„Muzika juk skleidžia gėrį“

Antanas Gaudiešius nėra naujokas scenoje – su dukra Gabriele dainavo projekte „Du balsai – viena širdis“. Šeimyninis duetas nuo pat pradžių sužavėjo tiek komisijos, tiek žiūrovų širdis, tačiau finalo pasiekti nepavyko. Vis dėlto užsispyręs žemaitis atsisako pasiduoti ir šiemet jėgas išbando „Lietuvos balsas. Senjorai“ muzikiniame projekte, kur vėlgi dalyvauja su dukra: „Pasakiau Gabrielei – jeigu tu nedalyvausi, tai ir aš ne. Taip ir nuėjome kartu, tik aš į senjorų, o ji į jaunimo pogrupį. Tikimės abu laimėti“,- pasakoja telšiškis.

 

Muzikalumas šeimos genuose

Talentingasis senjoras kadaise dainavo su grupės „Studija“ gitaristu Virginijumi Pažemecku. Turbūt todėl Antanas prieš kameras ir žiūrovus jaučiasi it žuvis vandenyje: „Aš visai nebijau kamerų, pasitikiu savimi. Turiu balsą, tikiu, kad esu stiprus. Gyvas dainavimas man kaip narkotikas, net žodžiais sunku apsakyti. Tiesiog dainuodamas jaučiuosi kaip pasakoje“,- džiaugiasi muzikantas. Muzikos pajautimas, anot Antano, yra užkoduotas jo šeimos genuose. Dainuoja ne tik pats telšiškis bei jo dukra, bet ir 98-erių metų Antano mama: „Muzika mūsų šeimoje yra viskas. Vežuosi mamą mašinoje, o ji vis dar gieda. Man pačiam dainuoti scenoje su dukra buvo taip malonu, kad net širdis verkė iš džiaugsmo“,- dalinasi prisiminimais Antanas.

Energijos paslaptis – šaltas vanduo ir gitara

Pirmą kartą savo jėgas dainavime Antanas išbandė klube, tuomet jam buvo 16 metų. Nuo tada dalyvavo ne viename konkurse, du iš jų laimėjo, taip pat koncertavo Maskvoje bei Lenkijoje. Pašnekovui praeityje teko mušti ir būgnus, bet prioritetą visą gyvenimą skyrė gitarai: „Būna suburiame žmones, susėdame rateliu, aš paimu gitarą ir taip vyksta mūsų bendravimas. Muzika juk skleidžia gėrį, o gitarą myliu jau daugelį metų“,- pasakoja vyras.

Muzikantas sakosi mokantis sudominti išrankiausią klausytoją, moka daug dainų – nuo senų estrados šlagerių iki šiuolaikinės muzikos, tačiau pabrėžia, kad popsas – ne jam. Pats Antanas mėgsta Franko Sinatros atliekamas dainas, o su dukra, didžiausia senjoro įkvėpėja, klausosi džiazo. Tam, kad palaikytų bei lavintų savo aukšto diapazono balsą, muzikantas jį treniruoja „Žemaičių“ chore. Prie geros sveikatos ir nuotaikos prisideda ir sveiki įpročiai – Antanas dažnai lankosi pirtyje, baseine, mėgsta maudytis šaltame vandenyje, o veidą masažuoti su ledu. Šie pomėgiai, bei gyvenimas be streso, neskubant, ir padeda jam išlikti gyvybingam, tačiau svarbiausia, anot dainininko, per muziką atiduoti savo širdį. Antanas tvirtai įsitikinęs – jeigu būsi pasipūtęs, tai niekas nemylės nei tavęs, nei tavo muzikos, todėl svarbiausia išlikti geru žmogumi.

Prisistatau – „Antanas Telšiai“

Nors dabar Antanas jau pensininkas, tačiau anksčiau duonai užsidirbdavo dirbdamas muzikantu: „Aš visada buvau scenos žmogus, galbūt todėl man dalyvavimas „Lietuvos balsas. Senjorai“ projekte toks malonus. Kai kitiems galbūt koją pakiša jaudulys, tai aš jaučiuosi gana stiprus. Savęs girti negaliu, bet pasitikėjimo savimi netrūksta, juk sako – Dievas davė balsą, tai tikėk, dainuok. Juk ne man balsą suteikė, o dėl kitų. Todėl tikiu, kad galiu nugalėti, beje jaučiu atsakomybę prieš savo miestą, juk atstovauju Telšiams, o jie iš manęs tikisi pergalės, tai ir prisistatau – Antanas Telšiai“,- ryžtingai nusiteikęs pašnekovas.

Senjoras džiaugiasi, kad projekte sutiko daug šiltų žmonių, įsigijo naujų draugų bei pažymi, kad senjorai tarpusavyje taip pat bendrauja labai draugiškai, nepaisant to, kad juos sieja ir draugiška konkurencija: „Aš pats nejaučiu jokios konkurencijos, juk garbė yra laikina, todėl per daug apie ją negalvoju – svarbiausia išlikti geru žmogumi. Kam įsileisti blogus jausmus? Pats geriausias jausmas, kai daliniesi geromis emocijomis dainuodamas, o žmonės tau dėkoja, pagiria, jog gražiai dainuoji. Tada ir man malonu, tos emocijos grįžta atgal ir su kaupu“,- projekto įspūdžiais dalinasi senjoras.

 

Lietuvos balsas. Senjorai – sekmadieniais, 19 val. 30 min. per LNK.

Autorius – Iveta Leščinskaitė