Senėjimas – liga?

vaistai į namus

Ar žinote, kad spalis – ne tik krūties vėžio žinomumo, bet ir tarptautinis ilgaamžiškumo mėnuo? Įprasta manyti, kad daugelis su amžiumi ir senatve susijusių ligų – vėžys, diabetas, nutukimas, kaulų, neurodegeneracinės ir širdies-kraujagyslių ligos – yra neišvengiamos. Tačiau naujausi moksliniai ilgaamžiškumo ir senėjimo (amžėjimo) tyrimai rodo, kad galbūt senėjimas ne visuomet gali būti biologiškai pagrįsta būtinybė.

„Pastarųjų dešimtmečių ilgaamžiškumo moksliniai tyrimai pažėrė tokių svarbių ir įdomių rezultatų, kad siekiant atkreipti visuomenės dėmesį, nutarta spalį paskelbti tarptautiniu ilgaamžiškumo mėnesiu, – sako gydytojas genetikas dr. Ramūnas Janavičius, aktyviai besidomintis naujausiomis mokslo tendencijomis. – Manau, tai turėtų būti ypač svarbi žinia Lietuvos gyventojams, kurių gyvenimo trukmė yra trumpiausia Europoje, kadangi moksliniais įrodymais pagrįstas išprusimas sveikatingumo srityje yra būtinas veiksnys sveikam ir ilgam gyvenimui“.

Pastaraisiais metais aukščiausio lygio moksliniuose žurnaluose („Nature“, „Science“, „Cell“, „Aging Research“ ir kt.) publikuoti Nobelio premijomis įvertintų biologinių atradimų tyrinėjimai rodo, kad senėjimas gali būti liga, kuri yra pagrindinė su amžiumi susijusių būklių priežastis.

Neįtikėtina, tačiau naujausiame tarptautiniame ligų klasifikatoriuje (TLK-11) jau atsirado atskiras senyvo amžiaus ir senėjimo (kaip ligos) kodas – šis klasifikatorius įsigalios nuo 2021 metų – vadinasi, greitai gydytojai galės tiesiogiai gydyti patį amžių kaip ligą – ją sušvelninti ar sulėtinti jos eigą. Taip pat turėtų pagerėti ilgaamžiškumo mokslinių tyrimų finansavimas.

Įrodyta, kad įvairios intervencijos ir priemonės, kaip maisto kalorijų ribojimas, badavimą imituojanti dieta ar senolitikai (senėjančias ląsteles naikinančios medžiagos), veikia įvairiuose organizmuose – mielėse, muselėse, kirmėlėse, graužikuose ir net beždžionėse. Tyrimų su žmonėmis dar nėra daug, tačiau jų daugėja – pavyzdžiui, prieš mėnesį amerikiečių tyrėjų grupė sugebėjo atjauninti (rejuvenuoti) žmonių užkrūčio liauką bei atsukti biologinį (epigenetinį) organizmo laikrodį vidutiniškai 2,5 metų atgal.

Už ilgaamžiškumą yra atsakingi genai ir metaboliniai keliai, kurių tyrimai vykdomi aukščiausio lygio pasaulio universitetuose ir tyrimų centruose.

„Ilgaamžiškumo sritis nuo seno viliojo visokius šarlatanus ir apsišaukėlius, tačiau dabar situacija visiškai kitokia – ilgaamžiškumo srities lyderiai yra mokslininkai, pripažinti pasauliniu lygiu, publikuojantys savo tyrimų rezultatus aukščiausio lygio recenzuojamuose žurnaluose“, – sako dr. R. Janavičius, šiemet dalyvavęs „Nature“ žurnalų leidyklos organizuojamoje ilgaamžiškumo konferencijoje Erasmus Medicinos Centre Roterdame.

„Tačiau egzistuoja didžiulė žinių praraja tarp to, apie ką kalba mokslininkai konferencijose ir to, ką žino visuomenė. Taip pat universitetuose iki šiol mokomos neteisingos ir seniai paneigtos tiesos, o daugelis gydytojų nesusimąstydami taiko neefektyvias priemones“, – apgailestauja gydytojas.

Dauguma strategijų, taikomų ilgaamžiškumo tyrimuose, yra skirtos sveikos gyvenimo trukmės (angl. healthspan) prailginimui. „Kol kas ilgiausiai pasaulyje gyvenęs žmogus sulaukė apie 120 metų, tačiau yra kur kas svarbiau ne ilgiau gyventi, kenčiant nuo su senėjimu susijusių ligų, o prailginti sveiko ir kokybiško gyvenimo trukmę. Turimi ilgaamžiškumo srities moksliniai duomenys rodo, kad tai yra įmanoma“, – optimistiškai nusiteikęs dr. R. Janavičius.

Taip pat skaitykite: