Banko paslaugos – be eilių, greičiau ir paprasčiau

namų apsauga

Vyresnio amžiaus žmonės patiria daug nepatogumų dėl mažėjančių banko padalinių mažesniuose miesteliuose ir net kai kuriuose savivaldybių centruose. Dėl menkiausios paslaugos jie priversti važiuoti į kitą miestą. Kaip spręsti šias bėdas? Ką daryti, jei jie bijo ar nemoka naudotis bankomatu? Kaip elgtis tiems, kurie nesinaudoja jokiomis internetinėmis technologijomis?

Kita galimybė – gauti konsultaciją telefonu – baugina dėl telefoninių sukčių. Senjorai tam yra jautrūs, taigi ir vengia skambinti…

Taigi – kokia išeitis?

Pateikiame MANTO ZALATORIAUS, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento, atsakymus. Tikimės, jie bus Jums, mieli senjorai, naudingi.

Bankas be eilių – ir kompiuteryje, ir telefone

Šiandien bankas – tai kasdienės finansinės paslaugos. Tai, kad regione nebus banko pastato, nereiškia, kad žmogus negalės naudotis visomis jo paslaugomis. Šiandien kiekvienas gyventojas turi jei ne kompiuterį, tai mobilųjį telefoną. Tad visus bankinius reikalus galima susitvarkyti negaištant laiko eilėse – iš namų arba bankų savitarnos zonose. Finansinės paslaugos savo formą keičia visame pasaulyje, ir Lietuva – ne išimtis.

Visiems, kuriems trūksta įgūdžių bei pasitikėjimo naudotis naujosiomis technologijomis, siūlytume dalyvauti projekto „Prisijungusi Lietuva“ nemokamuose skaitmeninio raštingumo mokymuose, skirtuose visiems gyventojams, vyresniems nei 18 metų. Mokymai visos šalies bibliotekose vyks iki 2021 m. vasario. Išsamesnę informaciją apie mokymus, jų vietas bei registracijos formą rasite projekto svetainėje www.prisijungusi.lt.

Tiems, kurie geba naudotis kompiuteriu, jokių problemų nėra, nes interneto infrastruktūra mūsų šalyje yra labai gerai išplėtota. Mūsų duomenimis, iki 2030 metų didžioji dauguma bankų klientų naudosis elektronine bankininkyste. Šiuo metu net 75 proc. mūsų apklaustų gyventojų dėl bankų paslaugų nenori eiti į skyrių – mieliau renkasi galimybę jas atlikti internetu arba telefonu. Perėjimas į internetą – neišvengiamas, ir, labai svarbu, susijęs ne vien su bankų veikla, bet ir su daugeliu kitų paslaugų.

Šiandien valstybė supranta, kad laikyti tuščius pastatus – neefektyvu, todėl optimizuoja mokyklų, ligoninių, paštų skyrių tinklą. Bankų tinklui galioja tie patys principai. Svarbiausia, kad žmogus gautų visas jam reikalingas paslaugas.

Šiais metais didieji šalies bankai pakeitė kodų lenteles, skirtas prisijungti prie internetinės bankininkystės, moderniais sprendimais. Turintiems išmaniuosius telefonus patogiausia naudotis nemokama asmens tapatybės patvirtinimo programėle „Smart-ID“.

Kiti variantai yra mobilusis parašas bei elektroninis slaptažodžių generatorius. Norint įsigyti mobilųjį parašą, reikia kreiptis į savo mobiliojo ryšio operatorių. Jis jums duos specialią SIM kortelę.

Slaptažodžių generatorių įsigysite savo banke. Klientai, turintys regos negalią arba norintiems didesnio patogumo, gali teirautis specialių generatorių, kuriuo sukurtas slaptažodis pranešamas balsu.

Grynųjų prireikia vis rečiau

Didžioji dalis prekybos ir paslaugų vietų priima atsiskaitymus banko kortelėmis, tad daugeliu atveju nešiotis su savimi grynųjų pinigų nebėra būtina, kaip tai buvo seniau. Prekybos bei paslaugų teikimo vietų, kuriose galima atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, nuosekliai daugėja: Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, jų skaičius per metus išaugo beveik 6 tūkst. ir šiuo metu siekia 59 tūkst.

Mokėjimai kortele sudaro apie pusę (46 proc.) visų jų atsiskaitymų. Grynųjų suma, kurią įprastai nešiojamasi su savimi, svyruoja apie 20 eurų, per mėnesį šitaip išleidžiama vidutiniškai iki 200 eurų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas M. Zalatorius

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas M. Zalatorius

Šiuo metu Lietuvoje išsigryninti pinigų galima iš viso beveik 4000 skirtingų vietų visoje šalyje. Be 900 bankomatų, dauguma kredito įstaigų taip pat siūlo galimybę grynųjų gauti per daugiau kaip 2000 „Perlo“ terminalų. Taip pat, priklausomai nuo banko, plečiamas ir kitų partnerių tinklas, kurių kasose galima išsigryninti pinigų: tai prekybos tinklai „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Narvesen“, „Lietuvos spaudos“ kioskai ir t. t. Pastarųjų taškų skaičius visoje Lietuvoje jau artėja prie 1000 ir nuolat auga.

Šiuo metu mokėjimo kortelės yra saugiausias rinkoje egzistuojantis būdas atsiskaityti už prekes bei paslaugas. Be to, finansų įstaigos teikia aukščiausią prioritetą griežtai mokėjimų stebėsenai ir garantuoja klientų jiems patikėtų lėšų saugumą neteisėto nurašymo atveju.

Tad pagrindinis patarimas gyventojams – saugoti savo banko sąskaitos duomenis bei kortelės PIN kodą, neužsirašyti jo ant pačios mokėjimo kortelės ir nesinešioti kaip atmintinės piniginėje, neatsiskaityti nesaugiose interneto parduotuvėse ir nedelsiant kreiptis į banką, pastebėjus trikdžių arba įtarus, jog Jūsų sąskaita mėginta pasinaudoti be Jūsų žinios.

Bekontaktėmis kortelėmis apsipirkti yra dar paprasčiau – tiesa, didžiausia įmanoma mokėjimo suma siekia 25 eurus. Kartais atliekant bekontaktį mokėjimą Jūsų bus paprašyta įvesti PIN kodą, net jei pirkinio suma bus mažesnė. Tai papildomas saugumo sprendimas įsitikinant, kad kortele naudojasi būtent jos savininkas. Bekontaktėse kortelėse yra įdiegta speciali apsaugos funkcija, kuri užtikrina, kad net ir kelis kartus priglaudus kortelę, reikalinga atsiskaityti pinigų suma bus nuskaityta tik vieną kartą.

Virtualūs sukčiai: kaip apsisaugoti?

Pastaruoju metu padaugėjo pranešimų apie ilgapirščių atakas virtualiojoje erdvėje. Jeigu prieš gerą dešimtmetį bėdų pridarydavo sukčiai, kurie telefonu prisistatydavo avariją padariusiais giminaičiais arba policijos pareigūnais, dabar dažniau manipuliuojama trumposiomis SMS žinutėmis bei elektroniniais laiškais.

Pažymėtina, kad ant sukčių kabliuko neretai užkimba ir technologiškai raštingi, teisiškai išprusę asmenys. Nuo piktavalių mėginimų suklaidinti nesame apsaugoti, tad esminė rekomendacija – gana paprasta ir griežta: nepasitikėti gauta informacija, jei ši jūsų telefoną ar elektroninio pašto dėžutę pasiekė ne kaip atsakas į pačių teiktą užklausą. Tai taikoma tiek paštui, tiek SMS, tiek kitoms komunikacijos priemonėms.

Šitaip patartume spręsti ir dvejones dėl konsultacijų telefonu patikimumo – jeigu patys skambinate oficialioje banko svetainėje nurodytų telefonu, pagrindo nepasitikėti nėra. Tačiau jeigu sulaukiate skambučio iš nepažįstamo žmogaus, prisistatančio kokios nors finansų įstaigos tarnautoju, neskubėkite leistis į kalbas ir niekada neatskleiskite savo prisijungimo duomenų.

Autorius Ligita Šoliūnienė