Pranašystės pagal J. Erlicką

Ką tik pasirodė nauja Nacionalinės premijos laureato Juozo Erlicko knyga „Pranašystės“. Paklaustas, kaip sekėsi rašyti šią knygą, J. Erlickas sako: „Gerai. Bet, aišku, stengiaus, kad nebūtų pernelyg gerai. Mat jei perskaitę knygą visi tik skėsčios rankom: „Geriau jau nebegali būti!“, tai kitos mano knygos nebeskaitys. Aš noriu palikti viltį“.

Jūsų dėmesiui keletas klasiko pranašysčių.

Netoli viršūnės

Juozas ErlickasDraudžiami ne tik žalingi, bet ir nenaudingi įpročiai. Pirmiausia bus uždrausta žiūrėti pro langą.
Draudžiama gerinti gyvenimą. Skatinami savanoriai, apsisprendę gyventi blogai.
Po to bus uždraustas liūdesys, nerimas, vargas…
Laukti laimės irgi bus draudžiama. Tada ir teks gyventi laimingai.

Spragos

Augino tėvas tris sūnus, ir visi trys užaugo švietimo ir kultūros darbuotojais.
– Tai dėl to, tėveli, kad diržo mums nedavei, – skundėsi vaikai.
Ir kad šoks tėvą kult…
Tas ėmė kiaurai permatyti švietimo ir kultūros problemas.
Bet jau po laiko…

Pereinamasis amžius

Tegu Lukiškių aikštėj stovi tik žirgas, o raitelius keičiam: ant balno sodinamas labiausiai nusipelnęs.
Visuomenė vis dar žaidžia su kareivėliais. Reikia luktelti, kol subręs. Tada ten statysim stadioną.
O kai žalieji bus prilyginti partizanams – atsiras vietos ir bunkeriui.

Turinys ir tūris

Dėl paminklų tautos didvyriams niekas nebesiginčys, kai tie paminklai bus pripučiami.
Pigu ir patogu – nuolat pareguliuosim pagal faktinį didvyriškumo laipsnį.
Išpučiami geri faktai – išpučiamas ir paminklas.
O jei iškils faktas, kad aktą prapylei, į kaktą pylei ar šiaip nupylei, – subliūškęs murksok.

Reformos formos

Jei kartais kokiam mokytojui pakils alga, mokyklos vadovas gali skambinti pagalbos telefonu, ir kaipmat atlėks Švietimo policija.
Net jei mokytojas užsikasęs po moksleivių rašiniais, jis bus surastas ir gaus pagal nuopelnus.

Instinktai

Politikai laikomi aptvaruos, nes laukinėj gamtoj jiems sunku išgyventi.
Sykį vieną jauniklį radau miške. Norėjau namo neštis, o tas kad spruks į šalį…
Nepatyręs, o žino: iš rinkėjo gero nelauk.

Vėl atskirtis

Aš tik antroj pensijų pakopoj, o žmona – jau ketvirtoj. Visai į mane nebežiūri.
Nusipirkau armoniką… Sodroj visokių susirenka – rasiu sau lygią.

Ar tiesa, kad gegužis seniausiai priklauso žaliesiems?

Pernai lijo ir lijo – reikėjo nuplaut visus pėdsakus.
Šiemet bemaž be lietaus – reik išdeginti, ko lietus nenuplovė.
Kitąmet visa, kas liko, nušluos uraganais.
Užtat ketvirtais metais orai labai pagerės, gal net snigs pažadais.

Visiems palengvėtų

Atlantida andai nugrimzdo į jūros dugną. Galėtų ir Didžioji Britanija šitaip…
Mamutai, dinozaurai išnykę. Na ir kas! Viena kita rūšim daugiau ar mažiau…
Juolab kad anglai seniai atlikę savo misiją – pripūtę pasaulin anglų kalbos, dabar jau tik trukdo visiems.

Taip pat skaitykite: