Panikos priepuoliai – ne mirtina ir kontroliuojama!

Staigi baimė, drebulys, prakaitavimas, sunkus kvėpavimas… Taip prasideda panikos priepuolis, nuo kurio kenčia daugybė pasaulio žmonių – nuo paprasto kasininko iki pat pasaulinio lygio scenos žvaigždžių. Ši tarsi iš giedro dangaus užklupusi patirtis gali pasirodyti itin siaubinga ir baisi, tačiau laikantis kelių patarimų yra lengvai kontroliuojama. Taigi, kas yra panikos priepuolis ir kaip su juo susidoroti?

Panikos priepuolis (panikos ataka) yra staigus baimės jausmas, dažniausiai užklumpantis netikėtai ir sukeliantis intensyvius psichologinius bei fiziologinius simptomus. Neretai atrodo, jog panika apima tarsi iš giedro dangaus, nes ji gali prasidėti ir be jokio aiškaus dirgiklio, todėl pasitaiko atvejų, jog ataka prasideda būnant atsipalaidavus ar miegant. Tai gali būti ir vienetinis įvykis, tačiau daugelis žmonių patiria pasikartojančius epizodus. Juos sukelia situacijos, kuriose jie jau yra patyrę panikos priepuolių (dažniausiai, kai jaučiamas pavojus ar negalėjimas pabėgti – taip dirginamas natūralus išlikimo instinktas).

Simptomai

Panikos priepuolio simptomai prasideda staiga, bet kada ir bet kur, stipriausiai juntami po 10 minučių, o tęsiasi 20-30 minučių. Atakos požymiai yra kvapo trūkumas arba gilus ir greitas kvėpavimas, stiprus širdies plakimas, skausmas ar nemalonus jausmas krūtinėje, drebulys, smaugimo, atsiskyrimo nuo realybės ar savo kūno jausmas, prakaitavimas, pykinimas, galvos svaigimas, kūno dilgčiojimas, baimė mirti, prarasti kontrolę ar išprotėti.

Nors dauguma žmonių patiria vieną ar du panikos priepuolius ir nejaučia jokių tolimesnių pasikartojimų ar komplikacijų, kai kuriems gali išsivystyti panikos sutrikimas. Tai pasikartojantys panikos priepuoliai, kurie sukelia žymius elgesio pokyčius ar nuolatos jaučiamą nerimą dėl pasikartosiančių atakų. Tokiems pacientams pastebimi priepuoliai, kurie nėra susiję su konkrečia situacija. Nors baimės epizodai trunka neilgai, jie gali palikti ryškų įspaudą atmintyje, pakenkti pasitikėjimui savimi ir trikdyti normalų kasdienį gyvenimą. Panikos sutrikimas gali komplikuotis net iki baimės išeiti iš namų, kadangi žmogus stengsis vengti vietų ar situacijų, kuriose būtų gėda patirti paniką.

Kas sukelia panikos priepuolius?

Nors tikslios atakų priežastys nėra žinomos, tikimybė tai patirti yra didesnė turint šeimos narių, kurie nuo to kenčia. Panikos priepuolių padažnėjimas siejamas su svarbiais pasikeitimais gyvenime, tokiais kaip universiteto baigimas, nauja darbo vieta, vestuvės ar kūdikio susilaukimas. Stiprus stresas, pavyzdžiui, mylimojo netekimas, skyrybos ar darbo praradimas gali sukelti baimės epizodus.

Panikos atakas taip pat gali sukelti kitos sveikatos problemos, pavyzdžiui, mitralinis širdies vožtuvo nesandarumas (sutrikimas, kai vienas iš širdies vožtuvų užsidaro netinkamai), tirotoksikozė (per daug aktyvi skydliaukės veikla), hipoglikemija (per mažas cukraus kiekis kraujyje), stimuliantų (amfetaminų, kofeino) vartojimas, vaistų vartojimo nutraukimas. Jeigu yra patiriami panikos priepuoliai, itin svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų galima išsiaiškinti, ar tai nėra sukelta vieno iš išvardintų sveikatos sutrikimų.

Kaip sau padėti?

Apėmusi panika gali sukelti stiprų nerimą, kad negalime kontroliuoti savo proto ir jausmų, tačiau yra nemažai patarimų, kurie daugeliui žmonių padeda sėkmingai gyventi su patiriamais baimės epizodais.

• Pasidomėkite. Vien tai, jog sužinosite, kas yra nerimas, panikos priepuoliai bei išlikimo instinktas, apimantis atakos metu, gali stipriai padėti kovoti su baimės epizodais.

• Venkite rūkymo, alkoholio ir kofeino. Šie veiksniai skatina panikos priepuolius, todėl jų reikėtų vengti tiems, kurie kenčia nuo pasikartojančių baimės priepuolių. Vengtini ne tik tiesioginiai produktai (cigaretės, kava, energiniai ir alkoholiniai gėrimai), bet ir vaistai, kuriuose yra stimuliantų (svorio metimo ar mieguistumo nesukeliantys medikamentai nuo peršalimo).

• Išmokite kontroliuoti savo kvėpavimą. Stiprus ir greitas kvėpavimas sukelia daug nemalonių simptomų (galvos svaigimas ir krūtinės spaudimas), kurie juntami panikos priepuolio metu. Tuo tarpu gilus ir ramus kvėpavimas padeda nuraminti baimės ir nerimo pojūčius.

• Užsiimkite raminančia veikla. Užsiimant joga ar medituojant yra stiprinamas kūno atsipalaidavimo instinktas, kuris yra visiškai priešingas panikos priepuoliui, pasireiškusiam dėl nerimo ir baimės.

• Bendraukite su šeima ir draugais. Nerimo požymiai gali sustiprėti, kuomet pacientas jaučiasi izoliuotas, todėl yra itin svarbu apie tai pasikalbėti su artimaisiais, kuriems rūpi jūsų sveikata.

• Užsiimkite fizine veikla. Mankšta padeda natūraliai mažinti paniką, todėl pasistenkite aktyviai judėti bent 30 minučių per dieną. Ypač padeda ritmiškas viso kūno judėjimas, pavyzdžiui, plaukimas, vaikščiojimas, bėgiojimas ar šokiai.

• Gerai išsimiegokite. Nepakankamas ar nekokybiškas miegas gali sustiprinti baimės jausmą, todėl stenkitės kasnakt išsimiegoti nuo 7 iki 9 valandų.

Kaip padėti savo artimiesiems?

Matyti, kaip artimas žmogus patiria panikos priepuolį, yra tikrai sunku, tačiau tinkama reakcija ir pagalba gali padėti ištverti baimės epizodą. Visų pirma, derėtų elgtis ramiai, stengtis suprasti. Nors apėmusi panika žiūrint iš šono gali pasirodyti nelogiška, tai išgyvenantis žmogus jaučiasi labai prastai, todėl labai svarbu nesukelti jam gėdos, kuri dar labiau sustiprintų prasidėjusios baimės jausmą.

Po to suraskite ramią vietą savo artimajam ir kelias minutes skatinkite jį kvėpuoti ramiai ir giliai. Taip pat kartu kelkite rankas ar trepsėkite kojomis – tai gali padėti sumažinti jaučiamą stresą. Pabandykite nukreipti artimojo mintis nuo jaučiamos baimės – paprašykite išvardinti penkis daiktus, esančius aplink, arba ramiai pasikalbėkite jums abiems įdomia tema.

Galiausiai, nurimęs mylimasis gali jaustis nemaloniai dėl to, kad patyrė panikos priepuolį jūsų akivaizdoje, todėl būtina jį nuraminti, pasišnekėti, kad tai yra normalu ir paskatinti ieškoti pagalbos kreipiantis į sveikatos priežiūros specialistus.