Kokiame amžiuje tapti budriam?

širdis

Amžius yra nekoreguojamas sveikatos rizikos faktorius, juokauja gydytojai. Tačiau kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, ankstyvas budrumas yra tiesioginė ilgaamžiškumo priežastis. Patyrusi kardiologė pataria, ko imtis, kad išvengtume grėsmės sveikatai ir gyvybei.

Medicinos mokslui gerai žinomas amžiaus poveikis kraujotakos sistemai. 65 metų ribą perkopę asmenys kur kas labiau nei jaunesni žmonės rizikuoja patirti širdies priepuolį, insultą, koronarinę širdies ligą ar infarktą. Širdies ligos taip pat tampa dažna neįgalumo priežastimi, ribojančia judėjimą ir sugriaunančia gyvenimo kokybę tūkstančiams pagyvenusių žmonių. Su amžiumi žmogaus kraujagyslės netenka natūralaus elastingumo, todėl vis dažnesni tampa kraujospūdžio svyravimai, ypač hipertenzija.

Taip pat bėgant metams didėja riebalų sankaupų ant kraujagyslių sienelių bei krešulių – trombų – susidarymo tikimybė. Ir nors amžiaus regėjusios širdies raumuo mažai kuo skiriasi nuo jaunos, ilgainiui ima silpnėti organizmo kompensaciniai bei širdies veiklos atsistatymo mechanizmai. Tačiau daugumos šių negalavimų galima išvengti, jei laiku pasirūpinsime savo kraujotaka ir pasinaudosime ranka pasiekiama pagalba, drąsina specialistai.

Kokiame amžiuje tapti budriam?

Kada yra tinkamiausias metas stabtelėti ir įsiklausyti į savo gyvenimo varikliuką? Gydytoja kardiologė Vilma Kovaitė įsitikinusi, kad vieno teisingo atsakymo į šį klausimą nėra.

„Daugeliui sąmoningumo ugdymas ir sveikų įpročių formavimas turėtų prasidėti dar vaikystėje, o nuo dvidešimties metų jau visi turėtų žinoti savo cholesterolio lygį kraujyje“, – dėsto širdies daktarė ir prisipažįsta, kad net 90 proc. į ją šiomis dienomis besikreipiančių pacientų turi per didelę cholesterolio koncentraciją kraujyje.

Pasak M.Kovaitės, koreguoti cholesterolio lygį organizme yra pakankamai lengva. Kur kas sunkiau kovoti su cholesterolio paskatintų ligų pasekmėmis. Keturiasdešimties sulaukusiems asmenims, ypač vyrams, gydytoja primygtinai rekomenduoja kasmetinę „širdies techninę apžiūrą“. Šio amžiaus sulaukę vyriškiai turi stebėti ir kontroliuoti savo kraujo spaudimą, cholesterolio koncentraciją bei diabeto riziką arba jau pasireiškusio diabeto simptomus.

Besirūpindami kitais pražiopso save

Pasak gydytojos M.Kovaitės, mūsų pačių globojami artimieji „širdininkai“ yra puikus pavyzdys, jog net ir turint nemalonią diagnozę, tačiau tinkamai prisižiūrint ir kontroliuojant, galima sėkmingai bei kokybiškai gyventi ilgus dešimtmečius. Tiesa, gydytojos praktikoje neretas atvejis, kai, atsidavę kito asmens slaugai, žmonės pamiršta pasirūpinti savo pačių kraujotakos sveikata.

Kitus pacientus slaugantys asmenys patiria daugiau streso, kuris neigiamai veikia kraujotakos sistemą, be to, skatina neigiamus oksidacinius procesus organizme. Jei dėl pasišventimo kitiems nuolat stokojama poilsio, tai tik dar labiau padidina riziką slaugančiojo sveikatai. Kitaip tariant, į svetimas ligas susikoncentravę žmonės linkę pamiršti, jog jie – taip pat nebe jaunuoliai, ir turėtų nepamiršti savo sveikatos poreikių. Antraip slaugantysis rizikuoja tapti slaugomuoju.

Gydytoja M.Kovaitė pažymi, jog pats artimojo – vieno iš tėvų, senelių ar vaiko – susirgimo širdies ir kraujagyslių liga faktas turėtų tapti įspėjimu bei stimulu susirūpinti ir savo sveikata.

Vienu įsimintiniausių savo kardiologinės praktikos pavyzdžių ji vadina 28 m. pacientės atvejį. Iki tol sveika, antsvorio neturinti ir pakankamai aktyvų fizinį gyvenimą propagavusi moteris ūmai patyrė miokardo infarktą. Ėmus gilintis į šeimos sveikatos istoriją paaiškėjo, kad širdies ligos jos giminę persekiojo ir anksčiau: tėvas miokardo infarktu susirgo sulaukęs 35 metų, širdies ligomis sirgo ir ankstesnių kartų atstovai.

Jaunos moters gyvybę tąsyk išgelbėjo profesionalūs medikai. Tačiau šį pavyzdį gyvai prisimenanti M.Kovaitė įspėja, jog žmonės su panašia giminės istorija turėtų būti itin atidūs savo gyvenimo varikliukui ir tirti širdies veiklą periodiškai, jau nekalbant apie tiesiog būtiną tokiais atvejais ligų prevenciją ir profilaktiką.

Klastingos ligos slepia simptomus

Kitas gydytojai įsimintinu tapęs ligos atvejis pakirto nieko neįtariančią 50 m. pacientę.

Akivaizdžių kardiovaskulinės rizikos veiksnių neturinti moteris kreipėsi į neurologą dėl nuolatinių stiprių galvos skausmų, įtardama migrenos atvejį. Tačiau nervų ligų gydytojo paskirtas ultragarsinis miego arterijų tyrimas atskleidė kritinį, gyvybei pavojų keliantį jų susiaurėjimą – aterosklerozę. Pacientei buvo skubiai atliktas miego arterijų išplėtimas (angioplastika) ir stenavimas. Ji buvo pasiųsta išsamesnei konsultacijai pas kardiologą. Nors pacientė tvirtino niekuomet neturėjusi skundų „dėl širdies“, jos kraujyje užfiksuota žymi vadinamojo „blogojo“ cholesterolio koncentracija. Išsamesnis tyrimas atskleidė dar vieną tiksinčią bombą – moters širdies viena arterijų taip pat buvo kritiškai susiaurėjusi, grasindama bet kuriuo momentu visiškai užsikimšti.

Gydytoja M.Kovaitė pažymi, kad, nepaisant šios grėsmingos diagnozės, jos gydyta penkiasdešimtmetė nejautė jokių būdingų aterosklerozės simptomų. Skubi širdies arterijos išplėtimo ir stenavimo operacija ne tik išgelbėjo ant plauko kabėjusią pacientės gyvybę, bet ir grąžino jai sveikatą. Šiuo metu moteris jaučiasi gerai ir gyvena visavertį gyvenimą. Šis atvejis, pasak M.Kovaitės, tik dar kartą įrodo, jog kardiovaskulinės ligos gali būti nepaprastai klastingos ir smogti be įspėjimo ir vidutinio amžiaus ir jauniems žmonėms.

Japonijos ilgaamžių paslaptis

Tačiau, regis, kai kurioms tautoms amžius nebūtinai yra širdies ir kraujagyslių ligų sinonimas. Pavyzdžiui, mokslininkai seniai domisi Japonijos gyventojų ilgaamžiškumo priežastimis. Šiame krašte moterys gyvena ilgiausiai pasaulyje, o vyrų amžius, nepaisant didelio cholesterolio kiekio ir ne visuomet saikingo alkoholio vartojimo, išlieka vienas ilgiausių pasaulyje.

„Šį fenomeną studijavę mokslininkai vieną pirmųjų atsakymų atrado japonų maiste: pusryčiams tradiciškai valgomame raugintų sojų patiekale „natto“, – pasakoja gydytoja M.Kovaitė.

Iš šio patiekalo mokslininkai išskyrė veikliąją medžiagą – fermentą natokinazę. „Natokinazė tirpdo krešulius veninėse ir arterinėse kraujagyslėse, švelniai mažina kraujospūdį, mažina kraujo kūnelių (eritrocitų, trombocitų) sulipimą – mažina kraujo klampumą. Negana to, ji skatina organizmą aktyvuoti krešulius tirpdančias natūralias sistemas“, – vardija M.Kovaitė.

Natokinaze praturtintus preparatus gydytoja įvardija kaip efektyvų širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos metodą bei veiksmingą priemonę, dažnai skiriamą su pagrindiniu medikamentiniu jau diagnozuotų ligų gydymu. „Medicinos mokslas labai susidomėjęs šia medžiaga, tad labai tikėtina, jog ateityje jos pagrindu bus kuriami visaverčiai vaistiniai preparatai“, – prognozuoja gydytoja-kardiologė.

Ši japonų ilgaamžiškumo paslaptis, anot medikų, vienodai efektyvi ir rekomenduojama įvairių amžiaus grupių širdimi besirūpinantiems asmenims. Jei vyresniesiems labiausiai aktuali natokinazės savybė yra kraujospūdžio normalizavimas, tai jaunesniems vartotojams itin svarbus kraujo klampumą mažinantis ir antikoaguliacinis poveikis.