Kaip apsisaugoti ir apsaugoti kitus?

Rugsėjo 26-ąją, jau devintąjį kartą bus minima Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena (World Environmental Health Day). Jos minėjimo iniciatoriai – Tarptautinė aplinkos ir sveikatos federacijos specialistai (IFEH). Ši organizacija 2011 m. rugsėjo 26 d. Indonezijoje įvardino aplinkos veiksnius, darančius įtaką žmogaus sveikatai. Tai yra fizikiniai (triukšmas, vibracija, mikroklimatas, elektromagnetinė spinduliuotė), cheminiai ir biologiniai veiksniai. Dienos minėjimo tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į šiuos veiksnius, turinčius įtakos aplinkai ir sveikatai.

kalnai

Nuotrauka iš 60+ archyvo

Esant neįprastiems fizikiniams, cheminiams ar socialiniams dirgikliams sutrinka tam tikrų organizmo funkcijų reguliavimo mechanizmai, sumažėja jo prisitaikymo prie aplinkos galimybės, atsparumas nepalankiems veiksniams. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, žmogaus sveikatą lemia šie pagrindiniai veiksniai: gyvensena (50 proc.), genetinis pagrindas (20 proc.), aplinka (20 proc.) ir medicinos pagalba (10 proc.). Savo veikla galime reikšmingai keisti aplinką, tačiau nepaisant to, klimato pokyčiai vis labiau veikia žmonių sveikatos ir gerovės kokybę. Todėl 2019 m. Pasaulinės aplinkos ir sveikatos dienai pasirinktas šūkis – „Klimato pokyčių iššūkiai, atėjo laikas vieningai veikti visuotiniam aplinkos sveikatinimui“.

kalnai

Nuotrauka iš 60+ archyvo.

PSO ekspertai patvirtina, kad klimato pokyčiai kelia vis didesnę riziką žmonių sveikatai ir sveikatos priežiūros sistemoms, kuriomis siekiama apsaugoti gyventojų sveikatą bei pagerinti gyvenimo kokybę. Didžiausias pavojus numatomas tose bendruomenėse ir populiacijose, kurias šiuo metu veikia su klimatu susijusios ligos. Dėl klimato pokyčių tiesioginį ir netiesioginį poveikį sveikatai daro kylanti temperatūra, pakitęs kritulių intensyvumas, vis sunkesni ir dažnesni ekstremalūs oro reiškiniai. Tiesioginis poveikis sveikatai atsiranda dėl tokių pavojų kaip karščio ir šalčio bangos, sausros, audros, o netiesioginį poveikį sukelia ligų pernešėjai, oro, vandens tarša. Padidėjęs anglies dioksido lygis, kuris prisideda prie klimato pokyčių, taip pat gali sumažinti maistinių medžiagų kiekį auginamų maistinių kultūrų (kviečių, rugių, kukurūzų, ryžių ir kt.) pasėliuose. Tai gali padidinti kai kurių gyventojų, ypač besivystančių šalių, maisto trūkumą. Dėl klimato pokyčių poveikio, pastaraisiais dešimtmečiais jau pasiektas pasaulinio gyventojų sveikatos lygis gali reikšmingai pasikeisti į nepalankią pusę. Šie pokyčiai kelia pavojų pagrindiniams sveikatos ištekliams, tokiems kaip būstas, švarus vanduo, oro kokybė ir maisto sauga bei kokybė.

Esminis klausimas – kaip apsisaugoti ir apsaugoti kitus. Neigiamą klimato kaitos poveikį sveikatai sumažinti arba jo net išvengti galima tinkamai įgyvendinamomis prisitaikymo priemonėmis. Tai – strategijų, politikos krypčių ir priemonių, skirtų sumažinti su klimato kaita susijusį poveikį ir išnaudoti galimybes, kūrimo, įgyvendinimo, stebėjimo ir įvertinimo procesas. Sveikatos priežiūros institucijos ir tyrėjai, nuo tarptautinio iki regioninio lygio imasi apsaugos priemonių dabartiniam poveikiui ir būsimai rizikai sumažinti.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus specialistai kaip vieną iš būdų mažinti klimato pokyčių poveikį aplinkai ir gyventojų sveikatai įvardija esamų ir/ar planuojamų ūkinių veiklų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) procedūras. Jų metu išsiaiškinami aplinką ir gyventojus veikiantys rizikos veiksniai (oro tarša, kvapai, triukšmas ir kt.), įvertinama galima technologijos įtaka klimato kaitos pokyčiams per oro taršos emisijas, išnagrinėjamos prevencinės priemonės, alternatyvos. Jeigu reikia, nustatomos sanitarinės apsaugos zonos. Šiame procese naudojamos šiuolaikinės kompiuterinės prognozavimo technologijos (geografinė informacinė sistema ArcGis 10.3, oro taršos ir kvapų vertinimo programa ADMS-Urban, triukšmo vertinimo programa IMMI), tad gaunami tikslūs bei patikimi rezultatai. Jie gali tapti atspirtimi ieškant sprendimų kaip apsisaugoti nuo klimato kaitos poveikio sveikatai.

Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Išreikškite savo nuomonę ir taip padėkite mums tobulėti!
Patiko
Nepatiko