Kas yra atmintis ir kaip ją išsaugoti?

Pirma diena mokykloje, vestuvės, pirmieji vaiko žingsniai… Šie ir dar daugybė atsiminimų glūdi mūsų atmintyje ir yra labai svarbi mūsų asmeninės gyvenimo patirties dalis. Visi potyriai, įvykiai ir sukaupta išmintis ir yra tai, kas daro kiekvieną iš mūsų ypatingą. Tačiau bėgant metams pastebimi nemalonūs pokyčiai – užmirštami vardai ar daiktai. Tokie pakitimai gali rodyti rimtos ligos artėjimą. Taigi, kas yra atmintis ir kaip ją išsaugoti?

senjorai

Kas yra atmintis?

Daugelis žmonių apie atmintį kalba kaip apie turimą dalyką – dažnai sakoma: „Turiu gerą/blogą atmintį“. Tačiau atmintis labiau turėtų būti siejama su atsiminimo procesu, nes tai nėra kūno dalis, kaip, pavyzdžiui, akys ar ausys. Seniau atmintis būdavo apibūdinama kaip didelė spinta su stalčiukais, kuriuose padėtos visos mūsų žinios, arba kaip superkompiuteris, patalpintas kaukolėje. Visgi šiomis dienomis mokslininkai mano, jog prisiminimo procesas yra daug sudėtingesnis ir apima ne vieną konkrečią vietą, tam yra naudojamos įvairios smegenų dalys, kurios turi savitus vaidmenis sukuriant, saugojant ir atkuriant atsiminimus. Vos viena paprasta mintis, iš tiesų, yra sudėtingas procesas. Pabandžius prisiminti, pavyzdžiui, rašiklį, smegenys atkuria šio daikto pavadinimą, funkciją, formą ir garsą, kuomet rašoma ant popieriaus. Kiekviena daikto ypatybė atkeliauja iš vis skirtingos smegenų dalies ir suformuoja vieną bendrą vaizdą. Neurologai dar tik pradeda suvokti, kaip visa tai veikia, tačiau žinoma, jog atminties procesą sudaro trys dalys – šifravimas, saugojimas ir, galiausiai, atkūrimas.

Šifravimas

Žmonės aplinką pažįsta per 5 jutimus – lytėjimą, regą, klausą, uoslę ir skonį. Informacija, gauta iš jutimo organų, keliauja į smegenis, kur yra analizuojama ir, jeigu reikia, patalpinama į atmintį. Pavyzdžiui, sutikus naują žmogų visų pirma jį pamatome, išgirstame jo pasisveikinimą ir pajaučiame, kaip jis paspaudžia mums ranką. Visi šie atskiri jutimai yra perduodami į smegenų dalį, vadinamą hipokampu, kuri sujungia ateinančią informaciją į patirtį apie šį sutiktą žmogų. Ekspertai mano, jog ši struktūra kartu su priekine smegenų žieve yra atsakingos už sensorinės informacijos priėmimą. Šios dalys, įvertinusios gautų žinių vertę, gali jas išsaugoti ilgalaikėje atmintyje, kuri yra įvairiose smegenų vietose.

Nors atminties saugojimo procesas prasideda nuo aplinkos suvokimo, ji yra užkoduojama ir saugoma sudėtingais elektriniais ir cheminiais procesais. Nervų ląstelės susijungia su kitomis per tarpląstelinius plyšius, vadinamus sinapsėmis. Sudirginta ląstelė į sinapsę išleidžia tam tikras chemines medžiagas – neurotransmiterius, kurias pajunta kita, savitus receptorius turinti ląstelė. Pastaroji yra sudirginama ir ja elektrinis signalas sklinda tolyn. Kiekvienas neuronas gali sudaryti tūkstančius tokių sinapsių su kitomis smegenų ląstelėmis, o bendras jų skaičius smegenyse yra apie 100 trilijonų. Jungtys tarp ląstelių nėra pastovios ir nuolat kinta. Neuronai yra sujungti į tinklą ir specializuojasi analizuodami skirtingą informaciją. Kai viena ląstelė perduoda signalą kitai, sinapsė tarp jų tampa stipresnė, taigi su kiekviena nauja patirtimi smegenyse susidaro naujų jungčių. Jeigu patirtis kartojasi, šie pokyčiai vis stiprėja. Pavyzdžiui, daug kartų grojant instrumentu, aktyvinami saviti neuronai ir sinapsės, todėl tampa vis lengviau groti, išmokstama atlikti kūrinį be klaidų. Visgi jeigu nustojama mokytis, smegenys pradeda užmiršti išmoktą sugebėjimą, todėl po kurio laiko kūrinys vėl atliekamas su klaidomis.

Trumpalaikė ir ilgalaikė atmintys

Kad ir kaip trumpai, sukuriamas atsiminimas turi būti saugomas. Daugybė mokslininkų mano, jog yra trys vietos, per kurias pereina informacija. Pirmiausia ji būna jutiminėje, vėliau trumpalaikėje ir galiausiai ilgalaikėje atmintyje. Šie etapai yra tarsi filtras įeinančiai informacijai, nes smegenys yra nepajėgios įsiminti visos informacijos, kadangi jos būtų tiesiog per daug. Kuomet žmogaus jutimo organai priima informaciją iš aplinkos, vyksta sensorinė atminties fazė, kuomet gaunamas signalas sekundę yra užlaikomas. Tuomet prasideda trumpalaikės atminties stadija, kurios metu gali įsiminti maždaug 7 daiktus apie 20-30 sekundžių, iki kol vėl pamirštame. Svarbi informacija pamažu yra perkeliama į ilgalaikę atmintį – kuo dažniau ji yra kartojama, tuo didesnė tikimybė, jog ji bus išsaugota. Skirtingai nuo jutiminės ir trumpalaikės atminties, ilgalaikė yra neribota ir gali įsiminti visam laikui. Žmonės lengviau prisimena žinias, kurios yra susijusios su esama informacija jų atmintyje, todėl vidutinio intelekto asmuo gali žinoti labai daug apie vieną konkrečią temą.

Atkūrimas

Esant poreikiui, informacija paimama iš pasąmonės ir perduodama sąmoningam protui, kuris ją suvokia. Dažnai žmonės mano, jog jie „turi“ gerą ar blogą atmintį, tačiau dauguma vienus faktus įsimena geriau, o kitus – blogiau. Jeigu sveikam žmogui yra sunku kažką prisiminti, tai nereiškia, jog visa jo atminties sistema yra bloga, dažniausiai tai rodo tik kažkurios atminties dalies efektyvumo sutrikimą.

Pabandykime išnagrinėti, kaip žmogus įsimena, pavyzdžiui, kur prieš naktį paliko savo akinius. Pirmiausia reikia įsiminti, kur padėti akiniai. Tam reikia sutelkti dėmesį – kitaip ryte šios vietos nebus įmanoma prisiminti. Toliau, informacija yra išsaugoma atmintyje ir, jeigu sistema veikia tinkamai, atsikėlus akiniai bus rasti nesunkiai. Jeigu akinių vieta bus pamiršta, galėjo nutikti vienas iš kelių dalykų – informacija apie juos nebuvo tinkamai priimta (nebuvo sutelktas dėmesys), įsiminta arba atkurta.

Taigi, norint tiksliau įsiminti kažkokią informaciją reikia įsitikinti, jog visos atminties dalys veikia tinkamai.

Senėjimo poveikis atminčiai

Kaip jau minėta, kai mokomasi ir įsimenama, yra kuriamos naujos jungtys tarp nervinių ląstelių, tačiau senstant sinapsės pradeda nebefunkcionuoti ir tai sunkina prisiminimų atkūrimą. Mokslininkai įtaria, jog su amžiumi mažėja ląstelių plotas priekinėje smegenų žievėje, kurioje gaminamas neurotransmiteris acetilcholinas. Ši medžiaga ypač svarbi mokymuisi ir atminčiai. Be to, kai kurios smegenų dalys yra itin jautrios senėjimui. Jau minėtas hipokampas per 10 gyvenimo metų praranda 5 procentus nervinių ląstelių. Iš viso iki 80-ųjų gyvenimo metų ši dalis sumažėja 20 procentų. Galiausiai visos smegenys senstant pamažu susitraukia ir tampa mažiau efektyvios. Kai kurie rizikos veiksniai gali daryti neigiamą įtaką atminties veiklai, pavyzdžiui, genetika, buvimas prie nuodų, rūkymas bei alkoholio vartojimas.

Pavojus atminčiai, prevencija

Su atminties sutrikimais dažnai yra siejama demencija. Tai senatvinė liga, paveikianti atmintį, mąstymą, elgesį ir emocijas. Dažniausiai senatvinę silpnaprotystę sukelia Alzheimerio liga – žmonėms, kuriems yra virš 65-erių, tikimybė susirgti liga dvigubėja kas penkerius metus. Demencija nėra pagydoma, tačiau mokslininkai pataria, kaip pristabdyti silpnaprotystę ir išsaugoti geresnę atmintį.

● Ekspertai ištyrė, jog žmonės, kurie sprendžia kryžiažodžius 4 kartus per savaitę, turi 47 % mažesnę tikimybę susirgti demencija, negu tie, kurie šiuos galvosūkius kremta tik kartą per savaitę.

● Užsiėmimai, kurie aktyvina protinę veiklą, pavyzdžiui, šachmatai, stalo žaidimai, užsienio kalbos mokymasis, savanoriavimas, skaitymas ir grojimas instrumentu skatina smegenis dirbti ir išlikti aktyviomis senatvėje.

● Bendravimas su aplinkiniais padeda stiprinti atmintį ir protinį gyvybingumą. Ištyrus 1000 žmonių paaiškėjo, jog turintiems mažesnį socialinį ratą gresia 60 % didesnė tikimybė sirgti demencija per ateinančius trejus metus.

● Ištirta, jog žmonės, kurie serga širdies ligomis, yra labiau linkę sirgti Alzheimerio liga, tad tinkamas cholesterolio kiekio ir diabeto valdymas gali padėti išvengti ne tik kraujotakos sistemos sutrikimų, bet ir išsaugoti šviesų protą.

● Kasdienė mankšta padeda ne tik mažinti antsvorį, kuris slopina atminties efektyvumą, bet ir aktyviną smegenų kraujotaką. Ištyrus daugiau nei 2000 nuo 71 iki 93 metų amžiaus vyrų, išsiaiškinta, jog vaikštantieji mažiau negu 0,5 kilometro per dieną turėjo maždaug du kartus didesnę tikimybę susirgti demencija, negu nueinantys daugiau nei 4 kilometrus.

● Į maisto racioną įtraukus riebią žuvį, alyvuogių aliejų bei tokias daržoves kaip brokoliai, morkos, vynuogės ir apelsinai, galima efektyviai apsaugoti protą nuo atminties sutrikimų. Šiame maiste yra gausu antioksidanto vitamino E, kuris saugo nuo žalingų cheminių medžiagų.

Jonas ŠOLIŪNAS

Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Išreikškite savo nuomonę ir taip padėkite mums tobulėti!
Patiko
Nepatiko