Jei turite šunį-senjorą…

Rodos, visai neseniai įsigijote mažą, gauruotą neklaužadą, o štai jis jau nebėra toks vikrus, ne visuomet išgirsta šaukiamas vardu. Senėjimas – natūraliai vykstantis organizmo procesas, būdingas ir žmogui, ir gyvūnui. Senstantis šuo pareikalaus ypatingo šeimininkų rūpesčio, kantrybės ir dar didesnės meilės. Kaip palengvinti ištikimo augintinio-senjoro gyvenimą?

senas šuo

Kada ir kaip sensta šunys?

Kiekvienos veislės šunys sensta skirtingai. Greičiausiai senėjimas paveikia didelių veislių šunis – vos penkerių metų mastifai ir buldogai jau laikomi pagyvenusiais. Vidutinio ūgio augintiniai ima senti maždaug nuo aštuonerių metų. O štai mažiausieji (žaisliniai terjerai, Jorkšyro terjerai, nykštukiniai pudeliai ir kt.) gali išlikti aktyvūs iki septyniolikos, kartais net iki dvidešimties metų. Vyresniems šunims reikalinga ypatinga priežiūra, lengvesnė fizinė veikla, subalansuota mityba, kurioje būtų gausu vitaminų ir mineralų. Leiskite savo senstančiam draugui pasirinkti tinkamiausią gyvenimo būdą: maitinimosi laiką, porcijos dydį ir pasivaikščiojimų lauke intensyvumą.

Senstančių šunų negalavimai

Nuo 6-7 metų šuns kūnas stabiliai sensta ir su kiekvienais pragyventais metais pažeidimai yra vis labiau pastebimi. Vidiniai ir išoriniai senėjimo požymiai yra panašūs visų veislių šunų. Su amžiumi prastėja šunų regėjimas, klausa, silpsta imunitetas, paūmėja lėtinės ligos: širdies ir kraujagyslių sistemos, raumenų ir kaulų sistemos, klausos ir regos, lytinės srities, onkologinės, kinta charakteris ir psichika. Daugelis ligų, kurios užklumpa mūsų šunis senatvėje, yra beveik besimptomės, – tik atidus šeimininkas gali pastebėti nedidelius augintinio elgesio ar įpročių pokyčius.

Vienas iš pirmųjų gyvūno organizmo senėjimo požymių yra raumenų susilpnėjimas. Siekdami išvengti ankstyvo šuns raumenų silpnėjimo, kuo ilgesnį laiką reguliariai su juo vaikščiokite – judėjimas pagerina raumenų tonusą ir sąnarių lankstumą. Jei prieš tai jūsų šuo mažai judėjo, pradėkite nuo trumpų pasivaikščiojimų, atsižvelgdami į jo būklę, palaipsniui ilginkite jų trukmę.

Senstant pakinta ir šunų elgesys: didžiąją dienos dalį jie miega, o naktį klajoja, nerimsta. Nerimą naktį gali sukelti ir sąnarių ar skrandžio skausmai. Nuo nuolatinio diskomforto ar skausmo šuo gali būti niūrus ir dirglus. Būtina išsiaiškinti, kas neramina šunį, ir, jei įmanoma, pašalinti priežastį ar sumažinti skausmą. Jeigu jūsų namuose gyvena keli šunys, reikėtų pasirūpinti, kad jaunesnieji neskriaustų senjoro, jam pirmesniam duokite paėsti, apgaubkite rūpesčiu ir šiluma.

Bet kokie pasikeitimai namų aplinkoje, gyvenamojo būsto pakeitimas, ilgas šeimininkų išvykimas sukelia augintiniui stresą.

Daugelis šunų atsisako eiti pasivaikščioti lietingu ir šaltu oru, eina lėtai, ne iškart sureaguoja į komandas. Nesijaudinkite dėl savo senojo draugo, bet parodykite jam kantrybę ir meilę.

Šuns-senjoro mityba

Daugelis senų šunų linkę kaupti riebalus ir nutunka, todėl šeimininkai turėtų prižiūrėti jų mitybą, reguliuoti svorį. Antsvoris skatina cukrinio diabeto išsivystymą, širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijas bei judėjimo apribojimą. Pagyvenę šunys turėtų ėsti nekaloringą, lengvai virškinamą maistą, kuriame būtų mažai riebalų, baltymų, o daugiau vitaminų, skaidulų, angliavandenių.

Dažnai senus šunis vargina vidurių užkietėjimas. To priežastis yra netinkamas maitinimas, silpni pilvo raumenys ir menkas žarnyno aktyvumas. Norėdami išvengti vidurių užkietėjimo, turėtumėte šunį šerti tik kokybišku maistu, kuriame būtų skaidulų. Reikėtų sumažinti mėsos kiekį, kurį galima pakeisti lengvai virškinama varške, kiaušiniais, ar tiesiog nupirkti vyresniems šunims skirto ėdalo.

Senstančių šunų negalavimai

Svarbiausia – meilė!

Svarbiausia ilgo ir laimingo šuns gyvenimo sąlyga yra jūsų besąlygiška meilė jam. Gyvūnai, kaip ir maži vaikai, puikiai jaučia kitų žmonių jausmus. Niekada nepamirškite, kad augintinio amžius yra trumpas ir kiekviena šalia jo praleista minutė yra tikrai brangi. Labiau nei bet kada pagyvenusiam keturkojui draugui reikia prieraišumo ir švelnumo – paruoškite minkštą, šiltą gultą, dažnai švelniai paglostykite, apkabinkite ir išreikškite nuoširdžią meilę. Niekada nebarkite šuns dėl jo nesupratimo ar lėtumo – jo klausa su amžiumi yra nebe tokia jautri, kaip kadaise, o artrito išsekintos letenos prarado buvusį judrumą.

Darykite viską, kad palengvintumėte jo skausmą. Ir, jei nepavyksta pratęsti jo gyvenimo, ramiai išleiskite į kitą pasaulį, tikėdamiesi ten su juo susitikti…

JEI TURITE VYRESNIO AMŽIAUS ŠUNĮ:

• bent kartą per pusmetį augintinį parodykite veterinarijos gydytojui;

• pastebėjus vos menką negalavimą (svorio kritimą, padidėjusį troškulį, dūsimą, dažną vėmimą) nedelskite kreiptis į specialistus – laiku suteiktas gydymas gali pagerinti ir prailginti keturkojo gyvenimą;

• vyresni šunys dažnai kenčia nuo dantų, dantenų ligų. Jei šuo ima letena trinti snukutį, dreba, neleidžia prisiliesti, tikėtina, kad jam skauda dantį. Atkreipkite dėmesį, jei jam iš burnos sklinda blogas kvapas, jis sunkiai kramto ar seilėse kartais pasimato kraujo. Tokiais atvejais reikia kruopščiai išvalyti burnos ertmę, laiku pašalinti akmenis ir sugedusius dantis. Tokie augintiniai neturėtų maitintis dideliais kaulais, sausu maistu;

• 60% vyresnių šunų išsivysto katarakta, pabąla vienos ar abiejų akių vyzdžiai, blogėja matymas. Tokiais atvejais šuo labiau pasitiki savo klausa, uosle. Šeimininkams rekomenduojama dažniau kalbinti šunį, neliesti jo tylomis, nes gali išsigąsti. Bet koks namų aplinkos pakeitimas (pavyzdžiui, baldų perstatymas) nematančiam šuniui kelia sumaištį, kaip ir nauji pasivaikščiojimo maršrutai. Jei augintinio širdis nėra ligota ir toleruoja narkozę, galima atlikti lęšiuko keitimo operaciją;

• jei šuo dūsta net menkai judėdamas (pavyzdžiui, lipdamas laiptais), kosėja, mėlsta jo liežuvis, patinsta kojos, vertėtų susirūpinti jo širdies veikla. Daugeliui širdies patologijų padeda nuolatinis medikamentų vartojimas, antsvorio mažinimas, nesūrus maistas;

• pastebėjote, jog augintinis sunkiai atsikelia bei vaikšto? Osteoartrozė, artritas, diskopatija yra dažni vyresnių šunų negalavimai. Skausmingi sąnariai gali trukdyti taip greitai kaip jaunystėje užšokti ant aukštos sofos – būkite jam dėmesingi. Sergantiems lėtinėmis sąnarių ligomis, kaip ir žmogui, įtakos turi drėgnas bei šaltas oras, jo pokyčiai. Todėl tokį augintinį reikėtų laikyti sausoje ir šiltoje patalpoje, ant minkšto pakloto, o į lauką aprengti drabužius, saugančius nuo peršalimo;

• atsižvelkite į šlapimo pūslės būklę – seniems šunims ji silpnėja, tad vertėtų augintinį dažniau vesti į lauką ar namuose tiesti skysčius sugeriančias paklodes. Senyvi patinai dažnai skausmingai šlapinasi, o tai gali būti prostatos pakitimų požymis. Laiku atlikta kastracija padeda stabdyti ligos progresavimą ir prailginti gyvūno gyvenimą;

• seniems šunims dažnai formuojasi navikai. Dažniausiai patelėms atsiranda pieno liaukų navikai, taip pat aptinkami odos ir minkštųjų audinių navikai. Nedidelis guziukas po oda ar krūties audinyje turėtų sulaukti šeimininkų dėmesio. Prastas apetitas, svorio kritimas, mieguistumas yra nespecifiniai simptomai, galintys pranešti apie darinius pilvo, krūtinės srityse. Navikai būna piktybiniai ir gerybiniai – veterinaras tyrimų pagalba nustatys tikslią diagnozę. Onkologines ligas, deja, sunku diagnozuoti ankstyvoje stadijoje ir dažnai jų simptomai pasireiškia daug vėliau;

• patelėms jau po 5-6 metų padidėja gimdos uždegimo rizika.

Ligita ŠOLIŪNIENĖ

Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Išreikškite savo nuomonę ir taip padėkite mums tobulėti!
Patiko
Nepatiko