Leiskite prisitaikyti prie rudens

Ruduo dovanoja ir auksu nuspalvintą peizažą, ir, deja, padažnėjusius virškinimo sutrikimus. Atšalus orams žmonės tarsi nejučia pakeičia mitybą, vis dažniau renkasi sotesnius, riebesnius patiekalus. Tačiau organizmas ne visuomet spėja prisitaikyti ir ima siųsti nemalonius signalus.

Tinkama mityba, atsižvelgiant į sezoniškumą, gali iš esmės keisti gyvenimo kokybę, tvirtina natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė. Pasak jos, į ją kreipėsi pacientas, kurio virškinimo sistemos bėdos tapo tokios rimtos, kad vyras ėmė valgyti tik kartą per dieną. Tik tai jam padėdavo sumažinti pilvo pūtimą ir netikėto viduriavimo riziką. Pasirodė, kad vyras netoleruoja tam tikrų produktų, kuriuos pradėjo vartoti.

Specialistė skatina žmones atsakingai vertinti virškinimo problemas, visų pirma koreguojant maitinimosi įpročius. Ruduo tam itin tinka dėl vertingų produktų gausos.

1. Kuo daugiau daržovių, tuo sklandesnis virškinimas

Vasarą žmonės vartoja daug vaisių, uogų ir daržovių bei kitokio lengvo maisto, tačiau paties brandžiausio derliaus metu, rudenį, paradoksaliai sumažina daržovių kiekį racione, pastebi T.Šliažaitė.

Londone dirbanti specialistė sako, kad rudenį laikas mėgautis didele daržovių įvairove, nors vėstant orams norisi šiltesnio ir sunkesnio maisto. Gyvendami Kalifornijoje galėtumėme kasdien visus metus valgyti šviežius ir žalius produktus. Tačiau gyvendami Lietuvoje rudenį daržoves imame troškinti arba kepti.

„Maistą termiškai apdorojant, deja, žūsta karščiui jautrus vitaminas C. Jei vasarą pomidorus kirtome su grietine ar aliejumi, žiemą juos troškinsime arba vartosime konservuotus“, – pastebi specialistė.

Rudens sezono daržovės ypač turtingos skaidulų, todėl šiuo sezonu reikėtų nepamiršti morkų, bulvių, moliūgų, cukinijų, kopūstų, burokų, pastarnokų.

Sunkiau virškinamas daržoves prieš vartojant T.Šliažaitė rekomenduoja apšlakstyti natūraliu ir nepasterizuotu obuolių sidro actu. Tuomet daržovės sienelė suminkštėja ir yra lengviau organizmo apdorojama. Taip pat būtina tinkamai kramtyti – bent 10 kartų perkandus maistą jis virsta skysta košele, kurią lengviau virškinti. Virškinimas prasideda burnoje, primena ji.

Ruošiantis šaltajam sezonui reikėtų vartoti daugiau tamsiai žalios spalvos daržovių ir salotų, nes jose gausu skaidulų ir mikroelementų, pvz., magnio, svarbaus nervų, širdies ir virškinamojo trakto sistemų veiklai.

Specialistės teigimu, kai nebelieka šviežių daržovių, rudenį naudingiau vartoti vietines šaldytas nei iš toli atvežtas ir dažnai plastmasę primenančias daržoves. Taip išsaugoma daugiau maiste esančių naudingųjų medžiagų.

Ant troškinio naudinga prieš valgant užsilašinti bent kelis lašus citrinų sulčių. „Taip atstatomas vitamino C, žūstančio karštyje, kiekis“, – sako ji.

maistas2. Rauginti galima beveik viską

Kitas patarimas, kurį duoda mitybos ekspertė, yra daržovių fermentavimas. Deja, tobulėjant maisto ruošimo technologijoms fermentavimas yra nepelnytai primirštas.

„Mes dažnai pamirštame, kad geriausiai naudingosios medžiagos išlieka fermentuojant, todėl rauginkime viską: kopūstus, agurkus, paprikas, cukinijas, moliūgus, patisonus, burokus, morkas – bet ką, ką mėgstate, ir kas tik šauna galvon“, – pataria T.Šliažaitė.

Fermentuojant maistas yra natūraliai konservuojamas siekiant ilgiau išsaugoti jo vertingumą, be to, jame formuojasi virškinimui labai svarbūs ir naudingi fermentai bei gerosios bakterijos, vardina specialistė.

Vyresniame amžiuje organizmo pajėgumai virškinti pamažu silpnėja, nes mažėja virškinimo fermentų aktyvumas. Tokiais atvejais natūraliems fermentams į pagalbą galima pasitelkti plataus veikimo augalinės kilmės fermentus iš grybų, kurie dažnai derinami su virškinimą lengvinančiais augalais, pvz., kiaulpienės šaknimi, geltonuoju gencijonu ir pan.

3. Kartūs augalai – pagalba virškinimui

T.Šliažaitė prisipažįsta, kad jos mylima salota yra rukola arba gražgarstė. Ją galima visus metus auginti ant palangės arba įsigyti prekybos centruose.

Specialistė pataria gražgarste arba kitomis karčiomis salotomis ar daržovėmis (kiaulpienėmis, cikorija, krienais, krapais ir pan.) gardinti rudenį gaminamus riebius patiekalus, mat „kartuolės“ padeda virškinti.

4. Kokie pusryčiai, tokia ir savijauta

Atėjus rudeniui ir sumažėjus šviesos kiekiui, daugelis žmonių mėgsta guostis sunkesniu, riebesniu maistu, ypač vakarais. Viena vertus, riebus maistas padeda sušilti ir yra svarbus energijos šaltinis. Tačiau šiuos privalumus neretai lydi augantis svoris. T.Šliažaitė gelbėtis nuo papildomų kilogramų ir apatijos pataria sočiais ir vertingais pusryčiais.

„Žmogus naktimis nevalgo, t. y. šiek tiek pabadauja. Todėl labai svarbu, kaip mes iš to kasdienio badavimo išeiname, – sako natūropatinės mitybos specialistė.

Jos manymu, maistas, kurį pasirenkame pusryčiams, gali nulemti visos dienos savijautą. Ryte ji pataria gauti daugiau baltymų ir angliavandenių, kad turėtumėme energijos visai dienai, po pietų nesijaustume pervargę ir žvaliau priimtume sprendimus.

Angliavandenius specialistė pataria rinktis neapdorotus, t. y. ne baltos duonos, bandelių ar saldintų dribsnių pavidalu. Kur kas vertingesnė angliavandenių forma – grynos ar menkai apdorotos kruopos: grikiai, avižos ir pan.

Darbą su pacientais specialistė paprastai pradeda nuo pusryčių korekcijos. Praktika parodė, kad ši korekcija teigiamai veikia svorį, suteikia daugiau energijos, padeda atsikratyti potraukio saldumynams ir polinkio persivalgyti vakarais. Subalansuoti pusryčiai sąlygoja geresnius pietų ir vakarienės pasirinkimus, teigia T.Šliažaitė.

5. Į savaitgalį – pasiruošus

Retas sveikai maitinasi visą savaitę ir apsieina be „pasukčiavimų“. Paprastai jau penktadienio rytą žinome, kad vakare sočiau pavalgysim, gal pasimėgausime vyno taure, o šeštadienį pasilepinsime skanėstais ir ilgesniais pietumis.

Šis savaitgalinis pokytis mityboje taip pat išbalansuoja organizmą ir kenkia virškinimo sistemai. Anot T.Šliažaitės, dėl mitybos pokyčių, persivalgymo ima trūkti virškinimo fermentų, dėl to gali dažniau pūsti pilvą, varginti skrandžio ir pilvo skausmas, atsirasti pilnumo, nevirškinimo jausmas ar kiti nemalonūs pojūčiai.

Specialistė teigia, kad turint virškinimo problemų sutrinka maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų įsisavinimas: dėl neįsisavinamo kalcio silpnėja kaulai, dėl amino rūgščių trūkumo – sąnariai. Sutrikęs virškinimas veikia ir odos būklę.

Šias pasekmes galima sušvelninti tinkamai iš anksto paruošus savo virškinimo sistemą. Mitybos specialistė prisipažįsta pati naudojanti augalinius virškinimo fermentus iš grybų. Augaliniai fermentai, išgauti iš grybų, yra vieni ilgiausiai medicinoje naudojamų fermentų, jų nauda įrodyta tyrimais. Jie ypatingi tuo, kad padeda virškinti visas pagrindines maisto medžiagas: riebalus, baltymus, angliavandenius, net ląstelieną, esančią vaisiuose ir daržovėse.

Jie puikiai dera su tam tikrais augalais: kiaulpiene, tikruoju margainiu ar geltonojo gencijono šaknimi. Tai mokslo pripažįstami augalai, kurie ne tik padeda lengviau virškinti, bet taip pat turi ir ilgalaikį priešuždegiminį ir antibakterinį poveikį. Ilgiau vartojamas, toks derinys tampa naudinga visą virškinimo sistemą stiprinančia priemone.

Moksliniai tyrimai parodė, kad nuo maždaug 20-ies metų amžiaus žmogaus organizme kas dešimtmetį sumažėja po 10 proc. virškinimo fermentų. Tai vyksta dėl įvairiausių priežasčių: kasos funkcijos sutrikimo, alkoholio, rūkymo, tulžies pūslės akmenligės, kepenų ligų, mažo skrandžio rūgštingumo, ilgalaikio rūgštingumą mažinančių vaistų vartojimo, taip pat tam tikrų maisto produktų (kavos, cukraus, didelio apdorotų angliavandenių kiekio) vartojimo, mat šiems suvirškinti reikia daugiau fermentų.

Gleivinę galintys dirginti produktai, pvz., pienas, soja, kukurūzai, glitimas, gali nulemti ir antrinį virškinimo fermentų nepakankamumą.

Visa tai – tiesioginis kelias į lėtinius virškinimo ir kitų organizmo sistemų uždegiminius procesus.

Svarbiausia – visa ko balansas, sako knygos „Balansas kasdienybėje“ autorė T.Šliažaitė. Ji sako, kad jokie kraštutinumai nesuteiks ramybės ir sveikatos, todėl ir mitybos pokyčiai ar prisitaikymas prie sezono neturėtų tapti streso šaltiniu. Stresas kenkia virškinimui ne mažiau nei prastas maistas. Balansą specialistė supranta kaip pusiausvyrą tarp mitybos, ramių minčių ir fizinio judrumo. O maistas turi būti sveikas, skanus ir paprastas, sako ji.

Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Išreikškite savo nuomonę ir taip padėkite mums tobulėti!
Patiko
Nepatiko