,

Vėžio testas, kurį atliksite patys

Apžiūrėkite savo ir artimųjų apgamus. Daugumos jų piktybiškumą ar gerybiškumą galite lengvai įvertinti patys. Įtartiną apgamą dermatologas išpjauna per kelias minutes, nepalikdamas jam jokių galimybių vėl supiktybėti. Svarbu: jokiu būdu nevalia šalinti apgamo lazeriu, prieš tai nepaėmus audinių mėginio. Tik patologui ištyrus ląsteles mikroskopu įmanoma nustatyti, ar darinys buvo gerybinis, keliantis įtarimų, ar piktybinis.

Apgamų testas

ABCD (E) taisyklė
A ASIMETRIJA 1 ar 2 ašyse
B BANGUOTUMAS neryškūs, karpyti kraštai
C CHARAKTERISTIKA netolygi pigmentacija
D SKERSMUO
E EVOLIUCIJA Pokyčiai

Žaisdami gydytojus dermatologus naudokitės ABCDE taisykle:

A reiškia asimetriją vienoje ar dviejose ašyse. Kuo apgamas asimetriškesnis, tuo didesnė vėžio rizika.

B reiškia kraštų banguotumą. Jeigu apgamo kontūras yra neryškus, karpytas, tai blogas ženklas.

C reiškia spalvos charakteristiką. Jeigu apgamas margas: rudas, juodas, pilkas, raudonas, balkšvas ar violetinis – verta susirūpinti. Tolygi šviesesnė ar tamsesnė ruda spalva paprastai rodo, kad viskas gerai.

D reiškia diametrą. Apgamai, kurių skersmuo nesiekia pusės centimetro, dažniausiai būna gerybiniai. Didesnis skersmuo ar akivaizdūs jo pokyčiai – ne pats geriausias požymis.

E reiškia evoliuciją. Apgamas, kuris visada buvo iškilęs, gumbelio formos ar net kabantis, paprastai visą gyvenimą išlieka gerybinis. Jeigu plokščias apgamas ūmai evoliucionuoja – iškyla, sustorėja – tai skubus pavojaus ženklas. Darinį būtina kuo greičiau pašalinti.

Niežtinčios, kraujuojančios, didėjančios dėmės taip pat signalizuoja apie pavojų. Kol kas neaišku, ar pešioti plaukus iš apgamo yra saugu.

Jeigu netyčia nutrynėte apgamą iki kraujo (pavyzdžiui, į kelnių diržą), tai dar nereiškia, kad rizika susirgti vėžiu išaugo.

Tikrindami apgamus greičiausiai aptiksite odos pokyčių, sunkiai priskirtinų kuriai nors kategorijai. Dažnai taip nutinka su šiurkščiais, gan dideliais rudais guzeliais – greičiausiai senatvinėmis karpomis. Neprofesionalui labai sunku atskirti senatvinę karpą nuo įtartino pigmentinio auglio. O juk senatvinė karpa – tai gerybinis raginio sluoksnio darinys, nudažytas natūralaus pigmento melanino. Ištyrus mikroskopu paaiškėja, kad karpą sudaro visai ne pigmentinės, o parudavusios raginio sluoksnio ląstelės. Senatvinės karpos dažnai nusitrina po maudynių šluostantis rankšluosčiu ir niekada nesupiktybėja. Jeigu kilo abejonių, visada verta kreiptis į dermatologą, kuris šiuos darinius tiesiog nukrapštys ar pašalins lazeriu. Šiuo atveju taip pat patartina bent dalį guzelio nusiųsti patologui, kad šis patvirtintų jo gerybiškumą. Šalinti odos darinius lazeriu nepaėmus mėginio – rizika, kurios verčiau vengti.

Išgirdę pavadinimą „senatvinė karpa“, kai kurie pacientai, ko gero, įsižeistų, todėl dermatologai mieliau renkasi terminą seborėjinė keratozė, reiškiantį „riebus suragėjimas“.

Žodis „riebus“ niekaip nėra susijęs su riebalais įprastine prasme; seborėjinės keratozės taip pavadintos todėl, kad jų paviršius kartais blizga lyg pateptas taukais. Vis dėlto, kaip jau minėjau, šie dariniai dažniausiai būna šiurkštūs ir kieti. Todėl žmonės juos neretai painioja su virusinėmis karpomis, kurių paviršius taip pat yra grublėtas ir kietas. Gera žinia: senatvinės karpos, kitaip nei virusinės, nėra užkrečiamos.

Dėmių tikrinimas reikalauja nuolatinės savistabos ir reguliarių vizitų pas gydytoją. Išmaniųjų telefonų programėlės, analizuojančios apgamus, deja, kol kas nėra patikimos. Man pačiai teko patirti, kad net dermatologams dar yra ko mokytis. Viena pacientė, pati dirbanti gydytoja, parodė man palei pėdos kraštą atsiradusią šviesiai rudą dėmę. Iš pažiūros ši atrodė esanti gerybinė, išvaizda priminė saulės dėmę. Pacientė prašė greitai pašalinti neestetišką dėmę lazeriu. Vis dėlto pasirinkau chirurginį būdą ir kaip visada nusiunčiau mėginį patologui. Tyrimo rezultatai sukrėtė: patologas diagnozavo ypač pavojingos atmainos juodojo odos vėžio paskutinę ikivėžinę stadiją.

Pėdų srityje odos vėžį atpažinti yra ypač sunku. Šis jo tipas vadinamas akraline lentiginozine melanoma. Išvertus pažodžiui: „galūnėje išsivysčiusiu lęšio pavidalo juoduoju odos vėžiu“. Lentiginozinis ir reiškia „lęšio pavidalo“. Laimei, supiktybėjusios ląstelės dar nebuvo pažeidusios minėtos pacientės pamatinės membranos – banguoto, kiaušinių dėklą primenančio sluoksnio, skiriančio epidermį nuo tikrosios odos. Moterį spėjome operuoti laiku, ir ji visiškai pasveiko. Jeigu, kaip buvau prašyta, lazeriu būčiau pašalinusi tik pigmentą ar dalį piktybinių ląstelių, labai tikėtina, kad istorija būtų pasibaigusi liūdnai.

Ištrauka iš Yael Adler knygos „Tavo oda“

baltoYael Adler

Tavo oda

Praktikuojanti dermatologė ir TV laidų vedėja Yael Adler iš Vokietijos šioje knygoje linksmai ir profesionaliai padeda skaitytojui „įlįsti“ į savo odą ir pasako viską, ką apie ją reikia žinoti. Žaismingai, su gyvais pavyzdžiais kalba apie spuogus, raukšles, blogą kojų kvapą ir įvairius kitus dalykus, kuriuos minėti neretai drovimės. Įtikinamai paaiškina, kodėl seksas teigiamai veikia mūsų išvaizdą, dėl ko vyrai neturi celiulito, ir teigia, kad mūsų oda yra protinga. Jeigu norite iš tiesų padėti odai, nepersistenkite! Oda pati puikiai pasirūpins savimi. Pakanka pirtyje avėti šlepetes, taupiai naudoti muilą, sveikai ir subalansuotai maitintis, saikingai mėgautis žalingais dalykais ir be saiko lepinti odą bučiniais bei glamonėmis.

Knygą išleido leidybos namai BALTO

Taip pat skaitykite: