Galima išsaugoti atmintį?

Dėl demencijos, dar vadinamos įgyta silpnaprotyste, žmogus praranda atmintį. Manoma, kad ligą lemia aplinkos, gyvenimo būdo ir genetinių faktorių sąveika. Tačiau švedų specialistai paskelbė naujo tyrimo duomenis, kurie gali pakeisti medikų požiūrį į šios ligos atsiradimą.

Šiaurės kaimynai teigia, kad kraujo krešėjimą reguliuojantys vaistai gali apsaugoti ligonius nuo atminties praradimo.

Neatsiminė savo vardo

Neseniai aktorė Emilia Clarke, serialo „Sostų karai“ žvaigždė, įkūrė organizaciją „Same You“, kuri rūpinasi insultą patyrusiais žmonėms.

E. Clarke pasijuto blogai filmavimo metu. Gydytojai nustatė, kad plyšus kraujagyslei į jos galvos smegenis išsiliejo kraujas. Laimei, insultas nebuvo labai stiprus. Vis dėlto, jis nepraėjo be pasekmių, – E. Clarke ištiko afazija – kalbos sutrikimai, kai žmogus nebegali pasakyti ką mąsto arba jam sunku suprasti, ką kalba kitas žmogus. Aktorė pastebėjo, kad sunkiai atsimena net savo vardą. Tokia būsena netruko ilgai, mergina atgavo gebėjimą atsiminti ir kalbėti, tačiau po išsamių tyrimų paaiškėjo, kad jos smegenyse yra ir kita išsiplėtusi kraujagyslė, kuri gali plyšti. Gydytojai ryžosi ją pašalinti, tačiau prasidėjo smarkus kraujavimas. Po šios operacijos aktorė sveiko ilgai ir sunkiai, mat antrasis insultas pažeidė didelę dalį jos smegenų.

E. Clarke atvejis gerai žinomas specialistams – platų insultą patyrę žmonės neretai patiria trumpalaikius atminties sutrikimus, nemažai jų niekada nebegali pasakyti savo minčių, tačiau vyrauja nuomonė, kad insultas niekaip nesusijęs su demencija. Tai degeneracinė liga, – kai nyksta smegenų ląstelės, dėl to žmogų ištinka ilgalaikis atminties sutrikimas ir net silpnaprotystė. Švedų specialistų atliktas tyrimas suteikė peno specialistams peržiūrėti nuostatas. Jei jos pasitvirtins, gali atsiverti naujas medicinos istorijos lapas.

Atrinko mažai rizikuojančius ligonius

Švedų specialistai ištyrė 91 254 pacientus, kurie 2006 ir 2014 metais buvo paguldyti į ligonines dėl prieširdžių virpėjimo. 43 proc. jų vartojo antikoaguliantus.

Šie vaistai gyvybiškai būtini žmonėms, kurie serga prieširdžių virpėjimu, mat dėl netolygiai plakančios širdies prieširdžiuose susidaro trombai, kurie dažniausiai su kraujo srove nukeliauja į galvos smegenis ir ten užkemša kraujagyslę, tada žmogų ištinka išeminis insultas.

„Prieširdžių virpėjimo sukelti insultai yra patys pavojingiausi ir sunkiausi, nes prieširdžiuose susidarę trombai paprastai yra dideli, todėl įstringa stambiose kraujagyslėse, kurios maitina didelius smegenų plotus“, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro vadovas Audrius Aidietis.

Dėl šios priežasties ligoniams skiriami antikoaguliantai, vaistai, kurie reguliuoja kraujo krešėjimą, kaip sako patys pacientai, jį „skystina“.

Švedų mokslininkai tyrimui atrinko ligonius, kurie pagal dabartinius gydymo standartus turėjo mažą riziką patirti insultą, tačiau jiems vis tiek buvo skiriami antikoaguliantai. Šiems pacientams buvo pateikti specialūs klausimynai, kurie turėjo padėti įvertinti jų atmintį. Apibendrinus tyrimo duomenis paaiškėjo, kad pacientai su maža rizika patirti insultą, bet vartojantys antikoaguliantus, turėjo mažesnę riziką patirti ir demenciją nei tie, kurie nevartojo šių vaistų.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro II Kardiologijos skyriaus vedėja docentė Birutė Petrauskienė svarsto, jog to paaiškinimas gali būti, kad šių ligonių prieširdžiuose susidaro maži krešuliai, kurie nukeliauja į smegenis ir ten užkemša smulkiąsias kraujagysles. Nei ligonis, nei medikai nepastebi šių mažų insultų, tačiau galbūt jie sudaro prielaidas vystytis demencijai.

„Išsiaiškinti demencijos atsiradimo mechanizmą – ateities tyrimų objektas“, – sako gydytoja.

Nepastebėjo insulto

Praėjo bemaž dešimt metų, kai vilnietė Jurga palaidojo įtėvį.

„Jis buvo linksmas, guvus, išsilavinęs ir kultūringas. Dirbo vadovaujantį darbą kelių įmonėje. Kai jam sukako septyniasdešimt, pastebėjome, kad kompanijos siela buvęs žmogus tapo vangus, jo aktyvumas ėmė slopti, kartais kalbėdamas ėmė užsikirsti, pamiršdavo kai kuriuos dalykus, tačiau automobilį vis dar vairavo“, – prisimena Jurga.

Kartą vyras užkliuvęs krito ir smarkiai užsigavo pakaušį. Iššoko gumbas. Artimieji nuvežė jį į ligoninę, buvo padarytas rentgeno tyrimas, – tik tuomet specialistai pastebėjo, kad jam anksčiau buvo įvykęs hermoraginis insultas, tačiau nei jis pats, nei artimieji to nepastebėjo.

Jurga sako, gal kritimas paskatino ligą, gal kiti dalykai, tačiau vyro sveikata ėmė ristis kaip nuo kalno, – ne tik susipainiodavo jo liežuvis, bet jis vis dažniau užmiršdavo įvairius dalykus, o po pusės metų pasiklydo mieste, kuriame visą gyvenimą gyveno.

Tada artimieji dar kartą kreipėsi į specialistus, o jie nustatė, kad vyras serga Alzheimerio tipo demencija ir skyrė intensyvų gydymą. Deja, jis nepadėjo. Greitai žmogus tapo visiškai neįgalus, neatpažino artimųjų, nekalbėjo, nebesusivokė aplinkoje, o po trejų metų mirė. Jurga abejoja, ar diagnozė buvo teisinga, nes paprastai nuo Alzheimerio ligos žmogus taip greitai nemiršta.

„Gal tai buvo insulto pasekmė?“, – svarsto ji.

Insulto skaičiai

Mokslininkai yra suskaičiavę, kad dėl galvos smegenų insulto kiekvieną minutę žūsta 2 milijonai ligonio nervinių ląstelių, todėl jo pasekmės baisios: apie 10 proc. pacientų miršta per pirmus metus, trečdalis nebegali gyventi be pagalbos, kitas trečdalis visą likusį gyvenimą kenčia dėl liekamųjų reiškinių, ir tik 20 proc. pasveiksta.

Kasmet insultą patiria apie 11 tūkstančių Lietuvos žmonių. Net 80 proc. jų ištinka išeminis insultas, kai galvos smegenų ląstelės žūsta dėl to, kad krešulys užkimšo kraujagyslę ir jos nebegauna deguonies ir maitinimo. Likę 20 proc. žmonių patiria hemoraginį insultą, kai kraujas išsilieja į smegenis.

Vienas svarbiausių veiksnių, dėl kurio žmonės patiria insultą, yra arterinė hipertenzija, taip pat rūkymas, lipidų apykaitos sutrikimas, diabetas. Tačiau didžiausi ir pavojingiausi, nes pažeidžia didžiausią smegenų dalį, insultai įvyksta dėl prieširdžių virpėjimo. Toks insultas riziką mirti didina 15 kartų, tuo tarpu įvykęs dėl hipertenzijos – 3–5 kartus.

Prieširdžių virpėjimo gydymas nustatytas prieš daug metų – ligonis turi vartoti kraujo krešėjimą reguliuojančius vaistus. Šie vaistai ne tik saugo nuo insulto, bet ir, kaip aiškėja iš švedų atlikto tyrimo, gali apsaugoti ir nuo demencijos. Lietuvoje ligoniams visų pirma skiriami seniai sukurti vaistai, kurie, kaip įrodyta, ne visuomet tinkama reguliuoja kraujo krešėjimą, dėl to ligoniai gali arba patirti insultą, arba nukraujuoti. Specialistai siekia, kad visiems pacientams, kuriems reikia, būtų skiriami nauji tolygiai veikiantys vaistai ir jie nerizikuotų sveikata.

Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Išreikškite savo nuomonę ir taip padėkite mums tobulėti!
Patiko
Nepatiko