Graži ar protinga?

GRAŽI MOTERIS…
GRAŽI IR PROTINGA, IŠMINTINGA…
AR TAI GALI BŪTI…GAL… O, GAL NE…
GRAŽI IR KVAILA LĖLĖ, PASIPŪTĖLĖ…
IR VIS DĖLTO… GRAŽI IR…

Galima išvardinti ne vieną ir ne du stereotipinius moters grožio sugretinimus…

Galima rasti įvairių palyginimų, istorijų, nuomonių…
Sakyčiau tai tokia sena ir įvairių nuomonių apipinta tema, kad jai būtų galima paskirti ne vieną valandą, ne vieną eilėraščio posmą, ne viena filmo epizodą…

Moteris, apie kurią pabandysiu Jums papasakoti, apie savo grožį yra pasakiusi – „MANO GROŽIS – MANO PRAKEIKSMAS. MAN PATIKIMI VAIDMENYS, KAIP TAISYKLĖ KVAILŲ LĖLYČIŲ, O KAI TIK AŠ PRADEDU KALBĖTI APIE RIMTUS VAIDMENYS, TAI REŽISIERIAI PRADEDA KIKENTI“.

Kaip supratote, pasakosiu apie gražią moterį, apie aktorę.
Iš karto prašau Jūsų išskirtinio dėmesio šiam pasakojimui, nes jo antroji dalis Jus (ypač vyrus) tikrai nustebins, o kai kam sukels šoką…

PIRMOJI PASAKOJIMO DALIS – GRAŽI IR TALENTINGA

Šiose nuotraukose į Jus žvelgia graži, sakyčiau labai graži moteris.
Heidi Lamar (Hady Lamarr) – viena iš labiausiai nepakartojamų, išsiskiriančių savo neeiliniu grožiu XX amžiaus moterų. Kuo gi garsi ir žinoma ši 1913 metais lapkričio 9 dieną Vienoje (Austrija) gimusi moteris, kurios tikrasis vardas ir pavardė – Hedviga Eva Marija Kisler (Hedwig Eva Maria Kiesler)?

Mažiausiai du kartus ši nepaprasto grožio moteris buvo paminėta pasaulinio kino istorijos puslapiuose.

Pirmą kartą po puikaus vaidmens provokaciniame novatoriškame čekų režisieriaus Gustavo Machatyj (Gustav Machaty) filme „Ekstazė“ (1933 m.). Filmas buvo labai gerai įvertintas – Venecijos kino festivalyje režisierius gavo pagrindinį prizą už geriausią režisūrą. Tačiau tuo pat metu šis filmas sukėlė neregėtą skandalo audrą, nes pirmą kartą pasaulinio kino istorijoje filme pasirodė visiškai apsinuoginusi moteris… Ir ne tik pasirodė, bet 10 minučių trukmės epizode suvaidino orgazmą. Moteris, aktorė, kuri tais laikais save reprezentavo Hedviga Kisler vardu, ir buvo pirmoji moteris, pasaulyje visiškai apsinuoginusi prieš kamerą.

Na ir… orgazmo scena… žinoma, tai buvo neeilinis triukas, nors, kaip vėliau pati aktorė prisipažino, tos scenos tikrumui, jį daugybę kartų adatėle badėsi sėdmenį.
Bažnyčia įsiuto, visuomenė pasipiktino… Šiandien tokiomis scenomis nenustebinsi netgi mokinukų, bet tada, prieš septyniasdešimt metų, tai buvo, sakyčiau, jei ne įžūlu, tai tikrai velniškai drąsu.

Kadangi filmą lydėjo skandalai, tai jis buvo uždraustas demonstruoti ne tik Vatikane, bet ir daugelyje šalių, netgi JAV.

Hedvigos (Hedwig) tėvai – mama profesionali pianistė, o tėvas gana garsus bankininkas, matydami, kad jų dukra yra linkusi į „linksmą“ gyvenimą ir žinoma po to skandalingojo filmo nusprendė ją ištekinti. Ir tai padarė gana greitai, ir, daugelio manymu, sėkmingai. Jaunoji gražuolė tapo garsaus karo pramonės magnato Frico Mandlo (Fritz Mandll) žmona.

Tai buvo pirmas iš būsimų šešerių jos vyrų. Nepaisant, kad F.Mandlas buvo žydų kilmės, jis buvo vienas pagrindinių Hitlerio karo amunicijos tiekėjų.
Ponas F.Mandlas buvo beprotiškai įsimylėjęs savo žmoną, tai nepaleisdavo jos vienos niekur. Jis netgi buvo pasišovęs supirkti visas skandalingojo filmo „Ekstazė“ kopijas. Degdamas neįtikėtinu pavydu jis uždraudė jai filmuotis ir pareikalavo, kad Hedviga jį lydėtų į visus, net dalykinius susitikimus. Taigi gražioji ponia Mandl dalyvaudavo susitikimuose su Hitleriu, su Musoliniu, vykdavo į gamyklas, laboratorijas.

Daugelis, dėl jos neeilinio grožio, laikė ją kvailoka, niekuo nesidominčia lėle, tačiau jie labai klydo. Kaip vėliau iš pasakojimo paaiškės, ši gražuolė puikiai suvokė, ką mato ir netgi daug ką užfiksavo.

Kadangi jos vyras buvo nepaprastai pavydus, o ji pati nemylėjo jo, tai toks gyvenimas įgriso jaunajai poniai ir ji pradėjo galvoti, kaip gi ištrūkti iš šio pavydo gniaužtų. Bandymų pabėgti buvo daug, tačiau jie buvo nesėkmingi. Bet… vieną kartą jai pavyko užmigdyti, žinoma, su vaistų pagalba, tarnaitę, kuri sekė ją ir persirengus jos rūbais ji pagaliau paspruko.

Pradžioje pasislėpė Paryžiuje, o po ilgų derybų, gavus skyrybas , Hedviga (Hedwig) apsigyveno Londone. Dainavo ir šoko įvairiuose klubuose.

Trumpai apie Hedvigos vaikystę, apie tai kas ji buvo apart nepaprasto grožio moteris…

Gimė ji žydų šeimoje. Jos mama Gertrūda Lichtvic (Gertrud Lichwitz), kaip jau minėjau, buvo profesionali muzikantė, gimusi ir augusi Austrijoje, o tėtis Emilis Kisleris (Emil Kiesler) sėkmingas banko direktorius iš Vengrijos. Hedviga (Hedwig) nuo pat vaikystės pasižymėjo neeiliniais gabumais muzikoje, vaidyboje. Nuo dešimties metų ji mokėsi muzikos, baleto meno. Netrukus ją pastebėjo jau tuo metu žinomas teatro, kino aktorius ir režisierius Maksas Reinhartas (Max Reinhardt) ir pakvietė filmuotis.

Jaunoji aktorė filmavosi su to meto žvaigždėmis Heincu Ruhmanu (Heinz Rühmann) ir Hansu Mozeriu (Hans Moser).

Na o Londone ji ir susitiko garsųjį amerikieti Luisą Majerį (Louis B. Mayer), Holivudo prodiuserį, vėliau įkūrusį savo kino kompaniją Metro-Goldwyn-Mayer (MGM).

Ir jei Maksas Reinhartas (Max Reinhardt) ją buvo pavadinęs gražiausia Europos moterimi, tai Luis B.Majeris ją „pakėlė“ į gražiausios pasaulio moters aukštumas. Jis pasiūlė pasikeisti pavardę ne vien dėl to, kad JAV taipogi buvo uždraustas jos skandalingas filmas „Ekstazė“, bet ir dėl gražesnio skambesio. Žymios nebyliojo kino žvaigždės Barbara Lamarr (Barbara La Marr) garbei Hedviga (Hedwig) tapo Heidi Lamar (Hady Lamarr).

Antrą kartą pasaulinio kino istorijoje buvo paminėta Hedviga Kisler jau nauju vardu. Su jos atsiradimu Holivude baugėsi platininių blondinių era. Nuo šiol į madą atėjo gražiosios brunetės. Luis B.Majeris (Louis B. Mayer) apie šios brunetės atsiradimą Holivude rašė: „Heidi – pati gražiausia pasaulio moteris. Pats ponas Dievas supažindino mane su šia nuostabiąja brunete. Aš seniai mąsčiau, kad pats laikas nutraukti stereotipinių platininių blondinių monopolį kine“.

Per gana trumpą jos kaip kino aktorės karjerą (1930 – 1958 m.) Austrijoje, Čekijoje ir Holivude jį nusifilmavo 55 kino juostose.

Be jau minėto skandalingojo filmo „Ekstazė“ Eva Kisler filmavosi dar keliose jos „atradėjo“ ir globėjo Makso Reinharto (Max Reinghardt) filmuose. Pirmasis jos filmas buvo susuktas 1930 metais, kai jai tebuvo vos 17. „Mergina iš naktinio baro“ (Geld auf der strashe) toks filmo pavadinimas. Po to sekė dar keletas filmų, na o jos vedybų iki pabėgimo aktorės karjera nutrūksta. Kai ji pagaliau ištrūksta iš F.Mandlo pavydo gniaužtų ir įsikuria Paryžiuje, o kiek vėliau Londone, jos kino aktorės karjera vėl tęsiama tik po to, kai Luis B.Majeris išveža gražiąją europietė į JAV, Į Holivudą.

Taigi ši nepaprasto grožio ir be abejo talentinga aktorė vėl pradeda filmuotis. 1938 metais ji filmuojasi filme „Alžyras“(„Algeria“). Šis labai neblogas režisieriaus Džono Kromvelo (John Cromwel) filmas turėjo pasisekimą ir be abejo dėl to, kad tai buvo pirmas filmas Holivude, kuriame filmavosi Heidi Lamar, nors pasikeitusi pavardę (filme „Ekstazė“ ji vadinosi Eva Kisler, bet vis tiek visiems žinoma iš skandalingojo filmo. Po to iki 1958 metų Heidi Lamar filmavosi mažiausiai po filmą į metus.

Iš viso ši graži ir talentinga moteris nusifilmavo 55 kino filmuose, uždirbo beveik 30 000 000 dolerių.
„Triukšmingas miestas“, „Samsonas ir Dalila“, „Mano mylimas šnipas“, „Žmonijos istorija“, „Dama be paso“, „Konspiratorius“ ir kt.

1948 metais, jau tada garsus režisierius Viktoras Flemingas (Victor Fleming) puikaus filmo „Vėjo nublokšti“ autorius, į filmo pagal Džono Steinbeko (John Steinbeck) romaną „Tortilijos lyguma“ (Tortilla Flat) pagrindinio moters vaidmenį pakvietė Hedi Lamar . Ji filmavosi su tokiais nuostabiais aktoriais kaip Džonas Garfildas (John Garfield), Frankas Morganas (Frank Morgan), Spenseriu Treisi (Spencer Tracy). Dalyvavimas tokio filmo kūrime, su tokiais Holivudo grandais tik dar kartą patvirtina, kad ši nuostabaus grožio moteris išties buvo ir talentinga.

Bežiūrint nuotraukas, kuriose užfiksuota įvairių filmų, kuriuose vaidino Hedi Lamar epizodai, matome, kad jai teko filmuotis su daugelio to meto super žvaigždžių – Žana Povel (Jane Powel), Robertu Tayloru (Robert Tailor), Viktoru Matura (Victor Matura), Klark Geiblu (Clark Gable).

Todėl visiškai pelnytai Holivudo Šlovės Alėjoje puikuojasi ir Heidi Lamar žvaigždė.

ANTROJI PASAKOJIMO DALIS – GRAŽIAUSIA IŠRADĖJA

Female Inventors

Because female inventors are under-recognized for their accomplishments, we are featuring biographical sketches of these famous women including what they invented, how they conceived the idea and what developments have taken place since the original invention. This section is currently under development. It will soon feature many more inventors, so visit often.

Please help us further develop this section by e-mailing information you have about female inventors and/or inventions to our director of educational services at RMason6903@aol.com. If you are interested in helping us develop a section on inventors from your ethnic culture please e-mail your information to RMason6903@aol.com. Remember to give the source(s) of your information so we can properly acknowledge the originator of any information posted on our site.

Kaip jau anksčiau minėjau, antroji pasakojimo dalis kiek netikėta, o kai kuriems vyrams (o ir pavydžiom moterim), kurie iki šiol mano, kad graži moteris gali būti tik kvaila lėlytė ir pan. (nors visi tik į gražias spokso ir paskui gražias ir laksto), tai bus tiesiog šokiruojantis pasakojimas.

JAV kiekvienais metais lapkričio 9-ją švenčia išradėjo dieną.

Gerbiamieji, pasižiūrėkite į šio pasakojimo pradžią – „Gražiausios pasaulio moters“, talentingos kino aktorės Heidi Lamar gimimo diena…

Kaip tik todėl antrąją pasakojimo dalį ir pradėjau foto montažu ir anglišku originaliu tekstu, kuriame yra rašoma:

MOTERYS IŠRADĖJOS

Kadangi šių moterų-išradėjų pasiekimai ir tų pasiekimų rezultatai yra pripažinti ir įvykdyti, tai mes pateikiame šių žymių moterų glaustas biografijas, aprašome, ką jos išrado, ką nuveikė pradedant nuo pat jų idėjos ir išradimo pradžios. Šis skyrius šiuo metu tiki pradedamas pildyti. Mes manome, kad greitai jame atsiras ir daugiau pavardžių ir biografijų.

Prašome pagelbėti šio skyriaus kūrime ir elektroniniu paštu siusti informaciją apie išradėjas-moteris. Siųskite visą informaciją švietimo paslaugų direktoriui adresu: RMason6903@aol.com. Taigi apsilankykite dažniau, padėkite mums siųsdami informacijų apie moteris–išradėjas ir (arba) jų išradimus. Atminkite, kad suteikti jūsų informacijos šaltiniai, tinkamai patvirtinti siuntėjo ir bet kokia informacija bus paskelbta mūsų svetainėje.

Hady Lamar
karinės komunikacijos sistemos

Madame C.J. Walker
kosmetikos gamyboje

Mary Phelps Jokūbas
užimantys ir išradėjas ir Bra

Hypatia Astroliabija,
Hydroscope

Maria Telkes
Chemijos, saulės inžinierijoje

Rose O’Neill
Kewpie Doll išradėjas

Jane Goodall
Primatologist

Marie Curie
fizikos pagrindų išradimai

Šalia šio angliško teksto vertimo aš pridėjau H.Lamar ranka daryto brėžinio dalį, kad kiek galima tikroviškiau atrodytų tai, apie ką dabar papasakosiu.

Tik atvykus į JAV, pradėjus karjerą Holivude, ją iškart apsupo vyrai. Tačiau gražioji Heidi, kad ir kiek nebūtų keista, nebuvo daug pramogaujanti ir dykai leidžianti laiką. Daugeli vakarų ji praleisdavo viena, palinkusi prie knygų ir…
Būtent apie tai ir noriu papasakoti.

1940 metais, vieno vakarėlio metu, Heidi Lamar susipažino su šiek tiek vyresniu vokiečiu kompozitoriumi- avangardistu, puikiu pianistu ir kelių knygų autoriumi Džordžu Anteilu (George Antheil), kuris Holivude garsėjo kaip „gan keistas“ vyrukas.

Ši pažintis, kaip vėliau suprasite, pateko į pasaulinę istoriją ne tik meno, bet ir išradimų sferoje.

Kas gi tas „gan keistas“ vyrukas? Profesorius, mokslininkas? Genialus išradėjas?

Tiesiog kaip tikroje Holivudo pasakoje – staiga, netikėtai, visiškai atsitiktinai susitiko dvi unikalios asmenybės.
Apie H.Lamar, aš jau mažuma papasakojau….

Džordžas gimė 1900 metais liepos 8 dieną, Trentone, Niudžersyje vokiečių emigrantų šeimoje. Mokėsi muzikos, muzikavo, pilnai įsijungė į avangardistų eiles ir, atrodo, niekuo per daug neišsiskyrė iš kitų bendraamžių. Devyniolikos išvyko į Europą, į tuometinę meno Meką – Paryžių. Draugystė su Pablo Pikaso (Pablo Picasso), Žanu Kokto (Jean Cocteu), Ernest Hemingvėju (Ernest Hemingway) ir kitais, jau tada pagarsėjusiais, vėliau legendiniais menininkais. Berlyno simfoninio orkestro kvietimu išvyko į Berlyną. Ypač susibičiuliavo su Igoriu Stravinskiu (Igor Stravinsky), bendravo su Leopoldu Stokovskiu (Leopoldo Stokowsky). Kūrė avangardinę muziką, koncertavo, gilinosi į modernistines kompozicijas.

Labai išgarsėjo sukūręs muziką „Mechaninis baletas“, kuriai atlikti prisireikė simfoninio orkestro, šešiolikos sinchronizuotų mechaninių pianinų, dviejų Grand pianinų, elekroninių varpų, ksilofono, bosinės gitaros, būgnų ir …trijų lėktuvo propelerių (veikiančių).

Nuoroda: http://www.youtube.com/watch?v=R8Vn_65yBD4
http://www.youtube.com/watch?v=lEuDFJd6_2U&feature=related

Kaip pasakoja amžininkai, kūriniui pasiekus kulminaciją, įsijungus propeleriams, klausytojai iš pirmųjų eilių buvo tiesiog nupūsti…

Džordžas iš arti matė Hitlerio atėjimą į valdžią. Matė ir ko gero vienas pirmųjų suprato, kas yra Hitleris ir kas laukia Europos.

1936 metais D.Anteilas grįžta į JAV ir… ir netrukus parašo savo pirmąją knygą, kurioje prognozuoja būsimąjį II pasaulinį karą ir net jo baigtį… Karas dar nebuvo prasidėjęs…Prognozės beveik sutapo su tuo kas vėliau įvyko…

Amerikoje be abejo pradeda dirbti Holivude, daug rašo muzikos kino filmams. D.Anteilas yra parašęs muziką daugiau nei trisdešimt filmų.

Be muzikos, Džordžas, kaip apžvalgininkas bendradarbiauja žurnale „Eskvairas“ (Esquire) ir Koronet (Coronet). Tačiau įdomiausia, kad jis rašo ne apie muziką, o įvairiomis mokslinėmis temomis. Visų nuostabai jis parašo savo antrąją knygą, kurioje tyrinėja endokrinologiją, tiksliau „liaukų poveikį moters išvaizdai“. Tampa labai populiarus moterų – Holivudo artisčių tarpe. Būtent tai ir buvo pretekstas pradėti pokalbį to lemtingo vakarėlio metu.
Bet labai greitai pokalbis tarp dviejų nestandartinių, unikalių asmenybių pakrypo ta linkme, kuria ir turėjo pakrypti.

Kaip pasakoja pats Džordžas, jį nustebino gražiosios jo naujos draugės proto aštrumas, gebėjimas susikaupti ir analizuoti. Skirtingai nuo kitų vyrų, Džordžas šioje nepaprastai gražioje moteryje įžvelgė daug daugiau, nei daugelis jos gerbėjų.

Šiais laikais kažkiek keista, kad H.Lamar savo techninius samprotavimus patikėjo ne kokiam nors mokslininkui, o muzikui. Bet tuo pačiu ir galbūt tai buvo teisinga, nes „koks“ nors mokslininkas ko gero jos samprotavimus būtų „pasiskolinęs“ ir pats vienas tapęs žymiu. Kaip ten bebūtų, H.Lamar pasidalijo savo idėjomis su Džordžu Anteilu. Be to abu degė noru nors kiek prisidėti prie būsimos kovos su vokiškuoju fašizmu.

Jų bendradarbiavimo sėkmė buvo stulbinanti – 1941 metais jie patentavo savo išradimą, kuriam idėją pasiūlė Heidi. Ji, dar būdama pono F.Mandlo žmona, važinėjant po jo gamyklas ir laboratorijas, pradėjo domėtis tuo, ką matė ir, pasirodo, buvo tikrai graži ir išmintinga, daugelį minčių užfiksavo savo gražioje galvelėje.

Ar kada nors esate girdėję terminą– „Spektro sklaida“ (Spread Spectrum)? Na, jei tai esate girdėję, tai jūsų neturėtų stebinti, o kas negirdėjo, tai trumpai paaiškinsiu šio išradimo naudą, jo panaudojimo galimybes. Įsiklausykite: šis gražiosios Holivudo žvaigždės ir muziko avangardisto, eksperimentatoriaus išradimas – tai yra techninis bevielio ryšio pagrindas, kuris pagimdė mobiliųjų telefonų, faksogramų ir kitas bevielio ryšio sistemas. Tai šiuo metu naudojama belaidžio LAN, integruota brūkšninio kodo skaitytuvuose, delniniuose kompiuteriuose, radijo ryšio modemuose, įtaisuose sandėliavimui, skaitmeniniam išsiuntimui, skaitmeninio korinio telefono ryšiams, faksogramų, kompiuterinių duomenų, el. pašto arba multimedijų duomenų perdavimui. Ir jo panaudojimas potencialiai gali dar plačiau išnaudoti visas komercinės plėtros, ypač prie interneto, galimybes.

H.Lamarr buvo tik 26 metų amžiaus ir tai viena jauniausių išradėjų per visą išradimų istoriją. Šis išradimas užregistruotas 1942 metais rugpjūčio 11 dieną ir jam buvo suteiktas JAV patentų numeris 2,292,387 m. su pavadinimu „Heidi Kisler Markej ir Džordžas Anteil – Slapta ryšių sistema“ (Hady Keisler Markey“ and George Antheil for a „Secret Communications System.“). Kaip matote, išradimo patentavimo dokumentuose Heidi pristato save mergautinė ir vyro (to, kuris tuo metu buvo), su kuriuo tada buvo vedusi.

Heidi ir Džordžas savo išradimo patentą padovanojo JAV ir jokios kompensacijos niekada neprašė ir negavo. Tai buvo šių dviejų žmonių, mačiusių Hitlerio atėjimo į valdžią pradžią ir nujautusiems karą siaubą.

Tai buvo dviejų menininkų, unikalių asmenybių dovana kovoje prieš vokiškąjį fašizmą.

II pasaulinio karo metais šis išradimas buvo bandytas taikyti torpedų navigacijai, bet nesėkmingai, nes dar nebuvo to techninio sprendimo, įgalinančio šio unikalaus (kaip vėliau paaiškėjo) išradimo panaudojimą.

Jo tikrasis panaudojimas karinėje pramonėje plačiai buvo pritaikytas daug vėliau. Heidi ir Džordžo idėja stipriai pastūmėjo elektronikos progresą, kai 1957 metais inžinierinė elektroninių sistemų skirstymo firma „Sylvania“ ėmėsi šios idėjos ir vietoje mechaninių komponentų panaudojo puslaidininkus. Tada pirmą kartą atsirado terminas „plačiajuostis signalas“. Išradimas įgavo prasmę ir jau 1962 metais JAV – Kubos konflikto metu buvo pilnai panaudotas. Dar didesnį pritaikymą Heidi ir Džordžo idėja sulaukė įgyvendinant labai sudėtingą ir brangų „Žvaigždžių karų“ programos projektą.

Apie aštuoniasdešimtuosius, kai Pentagonas daugelį patentų, tame tarpe ir H.Lamar ir D.Anteilo, paskelbė viešam naudojimui ir prasidėjus bevielio ryšio progresui, šis išradimas įgavo savo tikrąją prasmę.

Išradimas tapo pagrindu plačiajuostės ryšių sistemos, kuri šiandien plačiai naudojama mobiliuose telefonuose, WiFi 802.11 ir pačios didžiausios pasaulyje amerikietiškos globalinės sistemos – „United States Navstar Global Positioning System“, kaip ji vadinama GPS, kuria palydovai nenutrūkstamai perduota plačiajuosčius signalus.

Gaila, kad Džordžas Anteil didelio pripažinimo ir sėkmės nesulaukė. Jis mirė 1959 metais.

Tokiu būdu Heidi Lamar išradimas – vienas iš XX amžiaus reikšmingiausių techninių išradimų ir labai svarbus elementas šiuolaikinėje JAV karinėje galioje. Visi šiuolaikiniai techniniai sprendimai lyg ir turėtų būti dėkingi „gražiausiai pasaulio moteriai“ už jos genialias idėjas, labai daug prisidėjusias prie šiuolaikinio mokslo ir technikos progreso.

Gaila, bet savo asmeninį gyvenimą Heidi Lamar nesugebėjo taip tvarkyti, kaip kad savo pasiekimus kūryboje bei išradimuose: po penkių nesėkmingų vedybų ji prarado visą savo turtą ir paskutinius gyvenimo metus buvo priversta praleisti senelių globos namuose Floridoje.

Bevielio kompiuterinio ryšio entuziastai, atsitiktinai susipažinę su painia Heidi Lamar gyvenimo istorija, įvairiais būdais bandė siekti jos apdovanojimo Kongreso garbės medaliu ir IEEE apdovanojimo. Bet jų pastangos buvo bevaisės.

Ir tik 1997 rugpjūčio 31 Heidi Lamar pagaliau buvo tinkamai įvertinta ir pagerbta kaip išradėja – jai buvo įteiktas BULBIE apdovanojimas („Oskaras“ už išradimus), kuris suteikiamas asmenims už ypatingus pasiekimus meno, gamtos mokslų, verslo ir išradimų sferoje. Heidi Lamar buvo pirmoji moteris, apdovanota BULBIE premija. Ji buvo pagerbta ir pateko į labai garbių vyrų sąrašą. Tai ir inžinierius aviatorius Paulius Makreidis (Paul Mac Cready), chemijos profesorius Stenlis Masonas (Stanley Mason ), Amerikos kapitonas išradėjas, užregistravęs 550 patentų Džeromas Lemelsonas (Jerome Lemelson), JAV patentų ir prekių ženklų komisaras Donaldas (Donald Banner) ir daugelis kitų iškilių asmenybių.

Jai tuo metu buvo aštuoniasdešimt ketveri. Atsisakydama dalyvauti iškilmingoje apdovanojimo ceremonijoje ir nepageidavusi priimti žurnalistų, Heidi Lamar pareiškė: „Negalvokite, kad aš blogai atrodau, aš tiesiog aš nenoriu nieko matyti“.

Apdovanojimą už mamą atsiėmė jos vienintelis sūnus Entony Lauderis, kuris, kaip likimo ironija, turėjo savo radijo ir mobiliųjų telefonų parduotuvę, kurioje dauguma jo parduodamų aparatų buvo sukurti naudojant jo mamos atrastą technologiją.

Heidi Lamar mirė 2000 metais sausio 19 dieną. Jos palaikai buvo kremuoti ir ir pelenai, vykdant jos paskutinę valią, išbarstyti virš gimtosios Austrijos.

Liūdna, bet nieko nepakeisi. Taip baigėsi dar viena gyvenimo istorija – istorija gražios, talentingos ir savo gyvenimu įrodžiusios, kad gražios moterys nebūtinai turi būti kvailos lėlytės.

Taigi –

GRAŽI IR …
GRAŽI IR KVAILA…
GRAŽI IR TALENTINGA…
GRAŽI IR TALENTINGA, PROTINGA, IŠMINTINGA…

Jei bus įdomu pažiurėkite vaizdo įrašus:
http://www.youtube.com/watch?v=YAuXz0prMYw
http://www.youtube.com/watch?v=KTWqex51I3g&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=4N8qOhW2MGo&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=li4HtqPdwuU

Eugenijus ŠALTIS