Istrijos pusiasalio perlai

Eidami savo Keliu mes įgyjame didžiulę galią keisti save ir mus supantį pasaulį. (Michael Puett)

Pirma diena

Komforto zonos palikimas. Kelionės žmones suartina, išgrynina pojūčius, kiekvienas keliaujantis gali mėgautis kita kultūra, maistu, stebėti ir tyrinėti. Išvykti į Kroatiją gali kiekvienas, nes tai nebrangi ir saugi vietovė. Kiekviena šalis turi savotiškos magijos. Viena patraukli savo kultūra, kita valgiais, dar kita nepakartojama gamta. Kroatija turi viską viename.

Istrija – kraštas, kurį kartą aplankius, norisi grįžti vėl ir vėl. Šalis, turinti savo aurą, kažkokią keistą savotišką magiją, kuriai atsispirti yra neįmanoma. Nekalbant jau apie tai, kad tai įvairiausių formų ir dydžių salų pakrantė, kraštas, turintis nuostabaus skaidrumo jūrą. Ten gyvenantys žmonės puoselėja ir saugo gamtą – nepaprastą, unikalią ir turistams labai patrauklią. Visa Kroatija skirstoma į tam tikras sritis, mažiau įdomios yra žemyninės dalys, bet pakrantė yra vieta, į kurią atvyksta milijonai turistų, o srautas kasmet vis didėja. Juolab kad dar iki pasiekiant išsvajotą šalį galima pamatyti puikių dalykų. Kelias, vedantis per Lenkiją ilgas, bet apie kaimyninę šalį mes dažnai mažokai žinome, todėl istorijos ir legendos apie lenkus ir lietuvius niekada nenusibosta.

Antra diena – ypatinga, atverianti. Tai nuostabioji Slovėnija. Kraštas nedidelis, bet įvairus. Žmonės draugiški, nuoširdūs ir paslaugūs. O jau gamta… Slovėnijos urvai Postojna jama. Žmogaus fantazija, deja, yra ribota. Turistai kartais teiraujasi: „O ką mes ten pamatysime?“ Atsakymas – viską. Stebuklingi miškai, kalnai, maži kaimeliai, ledo pilys, didžiuliai grybai, ateities miestai, nykštukai ir ufonautai – visko ir neišvardysi. Unikalioje gamtoje gyvena, maitinasi ir dauginasi gyvūnai.

Europinis protėjas – ramus, ilgaamžis urvų gyvūnėlis, gyvenantis net šimtą metų, kurio širdelė suplaka tik kartą per minutę. Niekur jis neskuba, gyvena tyloje, tamsoje ir ramybėje. Nuostabus urvų pasaulis – štai kas laukia turistų jau antrą dieną. Užsuksime į Predjamos pilį – tai viena gražiausių ir žymiausių Slovėnijos pilių. Ji yra pakibusi ant uolos, maždaug 100 metrų aukštyje. Įspūdingoje vietoje, urvo žiotyse, pilis buvo įrengta XIII amžiuje. O tai, ką regime dabar, iškilo XVI amžiuje. Nuostabu, pilis, pakibusi ant uolos…

Trečia diena

Ši diena jums dovanoja kitą gamtos stebuklą – Plitvicos ežerų nacionalinį parką, kuris nusidriekęs žemyninėje dalyje ir vilioja turistus iš viso pasaulio. Tai tikras vandens pasaulis: upės, subėgančios į krioklius, ežerai, maitinantys kitus ežerus, puikios spalvos ir kvapai – gyvybės energija, magiški vaizdai, kurie užburia ir įtraukia žvilgsnį. Apipintas legendomis, unikalus Plitvicos nacionalinis parkas yra saugomas UNESCO. Parkas – didelis miško kompleksas, įsikūręs didžiulėje Plitvicos plynaukštėje, Kroatijos centrinėje dalyje, tarp trijų Dolomitinių Alpių. Iš kiekvienoje terasoje esančio ežero vanduo trykšta pro šimtus angų akytoje sienoje, liejasi per kraštus ir krinta į žemiau esančius ežerus begalinėmis, žėrinčiomis vandens kaskadomis. Ežerų spalva kinta nuo dangaus žydrumo iki smaragdinės žalios. Švarus vanduo, tyras oras ir kerintys vaizdai – tai trečios dienos dovana širdžiai turistams.

Ketvirta diena skirta smalsiausiems – unikalūs Istrijos miestai. Istrija – trijų spalvų kraštas. Balta, raudona ir pilka. Žemyno rytinė dalis – gana rūsti, apaugusi krūmynais, besidriekianti balto kalkakmenio uolomis. Čia gausu akmens skaldyklų, kur puikus, baltas kaip sniegas akmuo keliaudavo į Veneciją puošti bažnyčių ir rūmų fasadų. Ryškiai raudonu dirvožemiu džiuginanti vakarinė pajūrio dalis yra labai derlinga ir šilta, joje auginamos vynuogės „Teran“ ir „Malvasia“ vynams, figos, alyvmedžiai, gausybė daržovių, vaisių ir javų. Tai derlingas kraštas, kuriame pluša darbštūs žmones, kraštas, kuris vilioja maisto gurmanus, nes ten randami ypatingi grybai triufeliai, kurie auga po žeme. Į triufelių (ir baltųjų, ir juodųjų) medžioklę einama su šunimis, nes žmonės nejaučia to nuostabaus kvapo, kurį skleidžia užaugęs grybas. Istrai mėgaujasi brangiais triufeliais, gamina iš jų daugybę patiekalų ir, žinoma, vaišina turistus.

Dvikalbė Kroatijos dalis Istrija mena ir graikų, ir romėnų gyvavimo laikus. Turistai galės mėgautis Rovinio miestu – bene gražiausiu Istrijos kurortu. Rovinis – viduramžiška terakotinių stogų, pakrantės takų ir tinkuotų itališko stiliaus namų jūra, kaskadomis nusileidžianti iki uolingo, pušimis apaugusio kranto. Šio Adrijos pakrantės viduryje įsikūrusio miesto centras – tikras labirintas, supintas iš vingiuotų akmeninių gatvelių ir nedidelių aikščių, kuriose glaudžiasi kaimiškos jūros gėrybių užeigos. Tai vaizdingas miestelis su jaukiu kroatiškos ir itališkos architektūros senamiesčiu, miesto vartais, krantine, miesto globėjų Šv. Eufemijos ir Šv. Jurgio katedra. Nuostabios ir romantiškos gatvelės, vedančios tiesiai į jūrą…

Antroje dienos pusėje laukia ekskursija į Porečo miestą. Porečas (Parenzo) – buvęs prabangus romėnų miestas, vėliau nuniokotas gotų ir užkariautas bizantų. Išvysite romėnišką miesto stilių, gotikinius namus, pasigrožėsite centrine miesto dalimi, kuri įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, aplankysite įžymiąją VI a. Eufrazijaus baziliką su puikiai išsilaikiusiomis bizantiško stiliaus mozaikomis. Šiandien Porečas yra vienas populiariausių kurortų Kroatijoje.

Venecija

Venecija. Nuotrauka iš 60+ archyvo.

Penkta diena jums dovanoja Adrijos jūrų karalienę Veneciją. Venecija – unikali vieta, garsėjanti savo vandens keliais bei tiltais. Tai Veneto regiono sostinė, esanti šiaurės rytų Italijoje, Venecijos įlankos sudarytoje lagūnoje. Venecija nuo 1987 m. įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Ekskursijos metu aplankysite Šv. Morkaus aikštę (Piazza San Marco). Tai didžiulė, svarbiausia miesto aikštė. Legenda teigia, kad Napoleonas šią vietą kadaise pavadino „elegantiškiausia Europos svetaine“. Dabar aikštėje plyti daugybė lauko kavinių.

Tačiau labiausiai verta užsukti į seniausią kavinę Italijoje ir Europoje, 1720 metais atidarytą „Caffè Florian“. Užeisite ir į Šv. Morkaus baziliką (Basilica San Marco) – tai centrinė miesto šventovė, viena iš maždaug 200 Venecijoje esančių bažnyčių. Maldos namų fasadas, kupolai ir sienos išpuošti mozaikomis, atspindinčiomis bizantinio meno tradicijas. Auksu ir brangakmeniais išpuoštas bazilikos altorius vadinamas „Pala d‘Oro“.

Šv. Morkaus bazilika, Venecija

Venecija. Šv. Morkaus bazilika. Nuotrauka iš 60+ archyvo.

Iš tolo matyti Šv. Morkaus varpinė (Campanile), tai yra aukščiausias pastatas Venecijoje – bokšto aukštis siekia apie 99 metrus. Šalia yra ir Dožų rūmai – pagrindinis Venecijos miesto simbolis. Šiuose rūmuose puikuojasi Venecijos istorijos, kultūros ir meno palikimas. Rūmų viduje galite pamatyti žymiausių to meto menininkų dekoruotus kambarius ir sales. Atodūsių tiltu (Ponte dei Sospiri) Dožų rūmai sujungti su buvusiu kalėjimu – per šį tiltą įtariamieji buvo vedami į tardytojų apklausas. Čia ir buvo įrengtas moderniausias XVI a. kalėjimas Europoje. Rialto tiltas (Ponte di Rialto) pastatytas XVI a. pabaigoje. Manoma, kad tai pirmasis tiltas Venecijoje. Įdomūs ir unikalūs pastatai, nuostabūs kanalai, dar įdomesnė istorija. Respublikos laikai… Tokia bus penktos dienos dovana.

Venecija

Venecija. Nuotrauka iš 60+ archyvo

Šeštą dieną laukia įspūdingi nuotykiai. Tai Italijos dalis, kurioje stovi bene gražiausia pasaulyje Miramare pilis, kuri mena liūdną, kupiną vilčių ir iliuzijų istoriją. Tai Austrijos kultūros dalis, Habsburgų didybės ir žlugimo įrodymas. Ši pilis – XIX a. statinys, esantis Triesto įlankoje. Pilis apsupta apie 22 ha ploto užimančiu įspūdingu sodu. Viduje yra įrengtas muziejus, speciali salė, pasakojanti pilies istoriją, o taip pat ir joje gyvenusiųjų kambariai, kuriuose galima pamatyti originalius baldus, apmušalus ir kitus daiktus, likusius nuo XIX a. Ypatingai graži yra muzikos salė, kurioje hercogienė Šarlotė grodavo fortepijonu.

Vėliau lankysitės prie Italijoje esančių gigantiškųjų grotų, įrašytų į Gineso rekordų knygą. Pasimėgausite gamtos grožiu, nes grota (it. grotta) – platus ir negilus horizontalus urvas skliautiškomis lubomis. Tai gali būti urvo sistemos atskira, išplatėjusi dalis, salė, į kurią patenkama siauresniu praėjimu. Gali būti karstinės arba erozinės kilmės. Karstinės grotos formuojasi tirpstant uolienoms nuo vandens poveikio, o erozinės grotos susiformuoja jūros, upių pakrantėse nuo bangų mūšos mechaninio poveikio į priekrantės gruntą. Pasidžiaugsite gamtos įvairove ir pasimėgausite jos grožiu.

Septinta diena – kelias namo. Tai laikas sau: žiūrėsite filmus, klausysitės muzikos, bendrausite. Keliaujantys žmonės mąsto ir apie kasdienius dalykus: kaip priimti tinkamus sprendimus, kaip užmegzti santykius, kaip susitvarkyti su gyvenimo nuosmukiais, kaip siekti galios ir įtakos, o svarbiausia – kaip kurti savo gyvenimą. Šiandien šios idėjos yra tokios pat aktualios, kaip ir prieš du tūkstančius metų. Tiesą sakant – dabar jos aktualesnės nei bet kada anksčiau. Kelionės – išlaisvinantis, papildantis patirtis, pažadinantis norą kurti save ir mus supantį pasaulį įkvėpimas. O kad pasiryžtume kelionei, turime išsukti iš mums gerai pažįstamo tako ir atvirom rankom priimti naujas gyvenimo galimybes. Ir, žinoma, palikti komforto zoną…

Daina BARONĖ

Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Išreikškite savo nuomonę ir taip padėkite mums tobulėti!
Patiko
Nepatiko