Senelių meilė reikalinga kaip oras!

Ar kada susimąstėte, kodėl vieniems seneliams pavyksta užmegzti tokį artimą ryšį su savo anūkais, o kitiems – ne? Atlikti įvairūs tyrimai seniai atskleidė to priežastis, tačiau dažnam vis tiek nesiseka. Ne tik tėvų, bet ir senelių meilė mažiesiems yra reikalinga kaip oras. Tad kas lemia stiprų vaiko norą bendrauti su seneliais, kokios priežastys juos atstumia ir ką daryti, kad anūkai praleistas dienas su seneliais prisimintų kuo mieliau?

bendravimas su anūkais

Fizinis artumas

Nenuostabu, kad atstumas tarp tėvų ir senelių gyvenamųjų vietų yra vienas iš svarbiausių veiksnių kuriant santykius. Žinoma, seneliai, kuriems rūpi susitikti su vaiku, nepaiso šio faktoriaus, kita vertus, galbūt kliūtis yra visai ne nenoras, o prasta sveikatos būklė ar ribotos finansinės galimybės. Tikra atgaiva širdžiai, kai sveikatos būklė ar kelionės išlaidos nėra kliūtis dažnai pamatyti mylimus anūkus.

Nors dauguma senelių sutinka, kad niekas negali pakeisti tiesioginio bendravimo, visgi technologijos palengvina užmegzti artimesnį ryšį neturint galimybės dažnai susitikti. Galima pripažinti, mylintys seneliai tikrai ras būdą kaip pamatyti vaikaičius – vyresni vaikai net skiria laiko tam, kad išmokytų senelius naudotis įvairiomis programėlėmis, kurių dėka jie galėtų bet kada susisiekti.

Susitikimų dažnis

Be atstumo problemos, tėvų skyrybos neretai tampa kliūtis vaikams bendrauti su savo seneliais. Kadangi po skyrybų vaikai dažniausiai pasilieka gyventi su mama, jos tėvams tenka didesnė tikimybė susitikti su vaikaičiais nei tėčio tėvams – taip jiems tarsi užveriamos durys ir nepaliekama galimybė puoselėti gražius santykius. Tokiu atveju reikėtų kalbėtis su tėvais ir bandyti ieškoti išeities.

Senelių ryšys su šeima

Gaila, bet tyrimai rodo, kad atsiribojimą lemia ir senelių prastas bendravimas su savo vaikais. Norint išvengti tokių nemalonumų, reikėtų bandyti suprasti, kodėl taip yra, pasikalbėti su žmonėmis, kuriais galima pasitikėti, psichologais, psichoterapeutais – galbūt jie padės išsiaiškinti tai, kas seniai neduoda ramybės. Atkūrus ryšį su vaikais, natūralu, kad turėtų pagerėti ir bendravimas su anūkais. Reikia suprasti, kad senelių ir tėvų požiūris į auklėjimą gali skirtis ir tai reikėtų gerbti. Tėvai neturėtų pykti ant senelių, kurie nori palepinti mažuosius – vaikai netaps kitokie, jei žinos, kad namuose galioja kitos taisyklės. Svarbiausia yra abipusis suaugusių žmonių susitarimas, ribų nubrėžimas – tuomet ir seneliams nereikės baimintis, kad daro kažką ne taip, ir tėvams bus ramu palikti vaikučius pas savo tėvus.

Gyvenimo ratas

Nors dažnai anūkų ir senelių meilės ryšys yra abipusis, seneliai yra linkę jausti didesnę meilę anūkams nei šie tėvų tėvams – tai natūralu.

Kai šeimoje puoselėjami sveiki santykiai, vaikai jaučia artimiausią ryšį tėvams, broliams ir/ar seserims. Seneliai tuomet užimą antrą vietą emocinio artumo rate. Tačiau vaikams augant jų ratas plečiasi, bendraamžiai ir bendraminčiai tampa itin svarbia gyvenimo dalimi, todėl seneliai neretai pasitraukia dar toliau.

Tuo tarpu senelių gyvenimo rate vyksta atvirkštinis procesas. Draugai, pažįstami pakeičia gyvenamąją vietą, gydosi sveikatos sutrikimus, miršta, o anūkai tuomet tampa ypač svarbia gyvenimo dalimi. Svarbu suprasti, kad ankstyvas glaudžių santykių formavimas, besisukant šiam gyvenimo ratui, vykstant pokyčiams, padeda išlaikyti abipusę pagarbą ir meilę.

Nepakeičiamas ryšys

Tėvai, įsisukę į savo mokslus, darbus, rutiną, gali nepastebėti, kaip vaikams trūksta artumo, žaidimų, pasakų ar, paprasčiausiai, didesnio dėmesio. Seneliai, tokiu atveju, gali būti tikras išsigelbėjimo ratas tėvams, o be to, tai yra puiki proga prasmingai užimti vaikus, lavinti jų įgūdžius, perduoti savo tėvų istorijos prisiminimus. Labai svarbu vaiką supažindinti su savo šaknimis – taip jis, atsirinkdamas, kokias savybes nori turėti, gali formuotis individualią savo asmenybę.

Ilgesnis gyvenimas

Tyrimai rodo, kad seneliai, kurie rūpinasi savo anūkais, gyvena ilgiau. Mat tokiu būdu jie daugiau skiria kokybiško laiko sau – reguliuoja mitybą, aktyviau juda, lavina protą. Juk padėdami vaikams spręsti įvairias užduotis, dėlioti dėliones, žaisdami pažintinius žaidimus, seneliai aktyviai mąsto ir tai padeda išvengti užmaršumo problemų. Be to, leisdami laiką su mažyliais, nusikėlę į vaikų karalystę, patys jaučiatės jaunesni, o tai gerina savijautą. Todėl žaiskite, pieškite, vaidinkite, spręskite, dėliokite, skaičiuokite, pažinkite, darykite viską, kas patiktų vaikui ir padėtų jums.

Bendra veikla – raktas į širdį

Domintis, kokie užsiėmimai vaikui teikia džiaugsmą, gali padėti sukurti neįkainojamą laiką su mažaisiais. Tėvai tikrai žino, ar vaikui patinka dainuoti, ar žaisti šachmatais, ar būti pasakų karalystėje – išsiaiškinkite. Vaikas tik apsidžiaugs, kad suprantate ir atpažįstate jo norus. Be to, bandykite atrasti, kas dar galėtų sužavėti anūkus – galbūt kaip tik dėl to jie niekada nepamirš praleisto laiko su jumis. Būkite nuoširdūs, diskutuokite, kantriai atsakykite į vaikui rūpimus klausimus ir pamatysite, kokiais tapsite gerais draugais, kokia šiluma užlies jūsų širdį, kai žinosite, kad vaikas jumis pasitiki. Juk tapimas seneliais, anūkų turėjimas ir galimybė leisti su jais laiką yra bene gražiausias dalykas, nutikęs per visą gyvenimą.

Gyvenkite ir džiaukitės neįkainojamu turtu senatvėje – anūkais!

Otilija BURKŠAITĖ

Taip pat skaitykite: