Erkės siunčia mirtį

erkės

Vyraujant rudeniškiems, vėsiems ir lietingiems orams, daug kas galvoja, jog žolėje tykančios erkės nebekelia pavojaus. Dažnas žmogus, nors ir yra susipažinęs su šių voragyvių platinamomis ligomis, nesusimąsto, kad tos pačios grėsmės aktualios ir šaltuoju sezonu.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje šiemet užfiksuota 528 erkinio encefalito atvejai, iš kurių 6 baigėsi mirtimi, o Laimo ligos – net 2438 atvejai. Medikai patikina, kad erkės pavojų kelią ir rudenį bei atskleidžia, kokių priemonių reikėtų imtis, norint išvengti šių voragyvių keliamos grėsmės.

Grybautojai nuo erkių saugosi įprastomis priemonėmis

Grybavimo sezonui einant į pabaigą, vis dar nemažai lietuvių vyksta į miškus, kuriuose tyko didžiausia erkių koncentracija. Dažnas miške apsilankęs grybautojas atsiduria drėgnose, saulės beveik nepasiekiamose vietose, o tai – itin gera terpė plisti erkėms.

Grybautojų draugijos atstovas Vytenis Daugudis atskleidžia, kad ne visi jo kolegos susimąsto apie galimą erkių pavojų.

„Grybautojo požiūris toks pats, kaip ir daugumos žmonių. Šiltojo sezono metu pasiskiepyti jie neranda laiko, o šaltuoju sezonu apie erkes negalvoja“, – prisipažįsta grybautojas.

V. Daugudis pabrėžia, kad nors grybautojai informuoti, jog kelią erkiniam encefalitui galima užkirsti pasiskiepijus, didžioji dalis vis dar renkasi rizikuoti ir saugosi tik specialiais purškalais.

„Grybautojai žino apie erkių sukeliamus pavojus, todėl stengiasi visada naudoti specialius purškalus, jais apsipurkšti rūbų rankoves, apykakles, kelnių klešnes“, – sako V. Daugudis, prisipažindamas, jog tai nuo erkių apsaugo tik dalį žmonių, o erkių platinamomis ligomis užsikrėtusiųjų skaičius vis auga.

Imunitetas formuojamas palaipsniui

Medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Erika Pavlovskaja sako, jog pasikliauti tik voragyvius atbaidančiais purškalais neužtenka. Skiepai būtini net tada, kai naudojamos įprastos priemonės nuo erkių. Ji primena, jog erkes pastebėti labiausiai padeda šviesūs drabužiai ilgomis rankovėmis, o kad žmonės jaustųsi visiškai užtikrinti savo saugumu, geriausias pasirinkimas yra skiepai. Nors nemažai žmonių galvoja, kad imunitetas ligai atsiranda jau po pirmojo skiepo, medikė perspėja, jog tam, kad atsirastų atsparumas, būtina skiepytis ne vieną kartą.

„Pagrindinė priemonė išvengti susirgimo erkiniu encefalitu yra profilaktiniai skiepai. Atlikus vakcinaciją du kartus, imunitetas susiformuoja 1 metams. Po metų suleidus skiepo dozę, atsparumas ligai prasitęsia dar 3 metams. Skiepytis reikėtų taip, kad iki erkių sezono jau turėtumėte imunitetą“, – aiškina gydytoja.

Medikė pasakoja, kad erkiniu encefalitu užsikrėtęs žmogus pirmuosius ligos požymius dažnai painioja su gripu ir kartais pamiršta, kad neseniai jam buvo įsisiurbusi erkė. Virusas vidutiniškai pasireiškia per 7-14 dienų, o maždaug 80 proc. sergančiųjų patiria dvejas ligos bangas.

„Pirmoji ligos fazė trunka 1-8 dienas. Pasireiškia karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, silpnumas, o kartais ir viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymiai. Po pirmosios erkinio encefalito stadijos žmogaus sveikata pagerėja – būna tariamo pasveikimo periodas, kuris gali trukti net iki mėnesio. Antroji ligos fazė išsivysto 20-30 proc. užkrėstųjų, jiems būna nustatomi centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai ir uždegiminiai pakitimai smegenų skystyje“, – pasakoja E. Pavlovskaja.

Daug žmonių, pagalvoję apie erkių keliamas grėsmes, prisimena tik erkinį encefalitą, tačiau nemažiau pavojinga yra ir Laimo liga, nuo kurios skiepų dar neišrasta. Laimo ligos ir erkinio encefalito požymiai yra gan panašūs, tačiau išsiskiria vienas simptomas – tai didesnis nei 5 cm bėrimas.

Pasekmės – visam gyvenimui

Visuomenėje vyrauja nuomonė, jog erkės kelia grėsmę tik pavasarį ir vasarą, tačiau medikė patikina, jog šie voragyviai gyvybingi būna jau 5-7 laipsnių temperatūroje, tad apsauga labai aktuali ir rudenį. Nors atrodo, kad didesniuose, judriuose miestuose erkių gali būti mažiau, pavojus slepiasi parkuose, žalumynais apaugusiuose namų kiemuose. Į žmonių gyvenamas vietas erkes atneša ir laukiniai gyvūnai.

Erkinis encefalitas – baimę kelianti liga, kurios pati sunkiausia stadija – mirtis. Mirštamumas nuo šios ligos siekia 0,5-4 proc., o maždaug trečdalis persirgusių erkiniu encefalitu nebegali gyventi visaverčio gyvenimo.

„Dažniausiai išlieka negebėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Kartais vienas iš liekamųjų reiškinių būna ir paralyžius“, – atskleidžia gydytoja ir perspėja, kad patogiausia pradėti skiepytis šaltuoju sezonu, mat vasarą suintensyvėjus erkėms, organizmas jau turės imunitetą.

E. Pavlovskaja patikina, kad ir kaip erkinis encefalitas gąsdintų žmones, kiekvieną kartą įsisiurbus erkei iš karto kreiptis į gydytojus nereikėtų.

„Žmonės dažnai atvyksta į ligoninę iš karto po to, kai pastebi įsisiurbusią erkę. Visgi, taip elgtis nėra būtina. Svarbu žinoti, kaip taisyklingai ištraukti voragyvį, o atpažinus ligos simptomus, laiku kreiptis į medikus“, – aiškina šeimos gydytoja.

Ji priduria, kad siekiant išvengti infekcijos, erkę ištraukti reikia itin atidžiai. Reikėtų vengti įvairių tepalų su riebalais, o traukiant erkę negalima jos sukti. Patartina naudoti ploną pincetą, erkės nespausti. Ištraukus voragyvį, įkandimo vietą būtina nuvalyti dezinfekuojančiu skysčiu.

Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Išreikškite savo nuomonę ir taip padėkite mums tobulėti!
Patiko
Nepatiko