Maistas bus sveikesnis

transriebalai

Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja reikalavimas, kad Lietuvos rinkai tiekiamuose maisto produktuose vadinamųjų transriebalų kiekis negali viršyti 2 gramų 100-te gramų riebalų. Ši nuostata galioja ne tik parduotuvių lentynose esantiems gaminiams, bet ir viešojo maitinimo įmonėse tiekiamam maistui. Išimtis numatyta gyvūninės kilmės riebalams ir maisto produktams, kuriuose transriebalai susidaro natūraliai.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, pasiruošti pakeitimams buvo pakankamai laiko, nes įsakymas, kuriuo nustatytas didžiausias leistinas transriebalų kiekis maisto produktuose, pasirašytas prieš dvejus metus. Juo siekiama gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą bei mitybą.

„Įvairūs tyrimai patvirtina, kad didelio transriebalų kiekio vartojimas ženkliai didina širdies ligų riziką. Europos maisto saugos tarnyba jau prieš kelerius metus patvirtino, kad transriebalų mažinimas gali turėti tik teigiamą poveikį sveikatai. Dėl to buvo pasirinktas labai aiškus kelias – riboti jų kiekį pramoninėje gamyboje, kad visi su maistu jų suvartotume kuo mažiau. Ryžtingų sprendimų ėmėmės vieni pirmųjų, o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pernai taip pat paragino valstybes pašalinti pramoniniu būdu pagamintus transriebalus iš pasaulinės maisto tiekimo grandinės“, – sako ministras A. Veryga.

Anot sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio, įdėta daug pastangų, kad ruošiantis naujovių įgyvendinimui gamintojams neliktų neaiškumų.

„Sveikatos apsaugos ministerija nuolat rengė susitikimus su Lietuvos gamintojais, primindama jiems apie artėjančias permainas. Kaip žinome, gamintojai pakeitė technologijas ir receptūras, kad maistas būtų sveikesnis. Tai aktualu daugeliui maisto pramonės šakų, taip pat ir viešojo maitinimo įmonėms“, – sako A. Šešelgis.

Be to, jo teigimu, šioje srityje permainos pradėtos dar anksčiau: transriebalai jau prieš keletą metų uždrausti darželiuose, mokyklose, o rinkoje esančiuose sveikatai palankesniuose maisto produktuose, pažymėtuose „Rakto skylutės“ simboliu, transriebalų kiekis buvo apribotas jau prieš penkerius metus. Siūlymui riboti transriebalų kiekį pramoniniu būdu gaminamuose gaminiuose buvo gautas ir Europos Komisijos (EK) pritarimas.

Transriebalai susidaro ilgai kaitinant aliejus arba hidrinant augalinius riebalus – prie nesočiųjų riebalų jungčių juose prisijungia vandenilio atomai. Transriebalus gamintojai deda į konditerijos gaminius − saldainius, pyragaičius, šokoladu glaistytus ar kremu perteptus gaminius, šaldytą tešlą ir jos gaminius ir kt. Taip pat gamintojai transriebalų turintį aliejų gali naudoti gamindami gruzdintas bulvytes, pūstus kukurūzus ir kitus gruzdintus ar spragintus gaminius.

Apie tai, ar produkte yra įdėta pramoninių transriebalų, žmogus, perkantis vieną ar kitą produktą, gali sužinoti perskaitęs produkto etiketę. Tokie riebalai yra įvardijami sudedamųjų dalių sąraše kaip „iš dalies hidrinti riebalai“. Maisto gamintojai tokius riebalus naudoja tam, kad prailgintų produkto tinkamumo vartoti terminą, sulėtintų jo senėjimą, oksidaciją ir apkartimą.

Taip pat svarbu paminėti, kad šių metų balandį EK priėmė reglamentą, kuriame nustatyta analogiška nuostata, jog transriebalų, išskyrus natūraliai esančius gyvūniniuose riebaluose, kiekis neturi viršyti 2 gramų 100-te gramų riebalų. Taigi Lietuva ir dar kelios Europos šalys, tokios kaip Danija, Latvija ir kitos, yra novatorės šioje srityje, o nuo 2021 m. balandžio 1 d. minėto reglamento nuostatos taps privalomos visoje ES.

PAPILDYTA

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad nuo lapkričio 1 d. į ligoninę patekę pacientai savo lėkštėse turėtų neberasti riebaluose virtų, skrudintų, džiūvėsėliuose apvoliotų ar jais pabarstytų keptų mėsos, paukštienos ir žuvies gaminių, taip pat sultinių ir padažų koncentratų bei kitų sveikatai nepalankių produktų ar iš jų pagamintų patiekalų. Šių privalomų taisyklių turi būti paisoma visose stacionarinėse gydymo įstaigose.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, pokyčiai inicijuoti, siekiant, kad pacientai būtų maitinami kokybišku, subalansuotu, jų poreikius pagal susirgimą atitinkančiu maistu. Tai iki šiol užtikrino tik dalis gydymo įstaigų, kitoms, kaip parodė mobilios ekspertų komisijos vizitai įvairiuose šalies regionuose, tikrai būta kur pasitempti.

„Privalomų mitybos organizavimo taisyklių nustatymas buvo būtinas žingsnis, siekiant spręsti dešimtmečiais egzistavusią problemą. Džiaugiuosi, kad tą būtinybę suprato ir pačios įstaigos, palaikiusios idėją, aktyviai dalyvavusios derinimo procese. Šie sprendimai priimti tariantis, nes visų interesas tas pats – užtikrinti, kad pacientai gautų sveiką ir skanų maistą“, – sako ministras A. Veryga.

Aiškūs reikalavimai pacientams tiekiamam maistui iki parengiant naują tvarką nebuvo nustatyti. Tad problemų būta daug ir įvairių. Pavyzdžiui, maistas skurdus, mažai atsižvelgiama į mitybinę vertę, raciono subalansuotumą, itin trūksta daržovių, kurios sveikstančiam žmogui yra labai svarbios, baigiant tuo, jog maistas į palatas atkeliauja atšalęs, patiekiamas neestetiškai atrodančiuose induose ir kt.

Taigi, vadovaujantis naujausiais tyrimais sveikos mitybos srityje, Europos Komisijos (EK) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, nuo lapkričio 1 d. nustatyti tiekiamų maisto produktų kokybės reikalavimai, leidžiami cukrų, druskos ir skaidulinių medžiagų kiekiai pacientų maitinimui tiekiamuose maisto produktuose. Taip pat nustatytas netiektinų maisto produktų sąrašas.

Be to, gydymo įstaigoms rekomenduojama maisto produktus įsigyti iš vietinių ūkių, kas leistų užtikrinti, kad į gydymo įstaigas būtų tiekiami švieži, sezoniniai produktai. Vis dėlto, šis siūlymas yra rekomenduojamas, o ne privalomas.

Taip pat jau numatyta, kad darbuotojai, gaminantys dietinį maistą gydymo įstaigose, turės dalyvauti mokymuose, įgyti reikiamas žinias ir kompetencijas. Antraip tokio darbo jie dirbti tiesiog negalės. Tiesa, šiam reikalavimui įgyvendinti nustatytas 3 metų pereinamasis laikotarpis. Jo metu bus parengta dietinių patiekalų gaminimo mokymų programa ir kvalifikaciniai reikalavimai lektoriams, kurie galės vesti mokymus.

Kontrolę, kaip aprašo reikalavimų gydymo įstaigose laikomasi, kaip ir iki šiol vykdys Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Išreikškite savo nuomonę ir taip padėkite mums tobulėti!
Patiko
Nepatiko