Tai – ypač dažna senjorų bėda

Palyginti su kitomis ligų grupėmis, reumatinių, raumenų ir skeleto ligų gydymui reikia daugiausia lėšų. Tai milžiniška našta visų Europos Sąjungos šalių sveikatos apsaugos ir socialinio draudimo sistemoms. Per pastaruosius 20 metų su šiomis ligomis susiduriama itin dažnai ir jų našta ypač išaugo. Numatoma, kad jei nebus imtasi veiksmingų priemonių, problema tik didės.

Reumatinės, raumenų ir skeleto ligos apima daugiau nei 200 būklių, dėl kurių kenčia apie 500 tūkst. asmenų Lietuvoje ir daugiau nei 120 mln. asmenų Europos Sąjungoje. Tarp šių būklių ir ligų minėtinas nugaros skausmas, reumatoidinis artritas, spondiloartritas, osteoporozė, podagra, osteoartritas, vaikų reumatinės ligos ir kt.

Naujausiais moksliniais tyrimais patvirtinta, kad reumatinės, raumenų ir skeleto ligos yra pagrindinė neįgalumo priežastis (beveik trečdalį neįgalumo visoje Europoje lemia šios ligos).

Pagal paplitimą judamojo aparato ligos yra trečioje vietoje tarp visų ligų, t. y. apie 24 proc. viso pasaulio gyventojų turi pažeistą griaučių ir raumenų sistemą.

Reumatinės, raumenų ir skeleto ligos yra pagrindinė ūminio ir lėtinio skausmo priežastis. Šioms ligoms priskirtini net 38 proc. profesinių ligų, be to, tai pagrindinė nedarbingumo ir ankstesnio išėjimo į pensiją priežastis. Taigi reumatinės, raumenų ir skeleto ligos daro itin didelį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei.

Laipsniškai ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei ir daugėjant pagyvenusių bei senų žmonių, neišvengiamai augs ir išlaidos, susijusios su reumatinių ligų gydymu, daugės įvairių medicininių, socialinių ir psichologinių problemų.

Sąnarių arba aplink sąnarį esančių audinių skausmas ir judėjimo funkcijos sutrikimas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių sveikatos sutrikimo formų. Be to, reumatinių, raumenų ir skeleto ligų sukeliamas lėtinis skausmas yra viena svarbiausių pagyvenusių ir senų žmonių griuvimo priežasčių.

Beveik kiekviena šeima Europoje serga reumatinėmis, kaulų ir raumenų sistemos ligomis. Kai kuriose ekonomiškai išsivysčiusiose pasaulio šalyse reumatinės, kaulų ir raumenų sistemos ligos paveikia daugiau žmonių nei bet kurios kitos ligos.

Reumatinės, raumenų ir skeleto ligos paveikia įvairaus amžiaus vyrus ir moteris, įskaitant ir vaikus bei kūdikius. Tačiau kai kurie šios grupės susirgimai yra labiau paplitę tarp tam tikrų populiacijų.

Pavyzdžiui, reumatoidinis artritas, skleroderma, fibromialgija ir raudonoji vilkligė daugiausia paveikia moteris, o spondiloartrozės ir podagra yra labiau paplitę tarp vyrų.

Visas jas sąlygiškai galima būtų suskirstyti į dvi pagrindines grupes – uždegimines ir neuždegimines (degeneracines) ligas.

Uždegiminių ligų grupei priklauso šios dažniau pasitaikančios: reumatoidinis artritas, ankilozuojantis spondilitas (Bechterevo liga), reaktyvinis artritas, dermatomiozitas ir reumatinė polimialgija.

Ypač dažnai pasitaikantys neuždegiminiai susirgimai yra degeneracinės stuburo ligos, osteoartritas, osteoporozė ir fibromialgija.

Ši susirgimų grupė sukuria didžiulę ekonominę naštą pasaulio sveikatos apsaugos sistemai. Europoje viešųjų išlaidų sumos, skiriamos šių ligų diagnostikai, gydymui, vaistams, ligonių priežiūrai, pagalbinėms priemonėms ir namų aplinkos įrangai bei moksliniams tyrimams, siekia 200 mlrd. eurų per metus. Be to, išlaidas padidina dėl šių ligų sumažėjęs darbuotojų produktyvumas ir nebuvimas darbe.

Moksliniai tyrimai patvirtina, kad sergamumą reikšmingai padidina tam tikri veiksniai: paveldimumas, įgimti audinių ir anatominiai savitumai, rūkymas, antsvoris ir nutukimas, sėdimasis gyvenimo būdas, vyresnis amžius, tam tikros profesijos (stomatologai, slaugytojos, valytojai ir kt.), raumenų ir sąnarių sužalojimai, dažnas sirgimas infekcinėmis ligomis, neigiamos klimatinės sąlygos (šaltis, drėgmė, saulės šviesos stoka), netinkama mityba, žemas socialinis ekonominis statusas ir kt.

Visgi daugumos atvejų priežastys lieka nežinomos, todėl ir rekomenduoti veiksmingas, konkrečias profilaktikos priemones galima tik konkrečiai ligai ir konkrečiam pacientui. Tačiau sveikas gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas, grynas oras, saikinga ir pilnavertė mityba, žalingų įpročių nebuvimas dar nė vienam nepakenkė.

Nesustojamai daugėja mokslinių tyrimų, patvirtinančių, kad monotoniškas darbas, didelis darbo krūvis ir tempas, laiko trūkumas, nepasitenkinimas darbu, blogas darbo organizavimas yra susiję su kaulų ir raumenų ligomis.

Duomenys patvirtina, kad žema darbo sąlygų kontrolė ir socialinės paramos stoka taip pat lemia šių ligų simptomų atsiradimą. O ilgalaikis stresas (taip pat ir ergonominis), patiriamas darbe, gali dar labiau suaktyvinti šį procesą.

Reumatinės, raumenų ir skeleto sistemos ligos pasireiškia įvairiais simptomais:

– Nuolatiniu nuovargiu, energijos stoka, nuolatiniu silpnumo jausmu, kitais bendro pobūdžio negalavimais.

– Uždegimu, sąnarių patinimu ir (ar) sustingimu (ypač rytais), paraudimu ir (ar) vietiniu karščiavimu.

– Nuolatiniu ar cikliniu, kintamo pobūdžio raumenų, sąnarių ar audinių aplink sąnarį, ar stuburo skausmu judesio ar ramybės metu.

– Sumažėjusiomis judėjimo galimybėmis, stuburo ar sąnario (-ių) lankstumo sutrikimais.

– Sąnarių braškėjimu (traškėjimu). „Stambus“ sąnarių braškėjimas, kartais girdimas judinant sąnarį, būdingas degeneracinei sąnarių ligai – osteoartritui. Tuo tarpu „smulkus“ sąnarių braškėjimas būna sergant sąnarių uždegimo liga ir jaučiamas tik judesio metu. Sąnarių braškėjimu gali skųstis ir jauni žmonės, nesergantys jokia sąnarių liga.

– Galūnių tirpimu, deginimu ar vadinamuoju „skruzdžių bėgiojimu“. Šie simptomai pasireiškia, kai dėl uždegimo ar degeneracinių pakitimų pažeidžiami nervai ir dažniausiai jaučiami galūnių srityje.

– Per ilgą laiką atsirandančiomis sąnarių deformacijomis.

– Vidaus organų ir (ar) jų sistemų pakenkimu bei juos atitinkančiais simptomais.

– Pakitusia psichine būsena, pavyzdžiui, depresija ar nerimu, perdėtai dideliu psichikos jautrumu ir kt.

Greiti ir efektyvūs veiksmai atsiradus pirmiesiems ligos simptomams kartais gali būti gyvybiškai svarbūs (ypač kalbant apie uždegiminius ar autoimuninius susirgimus), todėl turi būti įvertinti kvalifikuoto specialisto.

Tad nesigydykite patys, neeksperimentuokite, o kreipkitės į šeimos gydytoją, kuris atliks būtinus tyrimus ir nukreips konsultuotis su specialistais. Pageidautina kuo anksčiau pradėti tikslinį gydymą, nes anksti pradėjus gydyti gali pasisekti išvengti sąnarių ir vidaus organų pažeidimo, padidėja tikimybė pasiekti ilgalaikę ligos remisiją.

Apžvalgą pagal užsienio ir Lietuvos literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Remigijus Zumeras