – savivaldybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Medžio aukštis siekia apie 40 m. Visai šalia čiurlena Nemylos upė, trykšta šaltinis. Sakoma, kad norint geriau pažinti vietovę, verta apsilankyti kapinėse. Pajūryje jų – net dvi: senosios ir naujosios. Senųjų Pajūrio kapinių istoriją byloja daug senų kryžių, netašytų akmenų tvora ir įspūdingi raudonų plytų vartai. Beje, čia palaidotas garsus knygnešys Aleksandras Juraška. Pajūrio dvaro parkas – dar viena vieta pasivaikščiojimams. Smagu tarp senų medžių surasti tris nedidelius tvenkinukus, kurių viename – nedidelė sala su skulptūra. Verta aplankyti ir kitoje parko pusėje esantį paminklą, skirtą Atkurtos Lietuvos šimtmečiui.

Rima NORVILIENĖ, „Negirdėti faktai apie Šilalę“ įkūrėja

Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Išreikškite savo nuomonę ir taip padėkite mums tobulėti!
Patiko
Nepatiko