Rausta skruostai?

Lauke – minusinė arba vis besikeičianti temperatūra, patalpose kaitina karštas ir sausas oras. Tikriausiai dažnam toks derinys sukelia daug nepatogumų – veidas įgauna raudoną spalvą ir atrodo, tarsi degtų. Toks veido kaitimas ir raudonis atsiliepia mūsų išvaizdai ir netgi psichologinei savijautai, o, nesiimant priemonių, gali išsivystyti į rimtesnius odos susirgimus.

Gydytoja dermatovenerologė atskleidžia, kas provokuoja rožinę, ir dalijasi patarimais, kaip spręsti šią problemą.

Būdinga kas trečiam žmogui

Manoma, kad veido raudonis vargina apie 30 proc. pasaulio gyventojų, panašiai atvejų pastebima ir Lietuvoje. Moterys šia liga serga triskart dažniau nei vyrai, bet jiems pasitaiko sunkesnė ligos forma. Raudonis dažniausiai išryškėja 30–40 gyvenimo metais ir yra būdingesnis turintiems šviesią odą bei plaukus. Kartais rožine serga ir vaikai.

„Rožinė, arba rosacea, yra lėtinė, uždegiminė veido liga, kuri pažeidžia smakrą, centrinę kaktos sritį, nosį ir skruostus. Jai būdingas veido odos kaitimas, paraudimas, kraujagyslių išsiplėtimas, akių pažeidimai, jungiamojo audinio bei riebalinių liaukų išvešėjimas“, – su liga supažindina Ugnė Jarilinaitė-Grinaveckė, „Nordclinic“ dermatologijos skyriaus gydytoja.

Vasarą šią problemą dar galima kontroliuoti, tačiau rožinė paūmėja žiemos metu. Vėjas, šaltis, temperatūrų pokyčiai alina odą, todėl kraujagyslės dar labiau išryškėja. Tuomet vargina ne tik estetinė problema, bet ir fizinė: pabuvus lauke ir atėjus į šildomą patalpą, veidas smarkiai įkaista. Estetiškai paslėpti raudonį bandoma storu makiažo sluoksniu, tačiau, anot U. Jarilinaitės-Grinaveckės, tai nepadeda, o ir gali pabloginti situaciją – jei oda nekvėpuoja, jos būklė pablogėja. Taip pat rožinė gali pakenkti ir akims, sukelti jų paraudimą, dirginimą ir kitus nemalonius simptomus, todėl turint šią ligą būtinas gydymas ir gydytojo priežiūra.

Ligą provokuojame mes patys

Nors veido rožinės priežastys iki galo nėra išaiškintos, prie ligos paūmėjimo prisidedame ir mes patys. „Rožinę provokuoja tam tikras maistas: šokoladas, sojų padažas, vanilė, pieno produktai, kepenys, alkoholis, karšti gėrimai ir aštrus maistas. Taip pat stiprios emocijos, tokios kaip pyktis ar stresas. Vaistai, ypač niacinas ir steroidai, irgi paskatina raudonį“, – vardija gydytoja dermatologė.

Rožinės paūmėjimą lemia ir kiti veiksniai: permainingas oras, aktyvus sportas, pirtis, perkaitimas, soliariumas, drėgmė, netgi maudymasis karštoje vonioje. Kosmetika, kurios sudėtyje yra acetono ir alkoholio, tai pat provokuoja ligą. Galiausiai, netgi menopauzė ar lėtinis kosulys tam gali turėti įtakos.

Nors patyrus stresą veidą taip pat išmuša karštis, atskirti jį nuo rožinės nesunku, nes nurimus įtampai raudonis praeina. „Tačiau jei jis pradeda laikytis ilgiau nei įprastai, situacija kartojasi ir dar prisideda minėti rizikos veiksniai, galima įtarti ligos pradžią“, – paaiškina U. Jarilinaitė-Grinaveckė.

Patarimai, kaip spręsti problemą

Ligai gydyti reikalingi vaistai, kuriuos paskiria gydytojas. Vis tik to gali nepakakti, todėl U. Jarilinaitė-Grinaveckė pataria, kaip sumažinti rožinės progresavimą. „Pirmiausia verta prisiminti, kad didžiausią įtaką odai turi UV spinduliai, todėl tinkamas elgesys saulėje ir priemonių su SPF naudojimas atitolina ligos progresavimą. Net rudenį ir žiemą kremai bei serumai turėtų būti bent su 15 SPF apsauga. Be to, šaltuoju sezonu jie turi būti riebesni, nes susidariusi apsauginė plėvelė apsaugo odą nuo šalčio. Esant rožinei patariama naudoti ir antioksidacines priemones, tokias kaip vitaminas C“, – pataria gydytoja dermatologė.

Antra, veido valymo procedūros turi būti neagresyvios.

Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Išreikškite savo nuomonę ir taip padėkite mums tobulėti!
Patiko
Nepatiko