Pageidaujate būti kremuotas?

Aplinkos ministerija rengia Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisą, kuria numatoma, kad Lietuvoje turėtų atsirasti kremuotų palaikų pelenų išbarstymo laukai. Ir nors daugeliu atvejų žmonės savo testamentuose ar jiems prilygintuose dokumentuose būna išreiškę pageidavimą, kad po palaikų kremavimo artimieji išbertų pelenus konkrečioje vietoje – į ežerą prie numylėtos sodybos, į Baltijos jūrą ar virš tėviškės laukų, – dabar tai draudžiama to paties įstatymo, bet numatoma pataisa suteiktų alternatyvą ir padėtų išvengti baudų.

Bauda už šventą reikalą

„Gyvename demokratinėje visuomenėje, todėl valstybė turi sudaryti žmonėms galimybę laidoti artimuosius pasirinktinai pagal religinius ar moralinius įsitikinimus arba leisti išpildyti velionio priešmirtinę valią, – sako „Lietuvos krematoriumo“, priklausančio „K2 LT“ grupei, vadovas Bernardas Vilkelis. – Lietuvoje nėra reglamento, pagal kurį urną su velionio pelenais iš laidojimo paslaugas teikiančios įmonės atsiėmę artimieji turėtų deklaruoti, kur ir kada ją laidos, bet dabartiniame įstatyme vis tiek numatyta bauda, jei pelenai būtų išbarstyti arba urna palaidota ne kapinėse ar kolumbariume.

Įstatymas įstatymu, tačiau realiame gyvenime matome, kad žmonės nusiteikę išpildyti velionio valią, kuri, jų manymu, yra viršesnė už bet kokius teisės aktus. Taigi, pildydami valią išbarstyti velionio pelenus, jo artimieji, žinodami, kad gali sulaukti baudos, jaučiasi nesaugiai, pelenus barsto paslapčia, užuot šiam momentui suteikę deramą pagarbą.“

Kitose šalyse, vykdant velionio valią, vyksta iškilmingos pelenų barstymo ceremonijos: artimieji išplaukia laivu į atvirą jūrą ir išberia iš urnos pelenus pavėjui arba siunčia savo maldas velioniui, kai jo pelenai pasklinda virš jūros, išberti iš sraigtasparnio. Lietuvoje pakaktų tinkamai vykdyti šiuo metu galiojančio Žmogaus palaikų laidojimo įstatymo nuostatas: jomis apibrėžiama, kur velionio pelenus galima išbarstyti legaliai, t. y. specialiai tam kapinėse įrengtuose pelenų barstymo laukuose.

Tačiau susiduriama su teisiniu paradoksu – tokių laukų mūsų šalyje nebuvo iki šių metų rugpjūčio, kai pradėjo veikti pirmasis nedidelio ploto pelenų barstymo laukas Vilniaus Liepynės kapinėse. Tačiau, matant esamą poreikį, šio lauko sostinės gyventojams nepakaks.

Vardiniai medžiai, rožynai, suoleliai parke

Pasak B. Vilkelio, augantis teigiamas visuomenės požiūris į kremavimą bei naujų laidojimo tradicijų įsitvirtinimas, tikėtina, ir buvo ta paskata įstatymo rengėjams jį peržiūrėti ir suaktualinti: „Beveik tris dešimtmečius keliaujame kada panorėję po visus žemynus, be to, technologijos leidžia susipažinti su kitų šalių tradicijomis net ir neišeinant iš namų. Pastaraisiais metais mūsų šalies gyventojai vis labiau prijaučia pasaulyje populiarėjantiems aplinką tausojantiems, beatliekiams judėjimams, tokiems kaip, pavyzdžiui, „Zero Waste“, ir nori ne tik savo gyvenimo būdu, bet ir po mirties būti aplinkai draugiški. Tad tik laiko klausimas, kada įvyks aplinkosauginis proveržis ir laidojimo srityje.“

B. Vilkelis pastebi, kad Skandinavijoje jau seniai nekelia nuostabos vardiniai medžiai, pasodinti ant velionio pelenų, Anglijoje yra Atminimo parkai, kur ant pelenų auga ne tik medžiai, bet ir rožių krūmai, stovi suoleliai su lentelėmis, kuriose parašyta, kieno pelenai ilsisi po šiuo suoleliu.

Inovatyvios, aplinkai draugiškos technologijos jau leidžia laidoti urnas su pelenais ir jūroje, upėje ar kitame vandens telkinyje, mat, pagamintos iš presuotos druskos, iš karto ištirpsta. Iš suspausto smėlio pagamintose urnose, nuėmus dangtį, ant pelenų galima sodinti augalą, kuris augtų net ir savame kieme. „Dabar, kai net pasaulio galingieji susirūpino miškų išsaugojimu, kai dėl žmonijos išgyvenimo tampa svarbus kiekvienas medis, tokie vardinių medžių parkai ypač pasitarnautų bendram tikslui“, – mano B. Vilkelis.

Kelionės į kosmosą dar palauks

Vis dėlto, B. Vilkelio teigimu, laidojimo tradicijų pokytis, nors ir ypač matomas pastarąjį dešimtmetį, kai Lietuvoje pradėjo veikti krematoriumas, nebus labai drastiškas. „Esame senų tradicijų tauta, gal todėl paskutiniai Europoje apsikrikštijome, paskutiniai Europoje pasistatėme krematoriumą, tad tikėtis, jog greitu metu siųsime artimųjų pelenus į kosmosą, kaip tai daroma kai kuriose šalyse – neverta.

Dar nėra ir masinės deimantų gamybos iš velionio pelenų, kad po to būtų galima jais inkrustuoti papuošalus ir kasdien nešioti. Daugelis tokiais būdais atsisveikinti su mirusiu artimuoju ar jį pagerbti nedrįstų ir dėl išpažįstamo tikėjimo, ir dėl moralinių nuostatų.

Tačiau yra ir pasaulietinių pažiūrų žmonių, kurie taip pat mūsų šalies gyventojai, todėl jiems irgi turi būti sudaryta galimybė rinktis, juolab kad pelenai, vykdant velionio valią, jau yra barstomi, o atsiradus barstymo laukams ši ceremonija tiesiog taps legalizuota“, – įsitikinęs B. Vilkelis.

Aplinkos ministerija planuoja, kad Lietuvoje pelenų barstymo laukai atsiras po trejų metų, o iš viso tokių vietų per visą šalį bus 10–15.

Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Išreikškite savo nuomonę ir taip padėkite mums tobulėti!
Patiko
Nepatiko